A. Juozaitis. Alvydas Butkus – Daugpilio universiteto doctor honoris causa (7)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaprasatai džiugu, kad Latvija įvertino jos kultūros ir mokslo ambasadorių Lietuvoje — profesorių ALVYDĄ BUTKŲ. Daugpilio universitas suteikė jam doctor horis causa, ir tai — didi simbolinė akcija. Ne tik akademinė, ne tik kultūrinė, bet ir politinė. Nes kas yra mūsų Letonikos centro įkūrėjas Kauno VD univeritete? — gryniausias kultūrtrėgėris, tariant svetima kalba, bet įdedant į ją baltišką turinį.

A. Butkus ne tik įkūrė, bet ir tebevadovauja tam centrui. Vadovauja visam Lietuvos latviškajam pasauliui, kuris be jo būtų dešimtį kartų mažesnis ir silpnesnis. O juk tai — tikra „būties politika”, baltų pasaulio išlikimo politika.

Kiek jis subūrė Latvijus draugų ir bičiulių? Legioną. Kiek jis surengė latvių-lietuvių renginių? Šimtus. Be A. Butkaus nebūtų nei Latvių-lietuvių kalbos žodyno, nei kalbos vadovėlių ir vadovų, nei kultūros ir kalbos stovyklų. Be jo nebūtų įkurtas ir Latvijos-Lietuvos/Lietuvos-Latvijos Forumas. Pabagliau Baltų vienybės dienos, kurią patvirtino mūsų Seimas ir Latvijos Saeima, taip pat Letonikos ir visos A. Butkaus veiklos sudėtinė dalis, vaisius. Ką kalbėti. vienas žmogus padarė tai, ko nepadarė jokia Lietuvos Respublikos politinė vadovybė per ištisus laisvės dešimtmečius. Lietuvos Seimo ir Vyriausybės, nacionalinio transliuotojo LRT apsileidimas Latvijos — nusikalstamas baltų pasauliui, mūsų ateičiai. O kad jis netaptų visišku nusikaltimu, Deivas, dievai ir dangus atsiuntė mums Alvydą Butkų.

Pažįstų jį nuo 1982 metų, kai netikėtai nelauktai sutikau jį Žamaičiuose, Papilėje, kur buvo surengta lietuvių kalbos ekspedicija. Tai buvo mano vienintelis bandymas prisidėti prie mūsų kalbos rinkimo akcijų, o A. Butkui tai buvo kasdienybė. Tada išsyk ir pamačiau, kad jis ne tik dėl lietuvių kalbos sielojasi, bet ir latvius „nesvietiškai“ myli. Tą vasarą, po dieną trukusių kalbos perliukų paieškos, jis išmokė mane latvių dainosjos neužmirštu.

Kol Lietuvos ambasada Latvijoje neturi kultūros atašato, kol LRT neturi jokios politikos Latvijos atžvilgiu, net korespondentinio punkto — tol yra ALVYDAS BUTKUS.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Rimgaudas:

    Šaunuolis A. Butkus. Nors kartais, jei ne pagal jį, būna kiek susireikšminęs, darbą, kurį nuveikė lietuvių ir latvių suartėjimo labui, jis nuveikė didelį. Turiu jo latvių – lietuvių kalbos žodyną, naudojuosi, kai prireikia. VDU Butkumi gali didžiuotis. Ir aš, kaip kaunietis, didžiuojuosi tuo, kad mano miestas turi Butkų.

  2. Šį kartą ne apie gerbiamą Alvydą Butkų! Regiu, kad man laikas pasikalbėti su ne mažiau gerbiamu A.Juozaičiu! Juk Arvydas Juozaitis LIETUVIŲ KALBĄ myli ne mažiau nei A.Butkus! Mat, kol kas nei Kaune, nei Vilniuje nerandu su kuo, akademiniame pasaulyje, galima būtų paporinti apie, seniausios pasaulyje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA,, padarytus PASAULINIUS ATRADIMUS GEOFIZIKOJE! Lauksiu Gerbiamo Arvydo pakvietimo diskusijai!!! .

  3. kaunietė:

    Nuoširdūs sveikinimai prof. Alvydui Butkui. Džiugu, kad Lavija jį įvertino. Būtų gerai, kad ir Lietuva neatsilktų toje srityje. Sėkmės jam darbuose baltistikos labui.

  4. Pastaba:

    Baltų vienybės dienos idėją išpuoselėjo buvusi Karaliaus Mindaugo kolegija ir Latvijos ambasada Lietuvoje, ambasadoriumi Albertu Sarkaniu, ataše kultūrai Elita Gavele. 1989 mūsų Seimas ir Latvijos Saeima įtvirtino minėtinų dienų sąraše Baltų vienybės diena.

    • Julius:

      1989 m. dar nebuvo jokio “mūsų Seimo ir “Latvijos Saeimos”, o Albertas Sarkanis Latvijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje tapo 1990 m. spalio mėn., ambasadoriumi – 1991 m. rugsėjį.
      Baltų vienybės dienos šventimo iniciatoriumi laikomas Romualdas Ražukas, lietuvis, Latvijos Respublikos Saeimos deputatas.

  5. Kada mūsų prezidentė atsitokės ir pradės bendrauti su kaimynais? Didžiausia garbė ALVYDUI BUTKUI, kuris vienintelis iš lietuvių palaiko normalius ryšius su mūsų LIKIMO IR DVASIOS BROLIAIS – LATVIAIS! Šis faktas liudija Lietuvos prezidentinės institucijos politinę negalę!

  6. Pagarba:

    Pažįstu ir aš profesorių tik iš vieno karto. Gan senokai, beje, lankėsi Vilniuje – pasirgti, padrąsinti ir pasidžiaugti rašto konkurso dalyviais. Bet man Alvydas visu gražumu sužimba, kai didingai byloja apie lietuvybę. Retai dabar tokių esama. Skaitau nuolat Jo mintis ir neretai pasigestu, jei kokioje tautinėje erdvėje profesoriaus neišvystu ar neišgirstu.
    Visa širdimi sveikinu latviuose pripažintą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *