Vyriausybė prisiminė, kad šie metai paskelbti Sąjūdžio metais (12)

Nuotrauka iš Lietuvos Sąjūdžio archyvo

Nuotrauka iš Lietuvos Sąjūdžio archyvo

Balandžio 18 d. gerokai pavėluotai, prasidėjus antram metų ketvirčiui, Lietuvos Vyriausybė  pagaliau patvirtino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) metų minėjimo planą.

Seimas pernai metų lapkričio mėnesį, atsižvelgęs į „išskirtinį Sąjūdžio vaidmenį Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui“, 2018-uosius metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais.

Deja, patvirtindama šį kuklų Sąjūdžio metų minėjimo planą vyriausybė jo įgyvendinimui neskyrė lėšų. Nors Seimo nutarime dėl 2018-ųjų Sąjūdžio metų  reikalavimas numatyti valstybės asignavimus šiam planui yra įrašytas. Tad Kultūros ministerijos galimybės ką nors rimtesnio nuveikti yra gerokai apribotos ir visas siūlomas minėjimo plano priemones teks įgyvendinti kiekvienai įstaigai„iš esamų lėšų“…

Didžioji dalis numatomų  Sąjūdžio 30-mečio minėjimo plano renginių turėtų vykti Lietuvos rajonuose. Ketinama surengti šiai progai skirtų įvairių parodų, pokalbių, šviečiamųjų renginių. Seime ruošiamasi sušaukti konferenciją „Istorinės paralelės: 1917-ųjų Lietuvių konferencija Vilniuje ir 1988-ųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas“. Katedros aikštėje ir Vingio parke žadama atidengti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingus įamžinančias atminimo lentas.

O Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įsipareigoja parengti ir parodyti dokumentinių filmų retrospektyvą „Iš LRT aukso fondo. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 30“ bei nušviesti  Sąjūdžio metų renginius.

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

LPS iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila Alkas.lt paklaustas kaip vertina Lietuvos valdžios pastangas minint šią mūsų valstybei svarbią sukaktį, sakė pasigendąs Sąjūdžio metų minėjimo valstybiniu lygmeniu. „Joks valstybinis minėjimas kol kas dar neprasidėjo.  Vyksta tik tam skirti pačių piliečių visuomeniniai renginiai. Trūksta aiškios Sąjūdžio metų minėjimo sampratos, istorinės atminties gaivinimo tikslų ryšio su Vyriausybės patvirtinto plano priemonėmis. Kol kas stebime gana atsainų, rutininį požiūrį į šią valstybinės reikšmės sukaktį“.

Pasak G. Songailos, visuomenė turėtų iš tiesų pajausti, kad šie metai yra Sąjūdžio metai.  Žmonės turėtų būti kviečiami aktyviai įsijungti į Atgimimo Sąjūdžio minėjimą, apmąstyti Sąjūdžio patirtį ir jo veiklos reikšmę Lietuvai, suvokti tų laikų ryšį su šiandiena.

„Juk istorinė atmintis bėgant metams savaime silpsta, tad reikalingos sąmoningos valstybės pastangos nukreiptos į jos sustiprinimą. Manau, kad esminių valstybės įvykių bei reiškinių minėjimo poveikis neturėtų tuoj lyg niekur nieko išgaruoti, todėl reikėtų neapsiriboti vien tik trumpalaikiais renginėliais. Pavyzdžiui, turėtų būti rimtai imamasi ir Sąjūdžio istorijos šaltinių skelbimo. Belieka tikėtis, kad viskas dar įsibėgės ir bus neapsiribota tik vienkartiniais proginiais memorialiniais renginiais“, – sako G. Songaila.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *