J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (29)

Už LLRA teikiamas Švietimo įstatymo pataisas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Už LLRA teikiamas Švietimo įstatymo pataisas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys – Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.

Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Velykinę dovaną – Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies „nedidelį“ pakeitimą. Tą dieną po pateikimo buvo priimamas LLRA veikėjo Jaroslavo Narkevičiaus nuo 2016 metų stalčiuje „brandintas“ Švietimo įstatymo pataisų projektas.

Šiomis pataisomis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei LLRA „nunulina“ 2019 m. besibaigiantį pereinamąjį 8 metų laikotarpį, po kurio turi būti pereita prie vienodų lietuvių kalbos egzaminų vertinimų visose Lietuvos lietuviškose ir tautinių bendrijų mokyklose. Taip valstiečių ir žaliųjų balsais rodomas pritarimas LLRA tautinę bei tarptautinę nesantaiką kurstantiems politiniams lozungams – esą prievolė gerai mokėti valstybinę kalbą lenkakalbiams Lietuvos piliečiams yra per sunki, neįmanoma ir net juos diskriminuojanti!

Jei šiam J. Narkevičiaus projektui Seimas pritars ir priėmimo stadijoje, tai reikš, kad Lietuvos lenkakalbiams ir rusakalbiams piliečiams, nepaisant valstybės 8-metus teiktų įvairių lengvatų ir toliau būs sudaroma išimtinė teisė laikyti palengvintą valstybinės lietuvių kalbos egzaminą. Ir tai reiškia, kad vaikai lankantys mokyklas valstybine kalba bus toliau diskriminuojami, nes gaus prastesnį vertinimą už lietuvių kalbos egzaminą ir tai sumažins jų galimybes siekti aukštojo mokslo.

Kas gi palaikė šį dar 2016 metais J. Narkevičiaus parengtą Švietimo įstatymo pataisų projektą dėl tolimesnio palengvinto lietuvių kalbos egzamino vertinimo tautinių bendrijų mokyklose?

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai iš 65-erių salėje esančių, prieš – 2,  susilaikė – 17. Dauguma iš balsavusiųjų  „už“ buvo valstiečiai-žalieji. Nors šis LLRA projektas galėjo būti atmestas ir TS-LKD balsais, bet prieš balsuojant iš TS-LKD salėje teliko tik 10 Seimo narių, kiti sąmoningai išbalsavo kojomis tartum sakydami – „valstiečiai“, jei jau įsipareigojote LLRA, patys ir priimkite tokias pataisas…

Individualūs balsavimo rezultatai

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas:

Frakcija Santrumpa Prieš Susil.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ TTF 3    
Liberalų sąjūdžio frakcija LSF     4
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija LLRA-KŠSF 6    
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija LSDDF 4   1
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija LSDPF     2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija LVŽSF 31   1
Mišri Seimo narių grupė MG     3
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija TS-LKDF 2 2 6

Visgi išėjimas iš salės, šiuo atveju, reiškė tylų pritarimą projektui… Įdomu, kad kojomis pasinaudojo net ir žinomi LVŽS lietuvių kalbos gynėjai… Dar įdomiau tai, kad balsuodami už šią LLRA pakišą susilaikė net „lietuvių kalbos išdavikais“ visuomenininkų įvardinti socialdemokratai: Irena Šiaulienė ir Julius Sabatauskas. O įdomiausia, kad J. Narkevičiui pristačius įstatymo pataisas už jas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys – patriotas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, privertęs ne vieną tiesioginės Seimo posėdžio transliacijos žiūrovą šiurpiai nusipurtyti…

 

Ar tai reiškia, kad valstybinės kalbos gynėjais prieš Seimo rinkimus apsiskelbę valstiečiai ir žalieji jau parodė tikrąjį savo politinį veidą ir pasiryžo dėl trumpalaikės politinės konjunktūros išduoti savo deklaruotus vertybinius principus? Ar jau galutinai apsispręsta nepaisyti to įdirbio, kurį padrė prieš tai kelias Seimo kadencijas triūsę Seimo Švietimo ir mokslo komitetai, nelengvai pasiekę visapusišką sutarimą ir civilizuotai išspręndę valstybinės kalbos mokymo tautinių bendrijų mokyklose klausimą? Ar trumpalaikė politinė nauda ir išskaičiavimas aptemdė LVŽS vadovų protą ir nusvėrė net Konstitucinio teismo sprendimus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos imperatyvias nuostatas dėl valstybinės lietuvių kalbos?

Šiam projektui nepritarė ir daug pastabų turėjo tiek Europos teisės tiek ir Seimo Teisės departamentai, kurie pastebėjo, kad „lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminų laikymas ir rezultatų vertinimas pagal skirtingas programas gali būti traktuojamas kaip nevienodų galimybių sudarymas viduriniam išsilavinimui įsigyti.“ Nei Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei kiti tarptautiniai teisės aktai nereikalauja daryti nuolaidų pagal tautybę mokantis valstybinės kalbos. Europos Teisės departamentas atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad „Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu nustatė, kad palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.“

Ir nieko? Niekas Seime net nepaminėjo, kad tokios Švietimo įstatymo pataisos prieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui vis dar vadinamam – Konstitucija.

Tai ko verta Seimo narių priesaika, kurią jie tarė padėję ranką ant Konstitucijos?

***

Žiūrėkite Švietimo įstatymo 38 straipsnio pakeitimo projekto svarstymo Seime tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Švietimas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *