V. Sinica. Apie Radžvilo išmetimą ir vienos tiesos Institutą (13)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Radžviliada atsinaujina. Daug ką papiktino faktas, kad šiandien 14 valandą protestuojama prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir jis vadinamas vienos tiesos institutu. Reaguojant į tai rengiamas reakcingas kontraprotestas, kviečiantis ginti TSPMI nuo juodinimo. Keli TSPMI studentai viešai pakvietė „sunaikinti Pro Patrią“, kuri pasirodo esanti antivalstybinė organizacija.

Galima suprasti TSPMI studentus, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, pykstančius ir negalinčius įsileisti minties, kad jų mylima alma matter daro kažką absoliučiai neteisingo ir yra verta tokios kritikos. Pats kadaise buvau toks studentas. V. Radžvilo ir TSPMI konfliktas studentui yra panašus į tėvų skyrybas. Dar daugiau, iki vakar dienos net nebuvo paviešinta, kas išprovokavo tokią reakciją. Pasirodo negalint rasti formalaus preteksto pašalinti įkyrėjusio ir „nepažangaus“ V. Radžvilo iš jo užimamų pareigų, sugalvota panaikinti pačias pareigas. Citata iš naujienos:

„VU TSPMI administracija kovo 15 d. instituto tarybai pristatė siūlymą nebeskelbti konkurso į profesoriaus pareigas, kurių pareigybės numato politinės teorijos išmanymą ir kurias šiuo metu užima profesorius Vytautas Radžvilas. Instituto tarybai iš pradžių teiktas siūlymas skelbti konkursą į vienintelę politinės filosofijos profesoriaus vietą, tuo siekiant priversti dėl darbo kautis ir supriešinti prof. V. Radžvilą ir prof. Alvydą Jokubaitį. Paaiškėjus, kad pastarajam dėl pareigose praleisto laiko konkursas nebėra reikalingas, nutarta apskritai atsisakyti konkursinio profesoriaus etato, kurio pareigybės numatytų politinės filosofijos išmanymą.“

Ir rektorius siūlė, ir dar turbūt ne vienas gudročius pasiūlys ciniškiausią dalyką pasaulyje – tegu Radžvilas dalyvauja konkurse į kitos specializacijos profesoriaus vietą. Tegu žuvis lipa į medį. Reakcijoje į tokius siūlymus ir darbo vietos naikinimą, nei pilietinė, nei moralinė pareiga neleidžia tiesiog tylėti ir apsimesti, kad viskas gerai.

Šioje vietoje negalima nepriminti, kas vyko prieš beveik metus. Tada 9 studentai pasirašė skundą, kuriame piktinosi Radžvilo euroskeptiškomis pažiūromis, kurios iškreipia teisingą ES supratimą. Skundas buvo patenkintas, Radžvilo privalomas kursas paverstas pasirenkamu. Kadangi tai padaryta motyvuojant pažiūromis (juoda ant balto parašyta studentų prašyme), V. Radžvilas viešai ir tikrai ne gražiai pradėjo kalbėti apie susidorojimą ir cenzūrą jo atžvilgiu. Jis atkreipė dėmesį ir į prieš tai visą R. Vilpišausko vadovavimo laikotarpį vykusius ir administracijos toleruotus išpuolius ir bandymus karpyti jo kursus (arba karpyti pačią filosofiją, kaip pažiūrėsi). Plačiai visą Radžvilo ir TSPMI santykių istoriją galima rasti aprašytą LRT – niekada ne vėlu susipažinti. Administracija visas kalbas apie tai vadino melu, direktorius kartojo, kad akademinė laisvė gerbiama, o profesorius Radžvilas institute toleruojamas.

Įsižeidę ar pretekstą atleidimui įžvelgę kolegos dėl Radžvilo kreipėsi į akademinės etikos komisiją. Po gero pusmečio VU centrinė akademinės etikos komisija neskundžiamu sprendimu išaiškino, kad Radžvilas jokios etikos nepažeidė. Ar TSPMI administracija elgėsi etiškai, atsisakyta vertinti, nes administracija, tai ne fizinis asmuo. Po sprendimo niekas institute Radžvilo neatsiprašė ir nepagrįstų kaltinimų neatsiėmė.

Pats Radžvilas yra tik triukšminga ir nesusitaikanti uogelė ant TSPMI problemų torto. Jį pagrįstai galima vadinti vienos minties institutu. Neprogresyvias pažiūras jame šiandien kaip nors viešai reiškia viso labo trys dėstytojai – Vytautas Radžvilas, Alvyas Jokubaitis ir Algimantas Jankauskas. Jokubaitis atrodo nepajudinamas, nors ir jis susilaukia grasinimų ir užuominų, kurias atsisako viešinti. Radžvilas vejamas lauk jau šiandien. Pažiūrėsime, kas po šios dienos mitingo laukia Jankausko. Dar man studijuojant vienas administracijos atstovas drąsiai sakė, kad po Radžvilo ir Jokubaičio paskaitų pirmame kurse vėliau „stengiamės atsverti studentų pažiūras į kitą pusę“. Tačiau institutas tapo ne tik vienos minties.

Per Vilpišausko vadovavimo dešimtmetį jį paliko visa eilė pripažintų savo sričių ekspertų, politikos mokslų atstovų. Vietoje jų priimta visa eilė su politikos mokslai nieko bendra neturinčių darbuotojų. Pristeigta atvirai ideologinių feminizmo kursų, daugybė fundamentalių kursų tiesiog panaikinta arba, geriausiu atveju, tapo pasirenkami. Ekonomikos studijos virto laisvos rinkos instituto propaganda, pašiurpinusia net Raimondą Kuodį. Per dešimtmetį balas, su kuriuo praeinama į valstybės finansuojamą studijų vietą nukrito beveik dvigubai. 2009 m. tam reikėjo 19+ iš 20 galimų balų. Tuo metu pirmame kurse turėjome 10 studijų dalykų, arėme kaip jaučiai. Metinės TSPMI ataskaitos, žaisdamos statistika ir lygindamos su kitais fakultetais, o ne ankstesniais metais, vis apsimeta, kad šių tendencijų nėra. Šiandieniniai studentai net negali žinoti, ką prarado, yra patenkinti ir didžiuojasi. Gi vyresnieji, jeigu nemėgo Radžvilo ir jo pažiūrų, gali užsimerkti prieš kokybės pokyčius, kad tik apgintų vertybiškai artimesnę poziciją nuo nekenčiamų „radikalų“. Tiesa miela, bet draugas mielesnis. Natūralu, kitaip beveik negali būti.

Grįžtant prie radžviliados ir protestų, o ypač pasipiktinusios TSPMI bendruomenės, norisi pakartoti prieš metus dėstytojams ir studentams be jokio atsako kantriai kartotą klausimą:

Ar prašymas, motyvuojamas ES vaizdą esą iškreipiančiomis euroskeptiškomis Radžvilo pažiūromis, nėra skundas dėl dėstytojo pažiūrų ir įsitikinimų? Ar administracija gali patenkinti tokį skundą?

Atsakymas akivaizdus. Iki šiol į šį klausimą teko sulaukti tik whatabautizmų (atsakymų pagal formulę, „bet/o x darė/sakė tą ir tą“) ir nukreipimų į šalį, kritikos V. Radžvilui, neretai ir gana pagrįstos. Neapsimetinėkime, kad visa tai svarbu. Prieš dėstytoją veiksmai pradėti dėl jo pažiūrų ir nieko kito, tai raštiškai užfiksuota. Viskas, kas nuo 2017 m. vasaros vyko, vyksta ir vyks toliau tarp Radžvilo ir TSPMI, o gal ir tarp jį smerkiančios ir palaikančios visuomenės dalies, yra tiesioginės to pasekmės. Todėl viskas susiveda į šį vienintelį klausimą, į kurį būtinas atsakymas, ypač dabar, kai neradus jokios formalios priežasties V. Radžvilą atleisti (užtenka krūvio, publikacijų, nepažeista akademinė etika), nutarta tiesiog panaikinti darbo vietą su jo pareigybėmis. Atsakyti man į šį klausimą V. Radžvilo nekentėjams, žinoma, bus per sunku. Atsakykite į jį bent sau patiems.

Kategorijos: Laiko vinys, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Jūratė:

    Man atrodo, jog gerbiamas prof. Vytautas Radžvilas po šių bandymų susidoroti įgavo dar daugiau “kuro”. Puikiai prisimenu, kaip 2010 m. į VU filosofijos specialybę įstoję bakalaurantai laisvanoriškai eidavo klausytis Radžvilo paskaitų. Taip, į TSPMI, niekieno nevaromi. Pati nesu jo paskaitose dalyvavusi, tačiau skaitydama profesoriaus rašinius negaliu nepritarti.

    Kai kurie žmonės yra tokie stiprūs, jog jų nepalaužia nei darbo vietos naikinimas, nei kritika. O kai kurių nepalaužia ir skurdas, gyvenimas garaže bei “bomžo” etiketė (čia ne apie Radžvilą, bet tokių atvejų esama). Pareigybės naikinimas rodo TSPMI atstovų baimę. Jie puikiai suvokia, jog Radžvilas turi autoritetą. Bet tuo jie nebent pagąsdins tuos “klapčiukus”, kurie sėdi įsitvėrę savo šiltų kėdžių ir linksi galvoms viskam, kas yra “ant bangos”.

    • Žemyna:

      Tačiau liūdna buvo prie TSPMI matyti, kad priešininkų pastangos visgi (dalies studentų galvose) padarė savo. Antra tiek stovėjo atskirai, nes nepajėgė apsispręsti, bijojo padarinių. Kartojasi sovietmečio istorijos, kai, bausdami vienus, įgąsdindavo, sustabdydavo, priversdavo tapti „lanksčiais” kitus…

  2. T0mas J.:

    Menkystos triumfuoja.
    Laikinai.

    • Žemyna:

      Gaila, kad tie, kas šiandien mitinge vadovybės veiksmams pritarė, nepagalvojo, jog jie pabaigs mokslus, dirbs, ir patys patirs gal net ne vieną sykį, kai papūs kitoks vėjas, ir jie nebetiks, ir su jais taip pat nesiskaitys, mėtys, kaip nepatinkantį juodraštį išmetame į šiukšlinę.

      • Pikc:

        Manyčiau, Tamstos būgštavimai nepagrįsti – “papūtus kitokiems vėjams”, šita fauna mikliai “persiorientuos” ir bus tokie pat uolūs bei agresyvūs naujųjų viršinykų šalininkai. Tarkim, Rusijos okupacijos atveju dar klausimas, kas pirmi suskubtų “koloradkėmis” pasidabinti – “liankų” ir rusų separatistai ar šita fauna. O jau kad “rusofobus” skųsti naujajai valdžiai paknopstom bėgtų – tai 100 proc.

  3. Vilniaus Žemaitis:

    Gaila, kad apie rengiamą antimitingą nežinojau – būčiau būtinai sudalyvavęs ir parėmęs studentus. Matyt viskas kilo spontaniškai.
    Kad populistinis Vilniaus forumas rengs mitinga – tai žinojome. Šie veikėjai netingi visiems išsiuntinėti elektroninius laiškus. Gal reiktų užblokuoti – bet tiek to – kartais būna juokinga paskaityti ir studentams pacituoti jų “marazmus”. Gaila, tikrai būčiau sudalyvavęs antimitinge.

  4. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Vilniaus Universitete ir TSPMI nenusimikite, ne Jūs pirmi, ne Jūs paskutiniai. Lietuva yra NAIKINAMA dabar esančio LIetuvoje OKUPANTO. Gal prieš 15 metų vyko karas Vytauto Didžiojo universite prieš ŽEMGROBIUS, jie NUGALĖJO. Iš darbo buvo priverstas pabėgti profsąjungos pirmininkas, 11 knygų autorius, o kitas, 14-os knygų ir 200 publikacijų autorius buvo IŠMESTAS iš darbo, kaip netenkinantis kvalifikacinių reikalavimų. Teismą laimėjo, VDU nors ir nenorėjo mokėti pinigėlių, tačiau antstolis automatiškai juos iš VDU atėmė. Tokia DURNA buvo VDU valdžia.

    Mano personą taip pat siekė daug metų iškrapštyti iš VDU. Tai tokiam VDU, savo darbdaviui :), iškėliau 20 civilinių bylų. Daug teismų laimėjau ir finalinį teismą laimėjau, tačiau VDU teismo sprendimui NEPAKLUSO….. prieš tai IŠVOGĖ mano laboratoriją, mokslinę aparatūra, knygas, išradimų aprašymus, įvairias darbo priemones už 33000 Lt, tų metų kainomis. Nei per polciją, nei per prokuratūra, nei per teismus VDU man to ką IŠVOGĖ iki šiol NEGRĄŽINO. Taigi čia yra pralaimėta. VDU VAGYS TRIUMFUOJA IKI ŠIOL.

    Tai matote kokie procesai vyko atsikuriančiame atsikuriančios Lietuvos VDU. Tiesa, tuo laiku VDU rektoriumi buvo komunistų partijos sekretorius, prof. Vytautas Kaminskas. Geresniu Lietuvoje nebuvo surasta, o užssienietį prof. Algirdą Aviženį iškrapštė. Taip taip, tą patį Avižienį, kuris iškrapštė iš pareigų KTU plagiatorių-vagį Petrą Baršauską.
    Tokius laikus gyvename.

    Ponai inteligentai…. ar suprantate, kad dabar ir visą laiką nuo NEPRIKLAUSOMYBĖS paskelbimo vis dar esame OKUPUOTI? Nesuprantate? Tai niekas ir nepadės, busite tvarkomi pagal okupanto nuostatas naikinti Lietuvos valstybę.

  5. Žemyna:

    Citata: Ponai inteligentai…
    t.y., tie, kas TURĖTŲ būti inteligentai, nes jais tik apsimetantys neturėtų būti net iš tolo prie šio klausimo prileidžiami…

  6. :):

    “Mitingas- antimitingas”. Bravo, gerai įsisavino šta.zi šalies mer.keljugendo taktiką: kur tik vyksta vyriausybės kritika, susiburia mer.keljugendo antimitingas. Dar belieka, kad jų pavyzdžiu pasektumėt mitingo dalyvius ir sumuštumėt juos iki ligoninės. Ten taip jau vyksta. Lietuva irgi vejasi. Neokomunistams tokie patys engvi laikai, kaip kadaise komunistams – viena nuomonė, viena tiesa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *