Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną? (1)

Duonos pasirinkimų prekybos vietose apstu | sc.bns.lt nuotr.

Duonos pasirinkimų prekybos vietose apstu | sc.bns.lt nuotr.

Visuomenėje įsigalint sveikos mitybos kultui, dažnas savo mitybos racioną ima keisti ir atsisako ar privengia valgyti duonos. Vis dėlto specialistų teigimu, nuomonė, neva duona nėra naudinga sveikatai, tėra mitas – joje apstu vertingų vitaminų ir skaidulų, o angliavandeniai suteikia ilgalaikės energijos. „Galų gale, duonos pasiūla parduotuvių lentynose šiandien milžiniška, todėl kiekvienas gali išsirinkti labiausiai jam tinkančią“, – sako „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ir dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną.

S. Šoblinskienės teigimu, nors įprastai vartotojai duoną skiria vos į dvi rūšis – tamsią ir šviesią, tikrasis duonos gaminių skirstymas kur kas sudėtingesnis. „Prekybos centrų lentynose apstu pačių įvairiausių duonų – tai ir kvietinės arba ruginės, šviesios ar tamsios, su ar be skirtingų priedų, skirtos specialiai skrudinimui ar sumuštiniams, o kur dar batonai ir bandelės… Galop, duonos skirstomos ir pagal formas bei tai, pjaustytos jos ar ne“, – sako duonos gamybos žinovė.

Taigi, kai duonos pasiūla prekybos centruose tokia plati, kaip pasirinkti tinkamai? S. Šoblinskienė pabrėžia, kad pirmiausia perkant duoną reikia žinoti, kokios duonos norite – ieškote skanesnio ar sveikesnio pasirinkimo. Tendencijos byloja, kad dažniausiai pirkėjai renkasi sveikos duonos gaminius.

Pirmas žingsnis – miltai

Ruginė duona | sc.bns.lt nuotr.

Ruginė duona | sc.bns.lt nuotr.

Anot S. Šoblinskienės, norint išsirinkti sveikesnę duoną, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta gaminio sudėtį žyminčioje etiketėje.

„Išsiaiškinkite, iš kokių miltų duona pagaminta. Verčiau rinktis viso grūdo miltų duoną – tokia būna ir kvietinė, ir ruginė. Viso grūdo miltai laikomi sveikesniais, mat gaminami sumalant visas grūdo dalis. Šiuose miltuose labai daug sveikatai naudingų skaidulų, vitaminų, kitų biologiškai aktyvių junginių“, – aiškina specialistė.

Antras žingsnis – papildomos sudėtinės dalys

Be to, pasak S. Šoblinskienės, svarbu atkreipti dėmesį ir į duonoje esančias papildomas sudėtines dalis. Didelę naudą žmogaus organizmui duoda skirtingos sėklos ar grūdai, praturtinantys duoną. Pavyzdžiui, saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų ar sezamų sėklos, rugių, kviečių ar miežių grūdai ir kt.

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

„Grūdai ir sėklos ne tik pagardina duonos skonį, bet ir turi itin daug augalinės kilmės baltymų – svarbios žmogaus organizmo „statybinės“ medžiagos. Tokie baltymai sintetinami į amino rūgštis, kurios naudojamos raumenų audinių atstatymui, taip pat baltymai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti imuninės ir hormoninės sistemų veiklas. Aprūpinti organizmą augalinės kilmės baltymais ypač svarbu sportuojantiems žmonėms, taip pat paisantiems mitybos racioną ribojančių režimų – vegetarams, veganams“, – sako S. Šoblinskienė.

Specialistė teigia, kad sportuojančiam žmogui perdien reikėtų suvartoti 1–1,5 gramų baltymų vienam kūno kilogramui, o visi kiti dienos baltymų normą turėtų skaičiuoti taip, kad iš jų būtų gaunama 10–30 proc. dienos kalorijų normos.

Trečias žingsnis – cukraus kiekis

Galiausiai, anot S. Šoblinskienės, svarbus ir duonoje esantis cukraus kiekis – jei cukraus sąmoningai vengiama, duoną verčiau rinktis tokią, kurios sudėtyje cukraus mažiau arba visai mažai.

„Iš esmės cukraus aptinkama kiekviename duonos gaminyje, taip yra dėl natūralios fermentacijos – duonos kepimui naudojami cukraus angliavandeniuose turintys miltai. Tačiau toks cukrus anaiptol nebūtinai yra kenksmingas, o ir jo kiekis gali būti skirtingas. Įtakos tam turi ne tik bendras sudėtinių dalių sąrašas, bet ir tai, ar yra įmaišyta pridėtinio cukraus ar ne. Smarkiai vengiant cukraus, geriausia rinktis duoną be pridėtinio cukraus (tai pažymima ant pakuotės). Vis dėlto kiekvienos duonos sudėtyje aiškiai nurodoma, kiek gramų cukraus yra 100 gramų duonos. Jei jo tėra iki 5 gramų, vadinasi, cukraus duonoje tikrai mažai“, – sako S. Šoblinskienė.

Padės specialus ženklinimas

Pieniškas batonas pusryčiams | sc.bns.lt nuotr.

Pieniškas batonas pusryčiams | sc.bns.lt nuotr.

Vis dėlto, žinovės teigimu, norint sutaupyti laiko ir išvengti abejonių, ar pasirinkta duona tikrai atitinka norimą sudėtį, pasirinktą duonos gaminį galima patikrinti ir paprasčiau – tiesiog atkreipti dėmesį, ar duonos pakuotė pažymėta specialiu ženklu.

„Pasirinkti išties sveiką duoną padės populiarėjantis ženklinimas – žalia „Rakto skylutės“ etiketė. Tokia etiketė byloja, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g/100 g cukraus, ne daugiau nei 1 g/100 g druskos, ne mažiau nei 5 g/100 g skaidulinių medžiagų ir ne daugiau nei 7 g/100 g riebalų. Dar viena būtina sąlyga etiketei gauti – ne mažiau nei 30 proc. sausos gaminio masės privalo sudaryti visagrūdžiai produktai.

Šiuo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikiamu ženklu maisto produktai Lietuvoje žymimi nuo 2017 metų, etiketė reiškia, kad gaminys yra palankesnis sveikatai, mat jo sudėtis kruopščiai subalansuota, jame gausu naudingųjų medžiagų“, – aiškina S. Šoblinskienė.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: