Seime – diskusijos dėl dvigubos pilietybės (nuotraukos) (9)

PLB seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

PLB seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija diskutavo vienu svarbiausių – gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo klausimu.

„Yra reali politinė valia šį klausimą išspręsti sekančiais metais – akcentavo Seimo Pirmininko pavaduotojas, darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti vadovas dr. Arvydas Nekrošius, pristatydamas komisijai šios darbo grupės veiklą. Jau įvyko keli darbo grupės posėdžiai, kuriuose buvo tariamasi dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamos Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, kitų referendumo organizavimo darbų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl šio, ypač aktualaus visai lietuvių tautai referendumo organizavimo.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė, atsižvelgdama į anksčiau priimtus nutarimus ir išsakytus susirūpinimus, pritaria, kad Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimui reikia visos tautos pasisakymo ir sutinka kad vienu iš svarstytinų alternatyvų gali būti ir referendumo kelias,“ – sutiko komisijos pirmininkas PLB atstovas dr. Rimvydas Baltaduonis.

„Seimas, norėdamas paminėti Lietuvių Chartos 70 metų sukaktį bei suprasdamas lietuvių vienybės svarbą, 2019 metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais,“ – sakė Pasaulio lietuvių metų paskelbimo iniciatorius, komisijos pirmininko pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas.

Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

9 komentarai

  1. lietuve:

    Nors ir turiu daug artimųjų emigracijoje, balsuosiu PRIEŠ dvigubą pilietybę.

    • Arūnas:

      nedaugelis išvykusių lietuvių priėmė svetimos valstybės pilietybę, todėl dauguma jų išsaugojo Lietuvos pilietybę. Dvigubos ar trigubos pilietybės įteisinimas yra svarbus tik lietuviškų bendruomenių svetur veikėjams, norintiems politikuoti ir turėti išskirtines sąlygas, bei liberastiškai nusiteikusiems veikėjams Lietuvoje. Ta idėja užkrečiama aiškinant lietuviams kokią naudą jie turėtų iš dvigubos pilietybės emigravę iš Lietuvos ir yra tiesioginis skatinimas bėgti iš Tėvynės. Man tie veikėjai, raginantys net apgaule pasiekti savo tikslus (nuleidžiant kartelę tik tam referendumui) yra panašūs į Tomaševskį ir jo bandą, kuri dešimtmečiais išskirtinumo bacila užkrėtė dalį Lietuvos piliečių Rytų Lietuvoje. Ir reikalavimai panašūs…

  2. Žemyna:

    O kad taip ranką ant širdies padėję galėtų prisiekti, jog jiems jų Motina Tėvynė svarbiausia, būtent jos saugumas bei nauda jiems svarbiausia, kad ji, kol jų gimtinėje nebus, net ir tarp dviejų didybės manija sergančių kaimynių užspausta, saugi išliktų, kad jų praryta nebūtų!
    Prisiekti, jog svarbi būtent ji, o ne jų pačių asmeninis patogumas bei galimybė net seniai ir toli išėjus, dar ir dar naudotis galimybe semti iš senos Lietuvos visko, kas jiems tą akimirką naudą duoti galėtų…
    Jog būtent dėl to, kad jos saugumas ir ji svarbi, jie taip stengiasi, kad aukosis, tarp iš dviejų pilietybių išplaukiančių pareigų plėšydamiesi, nes juk… per saugų nuotolį budės, stebės, kaip ten, toli, klostosi įvykiai…
    O kadangi būtent taip yra, jie nė už ką dabar neatsisakys papildomų patogumų sau, na, suprantate – tam, kad jai, jų paliktai ir apleistai, niekas ir nieko negrėstų. Juk suprantate – šiais laikais ir arklys arklio dykai nekaso.. Todėl, Tėvyne, tu mums naudą iš vakaro, o mes tau kėdes – priklausomai nuo aplinkybių bei nuo to, kaip tu mums iš anksto įsiteikei, kokia mums iš to nauda….

    • Žemyna:

      O, LRT Jakilaitis sukvietė Konstitucijos „patvarkymo” entuziastus. Klausykime jų egzaltuotų kalbų…

    • Žemyna:

      Per LRT atvira diskusija tema „kaip gudriai laužyti Konstituciją”.
      Jos dalyviai pasakoja, ką jiems žadėjo pats Karbauskis, ką kiti. Esą, dar reikia, kad ir p. Skvernelis tą daryti apsiimtų, o tai reiškia ne ką kitą, kaip kad abu darytų atitinkamą spaudimą.
      Vadovaujamasi tuo pačiu principu, kad, jei „visi” taip daro (kas iš tiesų reiškia, jog ir kiti jo aplinkos, jo veiklos srities asmenys taip daro, nes jis būtent tokią kompaniją sau pasirinko!), reiškia, tai jau ne nusikaltimas, ne išdavystė, nes tas „visi taip daro”, esą, ir jo veiksmams suteikia indulgenciją…

  3. Liudvikas Rėza:

    Kai žmonės nebežino kas tiesa, o kas melas, kai abejojama kas yra šeima, tai nežinia kas ir toji pilietybė.
    Anksčiau tai reiškė, kad žmogus-pilietis turi pareigų valstybei, o valstybė pareigų piliečiui. Piliečiai atiduoda dalį savo uždarbio, tarnauja, gina ir yra ištikimi valstybei, o valstybė savo ruožtu gina savo piliečius ir jų gerą.
    Ar pilietis, gyvendamas už jūrų marių remia pinigais, darbais ir ištikimybe savo valstybę? Gal būt.
    Ar jis pats stos prieš rusų tankus kai reikės? Nežinia.
    Jei iš pasaulio lietuvių argumentų išimti tuos kurie kalba apie tautiškumą, tai nebelieka jokio rimto argumento.

    Iš kitos pusės – man ir negaila tos pilietybės. Juolab šiuolaikinis pasaulis laužo visas taisykles, tai gal ir Lietuvai nebereikia senų tiesų.

  4. Taip:

    Išties dėl dvigubos pilietybės kalbasi savi su savais t.y. Lietuvos neoliberalai su PLB sulibėralėjusia vadovybe.Deja.Juk iš išvykėlių Lietuva neatima pilietybės-jie patys automatiškai atsisako lietuviškos pilietybės priimdami kitos šalies pilietybę,-tad neketina sugrįžti į savo prigimtinę Tėvynę,be to taip pat sąmoningai išlietuvina savo atžalas.Antra,- nieko nekalbama apie tai,jog Lietuvos lenkakalbiams i priėmus ir Lenkijos pilietybę,o rusakalbiams -Rusijos,visa tai galimai sukels Lietuvos naconaliniam saugumui pavojingas problemas. Dvigubos pilietybės galimybę turi būti suteikiama labai retais atvėjais,o tas išimtis nustato tiktai įstatyminiai aktai. Niekad nebalsuosiu už tas partijas,kurios pasisako už dvigubą pilietybę.Taškas.

  5. Bite:

    Matau neproporcionalias baimes ir baisų provincialumą ir susireikšminimą : aš va, likau čia, aš patriotas. O iš tų, kur išvažiavo, dauguma sugrįš, jeigu nenukaposim patys savo durnumu saitų. Ne apsiryti išvažiuoja dauguma- nerado darbo, bankai nuskalpavo, pabaigė mokslus-ištisus mėnėnesius, metus buvo bedarbiais…dauguma išvyko iš desperacijos, nes neišdavikas Jonas ar ultrapatriotė Marytė deja neįkūrė darbo vietos ir nepasiūlė savo kiemo daugiavaikei šeimai apsistoti per valdžios ir bankų siautėjimus. Va tie, kur išvyko- mūsų vaikai, broliai sesės. Tarsi laikinai išvyko. Prisijaukino naujus namus, sunku ir ten, bet pyragų palengvinti grįžimą gi neprikepėm, nestovės gi po liepa šaltyje, kol jiems pamokslus skaitysim. Tai nereiškia, kad atsisako Tėvynės. Bet ir nauja vieta iš vargo- irgi tampa sava. Vaikai jiems gims- užaugs ir, pažiūrėk- daug jų parvažiuos į senelio namus. Jau dabar kiek parvažiuoja! …Jei turės ir lietuvos pilietybę ir šansą įsilieti į gyvenmą.
    O BAISI BAIMĖ, kad diktuoti savo sąlygas politiškai iš ten norės- kvailybė. Tautos seniai tą aptarusios ir turi geras taisykles, kad taip neatsitiktų. Pažiūrėkite pavyzdžius europos šalyse: pvz. dažnas prancūzas turi dvigubą-trigubą (vokietijos, austrijos, šveicarijos pilietybę). Ir žino ir myli savo šalis, su kuriomis susijęs. Bet, jei prancūzas bus pilietis ir prancūzijoje ir tarkim belgijoje, ar šveicarijoje, ir kažkokį periodą gyvens ne prancūzijoje, tai tuo metu jis neteks teisės dalyvauti jokiuose rinkimuose prancūzijoje! Bet būdamas dar ir belgijos pilietis ir gyvendamas tarkim Briuselyje, jis turės teisę rinktis ir rinkti Briuselio valdžią, kol gyvenamoji deklaracija bus ten. Nei vienas prancūzas negalėo rinkti prezidentu Makrono ar kažko kito, jei tuo metu buvo išvykęs, jokių balsavimų jei gyveni užsienyje. Bet grįžę ir deklaravęsi, po kažkurio laiko-galės. Pilietybė suteikia ir pareigas ir daug teisių, ir saugumo jausmą, savivertės jausmą toje šalyje, kur gyvena žmogus. Iš to prancūzo trijų užaugintų vaikų bent vienas grįš į prancūziją, kai tėvas jam išsaugos tą pilietybę, ir mylės abi šalis. Nieko čia baisaus. Ginčijamės kaip provincialai, tarsi Balbieriškis geriau už tarkim Panevėzį, o Vilnius už Kauną. O mano namai gal Klaipėda. Pažiūrėkim- mūsų sūnai veda austres, prancūzes, dukros išteka už norvego ar švedo. Ir puikūs tie mūsų žentai pasirodo. Tai išguikime jų vaikus iš lietuvos galutinai, šimtmečiui į priekį, kad niekuomet gink dieve nesugrįžtų. Iš didelio patriotizmo. O jei dukra gyvens ten su vyru- iš patriotizmo, tebūnie ten beteisė. Elgiamės ir mąstome, kaip pikti broliai su dalgiais toje Eglės, Žalčio Žilvino žmonos istorijoje. Svetimą žaltį užkaposim, Eglės vaikus- medžiais paversim. Iš patriotizmo. Kad jei ne mūsų, tai ir ne Žalčio. Ar ne laikas pasimokyti iš tautosakos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *