Kodėl šio vakaro pilnatis vadinama „mėlynuoju“ arba „žydruoju“ Mėnuliu? (2)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 31 d. 19.53 min. leidžiantis Saulei iš už rytų horizonto patekės „mėlynasis Mėnulis“. Anglakalbėje literatūroje „mėlynuoju Mėnuliu“ (blue Moon) populiariai vadinamas į tą patį kalendorinį mėnesį papuolanti dar viena pilno Mėnulio atmaina. Šių metų kovas prasidėjęs Mėnulio pilnatimi (03.02 d.) šiandien baigsis dar viena pilnatimi, kuri ir  vadinama „mėlynuoju Mėnuliu“.

„Mėlynasis Mėnulis“, angliškai – „blue moon“, tai pastaruoju metu žiniasklaidos išpopuliarintas terminas antrai to paties mėnesio Mėnulio pilnačiai apibūdinti. Tai tik posakis, pats Mėnulis, žinoma, spalvos dėl to nekeičia“, – sako etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, anglišką „blue moon“ lietuviškai labiau tiktų versti „žydrasis Mėnulis“. „Ir ne tik dėl to, kad anglai tuo pačiu žodžiu blue nusako ir mėlyną, ir žydra spalvas, bet ir dėl to, kad žydra spalva vis labiau mums siejasi su tradicijų laužymu. Jei laikytumėmės tradicijų, tai jokių „žydrų Mėnulių“ būti negalėtų…“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sako J. Vaiškūnas. Ir paaiškina, kad laiko tarpas – mėnuo senajame tradiciniame kalendoriuje iš pradžių betarpiškai atitiko laikotarpį, per kurį pasikeičia visos Mėnulio atmainos, tad tokio kalendoriaus mėnesyje – nei antros pilnaties, nei antro jauno Mėnulio, nei kokios kitos antros atmainos būti tiesiog negalėjo.

„Kai nustojome derinti mėnesio – laikotarpio atitinkančio 1/12 metų dalį – trukmę su Mėnulio atmainų kaita, susidarė sąlygos ilgiau nei 30 d. trunkančiuose mėnesiuose įsiterpti tai pačiai, jau tą mėnesį buvusiai, Mėnulio atmainai. Štai taip atsirado ir žydrų Mėnulių“, – šypsosi etnokosmologas.

Ir nors anglišku posakiu „Tuomet kai Mėnulis bus žydras“ (Once in a Blue Moon) nusakoma tai kas vyksta labai retai, tačiau antroji Mėnulio pilnatis tame pačiame kalendoriniame mėnesyje ne toks jau retas reiškinys ir įvyksta vidutiniškai kartą per 2,5 metų. Pavyzdžiui, nuo 1550 iki 2650 m., tai yra per 1100 metus, suskaičiuosime 456 „mėlynuosius“ arba „žydruosius“ mėnulius.

 „Beje, dėl to paties šiuolaikinio kalendorinio mėnesio trukmės ir tikrojo Mėnulio mėnesio periodo ištapatinimo,  kas 19 metų trumpiausiame metų kalendoriniame mėnesyje iš vis nepasirodo Mėnulio pilnatis. Toks reiškinys, toje pačioje populiarioje anglakalbėje literatūroje vadinamas „juodu Mėnuliu“ (Black Moon). Užtat tais metais būna du „žydrieji mėnuliai“. Tokie yra šie 2018-ieji metai. Šiemet sausio 31 d. jau turėjome „žydrą Mėnulį“. Įvyko netgi jo visiškas užtemimas. Tiesa, Lietuvoje matėme tik pačią jo pabaigą. Na o vasaryje Mėnulio pilnaties nebuvo nė vienos – tai ir buvo „juodasis Mėnulis“ davęs mums antrą  „žydrąjį“ Mėnulį šiandien – kovo 31 d.“, – paaiškino J. Vaiškūnas.

Taigi, nepraleiskite progos šią giedrą paskutinę pirmojo pavasario mėnesio dieną pasigrožėti įspūdinga pilnatimi, kuri patekės jau netrukus…

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Bartas:

    Jei mūsų kalba turtingesnė , nei anglų ,tai, man, tik geresnė nuotaika. Lietuvių kalba Europos tautų kalbų Motina. Kas prieš – kviečiu į dvikovą. Mušimės vailokais!

  2. Rimgaudas:

    Man labai įdomu, kadangi kas 19 metų vasaryje iš viso nepasirodo Mėnulio pilnatis, nes 19 m. tuomet gali būti laiko matavimo vienetu. Dėkoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *