Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (7)

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą | Alkas.lt nuotr.

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą | Alkas.lt nuotr.

Kovo 21 d. ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ (LŽT).

Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė. Pagal ministrės siūlymą iš Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. būtų išbraukta nepriklausoma institucija – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, o jo vietoje būtų įsteigta nauja įstaiga, kurios steigėjas būtų Vyriausybės įgaliota institucija… tai yra ta pati Kultūros ministerija…

Prie ministerinės įstaigos būtų sudaroma rinkikų išrinkta Lietuvos žiniasklaidos taryba, kuri priimtų sprendimus dėl lėšų skyrimo.  Ministrės pateiktame įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad „žiniasklaidos tarybos“ rinkimus organizuoja „Vyriausybės įgaliota institucija jos numatyta tvarka“.

Galutinis organizacijų, kurios siūlytų kandidatus į „žiniasklaidos tarybą“ sąrašas nėra aiškus, tačiau į jas nėra įtraukta nė viena kultūros ir meno organizacija. Iki šiol Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindinė misija buvo remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, todėl fonde buvo atstovaujamos meno kūrėjų organizacijos.

Pagal Kultūros ministerijos siūlomą modelį sudaryta „žiniasklaidos taryba“ rūpinsis jau nebe kultūros ir šviečiamaisiais projektais, bet „įgyvendins valstybės politiką visuomenės informavimo srityje“ ir „sudarys sąlygas įvairiapusei kokybiškos viešosios informacijos ir visuomenės informavimo kultūros plėtrai“.

Kodėl Kultūros ministerijai neberūpi kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje nėra aišku, taip pat nėra aišku kaip Kultūros ministerija rūpinsis visuomenės informavimo kultūra ir kokią „valstybės politiką“ įgyvendins.

SRTRF direktorius Gintaras Songaila komentuodamas Kultūros ministrės siūlymus priminė, kad fondas yra parengęs alternatyvų, fondo dalininkų palaikomą projektą, juo siūloma išsaugoti SRTRF kaip nepriklausomą instituciją, tuo metu Kultūros ministerija, pasak jo, siūlo perimti viską į valstybės rankas.

„Rinkikų sąrašas neapibrėžtas, ministerijai paliekama teisė viską nustatyti. Skiriasi ir tikslas. Iki šiol fondo pagrindinis tikslas buvo kultūros šviečiamieji projektai. Pagal ministerijos pateiktą modelį, tai būtų visuomenės informavimo kultūros turinys, kokybiškos žiniasklaidos turinys. Kalbėta, kad labai rūpinamasi kultūra, bet pagal siūlomą modelį iš viso kultūros organizacijos iš paramos skyrimo išmetamos“, – sakė G. Songaila.

SRTRF direktorius stebėjosi kodėl Kultūros ministerija savo strateginių sumanymų nė nebandė įgyvendinti per esamą spaudos rėmimo modelį, t.y. per SRTRF. „Fondas jokių iniciatyvų iš ministerijos dėl fondo nėra gavęs ir kokių nors konkrečių strateginių sumanymų šioje srityje ministerija nėra skelbusi. Aišku tik viena, siūloma naikinti nepriklausomą instituciją, kuri konkurso tvarka skiria paramą žiniasklaidos projektams, o paramos žiniasklaidai skyrimo misiją siekiama pavesti ministerijos pareigūnams“, – sakė G. Songaila.

Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas Alkas.lt paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, sakė : „Netiesa, kad nebebus remiama kultūrinė žiniasklaida. Jai planuojama atskira kultūrines refleksijos programa. Taip pat netiesa tai, kad finansavimo skirstymą siūloma pavesti ministerijos pareigūnams: pagal pasiūlytą modelį, Tarybos narius, kurie priima sprendimus dėl finansavimo, rinks žiniasklaidos asociacijos. Tuo tarpu, priešingai, šiuo metu SRTRF taryboje net du balsai iš septynerių yra ministerijų pareigūnai. Tad politinės valdžios įtaka kaip tik bus minimalizuota“.

Pasak V. Bachmetjevo pagrindiniai siūlomos naujosios institucijos sąrangos principai bus itin demokratiški: „Dėl žiniasklaidos projektų rėmimo turi spręsti pati žiniasklaida, Taryba turi būti formuojama rinkimų, o ne delegavimo keliu“.

Paklaustas ar dar labiau nenukentės kultūrinė žiniasklaida, kurios atstovų nepasitenkinimas dėl mažėjančio finansavimo ir tapo, kaip oficialiai tvirtinama, Kultūros ministerijos siūlomų reformų priežastimi V. Bachmetevas paaiškino, kad „valstybė  įsipareigoja remti ne vieną žiniasklaidos rūšį (kultūrinę žiniasklaidą), bet siekti kryptingos politikos ir paramos visose žiniasklaidos srityse, kur ta parama reikalinga: regioninė žiniasklaida, medijų raštingumas, tautinių mažumų žiniasklaida, išeivijos žiniasklaida ir panašiai“. V. Bachmetjevas teigė, kad naujają tarybą sudartų vienuolika žiniasklaidos profesionalų atrinktų viešo konkurso būdu iš žiniasklaidos organizacijų pasiūlytų atstovų.

SRTRF pirmininke neseniai išrinkta Vaiva Radikaitė-Žukienė Alkas.lt paklausta kaip vertina Kultūros ministrės siūlymus sakė: „Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlė tęsti diskusijas Seime po savaitės, galbūt per jas paaiškės, kuo neįtinka dabartinis fondas, kurio dalininkė buvo ir pati Kultūros Ministerija, taip pat turėjusi ir savo atstovą taryboje“.

Kovo 8 d. SRTRF dalininkų susirinkimas Seimo Kultūros komitetui pateikė alternatyvų pasiūlymą, kuris numato tobulinti teisines fondo veiklos sąlygas, skirti konkretų valstybės finansavimą nustatytoms programoms. Komiteto nariams šis projektas posėdyje buvo pateiktas, tačiau jis iki šiol nepradėtas svarstyti.

***

Alkas.lt atsižvelgdamas į Seimo Kultūros komitete šiandien svarstyto klausimo svarbą visai kultūrinei (o dabar jau ir ne tik kultūrinei) žiniasklaidai skelbia Kultūros ministrės parengtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų lyginamąjį variantą viešam aptarimui:

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m.        d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

  1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, ir šviečiamuosius projektus ir, šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytais išimtiniais atvejais, viešosios informacijos rengėjų veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą Lietuvos žiniasklaidos tarybą (toliau – Fondas Taryba). Fondo Tarybos veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

  1. Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

  1. Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams.
  2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka.
  3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondo direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas.
  4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais.
  5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje.
  6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius.
  7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai.
  8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose.
  9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai.
  10. Fondo tarybos kadencija trunka 3 metus ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina galutinę Fondo tarybos sudėtį. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis.
  11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas.
  12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
  13. Fondo lėšų šaltiniai:

1) valstybės dotacijos (subsidijos);

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

  1. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:

1) periodinių kultūros ir meno leidinių;

2) nacionalinės periodinės spaudos;

3) regioninės periodinės spaudos;

4) nacionalinės radijo ir televizijos;

5) regioninės radijo ir televizijos;

6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių).

  1. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
  2. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

28 straipsnis. Lietuvos žiniasklaidos taryba

  1. Taryba yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios tikslai – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje bei sudaryti sąlygas įvairiapusei kokybiškos viešosios informacijos ir visuomenės informavimo kultūros plėtrai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.
  2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Tarybos įstatais. Tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė. Jos turtines ir neturtines teises bei interesus Taryboje įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija (toliau šiame straipsnyje – Vyriausybės įgaliota institucija).
  3. Tarybai ir jos administracijai, kuri atlieka Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Tarybai atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja Tarybos pirmininkas. Jį į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Vyriausybė kultūros ministro teikimu 4 metų kadencijai. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti visuomenės informavimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Tarybos pirmininku ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos pirmininko skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Tarybos pirmininkas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos teikia Seimui Tarybos veiklos ir finansinę ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Tarybos įstatuose nustatyta tvarka. Tarybos pirmininko teises ir pareigas organizuojant Tarybos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Tarybai skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Tarybos įstatai ir Tarybos pirmininko pareigybės aprašymas.
  4. Tarybą sudaro 10 narių ir Tarybos pirmininkas. Tarybos rinkimus organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Kandidatus į Tarybos narius atrenka viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų deleguojami rinkikai iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų. Po vieną rinkiką Vyriausybės įgaliotai institucijai deleguoja Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija, Asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Tarybos nariais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų ir patirties visuomenės informavimo srityje žinomi Lietuvoje ir/ar užsienyje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje bei žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų vadovai, rinkikai ir Lietuvos medijų tarybos nariai negali būti siūlomi į Tarybos narius. Rinkikai balsuoja slaptai, rinkimų biuletenyje pažymėdami ne daugiau kaip 20 kandidatų į Tarybos narius pavardes. Išrinktais laikomi 20 kandidatų, surinkę daugiausiai balsų. Jeigu mažiausią vienodą balsų skaičių surenka daugiau kandidatų, negu reikia išrinkti, balsavimas kartojamas. Šiuo atveju balsavimo biuletenyje paliekamos tik po vienodą balsų skaičių surinkusių kandidatų pavardės. Kultūros ministras kartu su Lietuvos medijų taryba, vadovaudamiesi visuomenės informavimo priemonių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu iš pasiūlytų kandidatų atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos sudėtį tvirtinti Vyriausybei.
  5. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
  6. Taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą. Tokiu atveju sprendimo pagrindimas fiksuojamas Tarybos posėdžio protokole. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Ekspertai privalo pagrįsti savo rekomendacijas. Skelbiant sprendimus kartu skelbiami ir ekspertai.
  7. Tarybos kadencija trunka 4 metus. Tarybos sprendimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.
  8. Visi Tarybos nariai ir ekspertai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
  9. Visiems ekspertams ir Tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
  10. Tarybos lėšų šaltiniai:

1) valstybės dotacijos (subsidijos);

2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) palūkanos už bankuose saugomas Tarybos lėšas;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

  1. Taryba viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų veiklą pagal šias visuomenės informavimo priemonių sritis (tipus):

1) nacionalinės periodinės spaudos;

2) vietinės ir regioninės periodinės spaudos;

3) nacionalinio radijo ir televizijos;

4) vietinio ir regioninio radijo ir televizijos;

5) internetinės žiniasklaidos;

6) multimedijų projektams.

  1. Taryba viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūrinės refleksijos;

2) medijų raštingumo;

3) visuomenės sveikatinimo;

4) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

5) lietuvių išeivijos (diasporos);

6) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo kultūros ir jos srities plėtrą.

  1. Tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir priemonių finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.
  2. Pagal šį straipsnį neremiami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla bei projektai.
  3. Taryba kiekvienais metais viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomas lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymas ir panaudojimas.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

  1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną.
  2. Vyriausybės įgaliota institucija iki 2018 m. liepos 1 dienos priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Dokumentas parsisiuntimui [doc]

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. JUOZAS:

    nu jo, chaltūros minisrė , deja, nieko protingo iki šiol nesugalvojo

  2. Iš tiesų:

    Kultūros ministerijoje susikaupę neoliberalai -vadovaujami ministrės Lianos Jonson- apgaulingu būdu užuot nepriklausomo ir sąžiningai veikiančio Spaudos,radijo ir tv rėmimo fondo įsteigti šios ministerijos valdomą Tarybą,kuri skirtų vien nomenklatūriniai neoliberalios pakraipos žiniasklaidai finasinę paramą.Tad,saugokimes nuo ciniškų ministerijos veiksmų.

  3. Pikc:

    Taip, čia akivaizdus ėjimas iš serijos “valdže (Mūsų Liberastinės Didenybės) žino gereu!”. Be to, gi Songaila – iš tų “neprogresyviųjų”, tad gali būti, kad ir kokiai “liberalei beigi tolerantiškaj” iniciatyvai yra pasipriešinęs – o ir prieš Skvernelio užmačias lenkams atiduoti Vilniaus pranciškonų vienuolyną pasisakė (žr. “Gintaras Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį?”), tad kaip tokio neversi? 🙂

  4. Dalia:

    Juk dabar kyla pasipriešinimas būtent vyriausybės, vadinasi valstybės vykdomai kultūros ir mokslo politikai. O tada nė amtelti negalėsi nieko prieš, jei gausi bent kokį finansavimą. Va ir grandinės. Arba tarnauji prieš savo nuomonę, arba dvesi badu, arba dirbi liftininku ir vakarais leidi ką nors, kas tau atrodo būtina. Naikinama alternatyvioji spauda.

    Bičiuliai, turėsime tenkintis žiniomis apie Jolie ir Kate.

    Visokios ten etnokultūros vargu ar atitiks valstybės politiką.

    Ir tas reikalavimas būti žinomam užsienyje! Kažkokia nesąmonė. Būti žinomas užsienyje gali tik teikdamas informaciją nelietuviškai! Vadinasi, dar labiau skatinama atsisakyti savos kalbos.

    Ar tai ir yra valstybės kultūros politika?

  5. Žemyna:

    Tiesiog geniali bet kokių lietuvybės ir bet ko, bent kiek atsiduodančio lietuviškumu, pėdsakų naikintoja… Ar tik neteks dar labiau, negu prie sovieto, už lietuvybę kovoti???

  6. Valentinas:

    Manau, kad praverstų SRTRF palaikanti peticija, įteikiant valstybės “vadams” bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, kurio pirmininkas per specialiai tam skirtą konferenciją Fondą palaikė. Nepasiduokime KM veiklai, kurią, matyt, remia ir inicijuoja dalis “nuskriaustų” leidinių intelektualų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *