Čiurlionio namuose filosofas N. Milerius kalbins kino režisierių A. Stonį (0)

Audrius Stonys | rengėjų nuotr.

Audrius Stonys | rengėjų nuotr.

Balandžio 17 dieną 18 valandą Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) įvyks pirmasis susitikimų su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais ciklo vakaras. Filosofas Nerijus Milerius kalbins kino režisierių Audrių Stonį. Šiuo susitikimu M. K. Čiurlionio namai pradeda pokalbių – susitikimų ciklą „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai svečiuose pas Čiurlionį su filosofu Nerijumi Mileriumi“.

Režisieriaus A. Stonio dokumentiniai filmai yra apdovanoti 19-oje tarptautinių festivalių, jis vienintelis Lietuvoje yra įvertintas Europos kino akademijos Felix apdovanojimu, jo filmų retrospektyvos buvo surengtos Izraelyje, Vokietijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Rusijoje ir Japonijoje.

Audrius Stonys yra labai aktyvus tarptautinio kino judėjimo dalyvis – jis yra Europos kino akademijos tikrasis narys, European Documentary Network narys, Leipcigo, Noibrandenburgo, Sienos, San Paulo, Rio de Žaneiro kino festivalių žiuri narys.

Susitikimo metu bus demonstruojamos ištraukos iš Audriaus Stonio dokumentinių filmų, tačiau pagrindinis pokalbio siekis yra pasvarstyti, kokia šiandien dvasinė Lietuvos būklė, kokia kūrėjo vieta ir prasmė taip greitai besikeičiančiame šiandienos pasaulyje, kokia Lietuvos vieta globalinių virsmų akistatoje ir kaip ryškiausi šiandienos menininkai mato žmonijos rytdieną.

1907 metais M. K. Čiurlionis galutinai apsisprendė apsigyventi Vilniuje ir visa savo širdimi, veikla, pastangomis įsitraukė į dar vos tik bundantį lietuvių atgimimo judėjimą, tapdamas vienu iš būsimos Lietuvos dvasinių architektų. Laikmetį ir to meto vilniečių suvokimą toli pralenkusi menininko kūryba, jo drąsi, bekompromisė asmeninė dvasinė nuostata pakėlė lietuvišką kūrybinę raišką į kitą lygmenį, ne vienam to meto kūrėjui praplėtė matymo perspektyvą, tapo siektina vizija ir suteikė sparnus aukštesniam skrydžiui. Vos pusę metų gyvenęs Vilniuje, Čiurlionis sugebėjo įpūsti visam dailininkų, muzikų, kitų kultūrininkų lietuviškajam sambūriui didesnę viltį, nubrėžė ateities Lietuvos viziją.

Iki pat šių dienų Čiurlionio kūryba išlieka viena iš labiausiai Lietuvos idėją ir prasmę atskleidusia menine kalba, apjungiančia įvairiausias saviraiškos formas, alsuojančia aukštesnio, dvasingesnio gyvenimo galimybe.

Praėjus šimtui metų nuo didžiosios Čiurlionio svajonės – Lietuvos – įkūnijimo, Čiurlionio namai kviečia labiausiai pripažintus šiandienos kūrėjus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus, diskusijose su filosofu Nerijumi Mileriumi pasvarstyti, kaip įkūnytoji didžioji Čiurlionio vizija skamba šiandienos pasaulio simfonijoje.

Kategorijos: Kultūra, Menas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *