Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

„Dėl siūlomo trijų lituanistinių institutų ir LGGRTC sujungimo pagrįstumo kyla rimtų abejonių ir klausimų, kaip tai padėtų spręsti „esminius valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo uždavinius“, prisidėtų prie lietuviško ir europietiško pilietiškumo stiprinimo, ar padėtų įveikti hibridinių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui iššūkius“, – teigė A. Ažubalis.

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasak L. Kasčiūno, tokie siūlymai kyla iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovaujamų ministerijų, nors tiek pačios LVŽS rinkiminėje programoje, tiek Vyriausybės programoje yra akcentuojama, kad „Lietuvos kultūros politikos pagrindinis tikslas – išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą, jį prasmingai ir įtaigiai aktualizuoti, pirmiausia išsaugant lietuvių kalbą – mūsų kultūros pamatą“. Siūloma institutų „optimizacija“ verčia rimtai nerimauti, ar nebus taupoma lietuvių kultūros pamato sąskaita.

L. Kasčiūnas taip pat pabrėžia, kad darbo grupės siūlomas lituanistinių institutų jungimas kelia abejonių ne tik dėl savo tikslingumo, bet ir įvertinant platesnį kontekstą bei siūlomas kitas reformas, susijusias su lietuvių kalba ir lituanistika, ar visų šių reformų įgyvendinimas nelems lietuvių kalbos ir jos statuso valstybėje susilpnėjimo. Kultūros ministerija yra užsiminusi, kad jos planuose taip pat numatomas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) naikinimas, stebime lituanistikos programų universitetuose mažėjimą.

Taip pat akcentuojama, kad LGGRTC suliejimas su lituanistiniais institutais šiame kontekste taip pat atrodo kaip visiškai dirbtinis veiksmas siekiant optimizuoti kaštus, kadangi jam keliami uždaviniai ir jo funkcijos yra visiškai kiti ir, vertinant europinį kontekstą, atitinka nacionalinės atminties, o ne kalbos institutų veikimo logiką.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

21 komentaras

  1. Reimundas:

    Valdančiųjų programoje to nebuvo,išeina,kad ministerijos kitose rankose,liberalų programą vykdo,jiems gi lietuvybė nesvarbi.

  2. Dalia:

    Susirūpinimas gerai, bet jo nepakanka. Nepakanka vien tik pašnekėti. Reikia imtis veiksmų, kad taip nebebūtų.

  3. Žemyna:

    Jei valdžios turėtų proto, tai suvoktų, jog lituanistika jau šiandien gali mums duoti pajamų, o ateityje jos vertė tik augs!

  4. Žemyna:

    Gal norite, kad jums tikruosius savo tikslus ant delno padėję parodytų? 🙂 Tai kad netilps, nes jų ne vienas yra.
    a) vienas jų vis dar kelia grėsmę, kad ims ir išlįs yla iš maišo – kas iš Sąjūdžio sajūdistų (o gal net ir iš sąjūdžiautojų) – patys, ar jų tėveliai/giminės – „po sovmestelstvu” pirma stribavo, vėliau kgbiavo, o kas gal jau Nepriklausomybės laikais buvo įšventintas į neokgbistus…
    b) sunaikinus VLKK, kurią troliai neišmanėliams vadina kalbos „policija”, ir dar prideda „gryną tiesą”, esą, tokia „seniena” tik Lietuvoje dar išlikusi, o „civilizuotame pasaulyje niekur kitur tokių nelikę”, pagaliau, pagaliau, pagaliau kiekvienas ministras ar seimūnas, visi galės viešai kalbėti ir rašyti, kaip „visi” – t. y., kaip ir jo tarpuvartėje, ar smuklėje;
    Sunaikinus ir kitas su LT paveldu dirbančias (kalbos) institucijas, kuriose dirba mirtinai nusibodusieji ATSAKINGI ir SUPRANTANTYS specialistai (nepirkę nei egzaminų, nei diplomų), neliks trukdžių POLITIKAMS patvirtinti tolerantišką abėcėlę, be jokių ribų, „abėcėlę – visiems”, ir iš raštvedybos bus lauk ištrenkta ta atgyvenusi seniena – lietuvių kalba su jos rašyba, gramatika ir kitomis „nesąmonėmis”. Juk šiuolaikis mokslas „viską” hibridina, genetiškai keičia tol, kol tai mutuoja į neatpažįstamą daiktą;
    c) atsilaisvins itin vertingi rūmai, ir ponas premjeras pagaliau turės ką dar ir dar padovanoti poniai kaimynei. Ir taip NT po NT mūsų Vilnius tyliai, nežymiai, pašnabždomis, be jokio triukšmo bus visas padovanotas… Juk mes pažangūs žmonės, kam tie šaudymai, kam tie ginkluoti pilsudskiai, ar ne? Juk nebe tie laikai, panowie

  5. kaunietė:

    Reikia tokio pat protesto mitingo, kaip vakarykštis, dėl institutų naukinimo ir jungimo. Ne tik kritikuoti, bet ir veikti reikia.

    • Vilniaus Žemaitis:

      Į jį, išskyrus kelis institutų vadovybės suorganizuotus darbuotojus su plakatais, tikrai niekas neis. Bus panašu į nedidelį piketą, kuris iš esmės niekam neįdomus ir sulaukia ne visuomenės pritarimo, o atvirkščiai – neigiamo požiūrio į piketą.

    • Būtent veikti reikia, šnekėt jau prišnekėta tiek ir šitiek. Pagaliau kur to Talkos klubo lietuvybei ginti veiksmai, kur protesto mitingo šiuo atveju organizavimas?! Jo veiksmų nesimato, gyvybės ženklų nerodo ir tautininkų partija, tai kelia įtarimus, kad gal tautininkams ne lietuviai yra tauta. Nepasitikėjimais tiek vienais, tiek kitais auga…

  6. Vilniaus Žemaitis:

    Visiškai teisingai – institutai turi būti sujungti.
    Juk jų niekas nenaikina, o tik sujungia. Manau, kad taip bus gerokai optimaliau – mažės biurokratinis aparatas, daugiau lėšų liks tyrimams.
    Tad remiu šių institutų sujungimo idėją.
    Panašiai galėtų būti jungiami ir kiti institutai.

  7. O kokius pastatus užima šios įstaigos?
    Gal kažkam aktualu juos po pigiąja “prichvatizuoti”?
    Kokie šių pastatų adresai?

    LEU (pedagoginio universiteto) “optimizavimas” irgi susijęs su jo užimamų pastatų rinkos verte? Kas taps šių sklypų savininkais (dalis pastatų bus nugriauti ir užstatyti daugiaaukščiais biurų pastatais ?)

  8. Žemyna:

    Nebeprisimenu, koks žvėris medžioja vaikydamasis savo auką tol, kol ši jau kvapo nebegali atgauti ir, mirtinai pavargusi bei suprasdama, kad išsigelbėti nepavyks, pati pasiduoda.
    Tai štai, dabar jaučiuosi taip, lyg tas plėšraus galiūno ilgai, ramiai ir kantriai gaudytas žvėrelis. Nukankins, nuvarys, ir, pasak scenos klasiko, patvarkys „без шума и пыли”.
    Ar mus jau visus įveikė perdegimo sindromas? Mums jį jau trečdalį amžiaus stengiamasi įvaryti.

    Šiandien ŽR „Atviras pokalbis”:
    ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ka-apie-mus-pasako-perdegimo-sindromas?video=1

  9. Tvankstas:

    Kuris iš pastatų bus dovanotas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui ?

  10. Tvankstas:

    Kuris iš pastatų bus dovanotas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui ?

  11. Žemyna:

    Kažin, ar patikrinti pavaldinio darbą čia atvažiavęs aukšto rango kaimynės atstovas patenkintas jo uolumu ir darbo rezultatais?
    Ar su Lietuvos kultūriniu paveldu susijusių institutų statusas jau pakankamai žemai nuleistas? Kada liepta apskritai uždaryti arba privatizuoti? O ar nelabai barėsi, kad Vilnijoje dar yra keletas lietuviškų iš biudžeto išlaikomų mokyklų?
    Ar visos Lietuvos kainą suderėjo, ar pradžiai pakaks Vilnijos?

  12. Lituanistikos institutų naikinimas – tai lietuvybės Vilniuje draskymo tęsimas. Pradžia to draskymo jau daroma LEU iškraustymu, iškeliant iš sostinės pedagogų – lietuvybės ugdymo (strateginių) kadrų rengimą į prieš Lietuvą lenkiškai mandravojantį Kauną – vytautiškai Lenkijai tarnauti linkstantį VDU, palikus Vilniuje pedagogų lenkų kalba rengimą. Kai akivaizdu lietuviškai ir valstybiškai galvojant turėtų būti daroma atvirkščiai, t.y. pagal viską derėtų iš sostinės iškelti būtent lenkiškų pedagogų rengimą kartu su Balstogės universiteto filialu, pvz., į Kauną, turintį 365 mln. eurų valstybei kainavusį greitąjį geležinkelį su Balstoge, ar tarkim, į Panevėžį, kuriam, beje, taip pat valstybė rengia įtaisyti greitąjį geležinkelį tiesiai į Balstogę, o ne į Vilnių…
    Taigi ne LEU, lituanistinius institutus dera naikinti Vilniuje, o jų vadovybes keisti drąsesnėmis valstybinei lietuvybei išpažinti.

  13. Žemyna:

    Taigi, už valstiečius balsavusieji liko išdurti, kvailelių vietoje? Seime nebeturime vardan Lietuvos dirbančių?
    Ar XX amžius pasaulio istorijoje liks kaip paskutinis amžius, kai dar egzistavo Lietuva ir jos senoji kalba? O šis amžius – „elitinių” Lietuvos ir lietuviškumo duobkasių valdymo amžius? Seime įsitaisė tarppartinė UAB „Lietuvą grabe mačiau”? O darbus koordinuoja PL atstovas, „po sovmestitelstvu” LT premjeras?

    • O ar ne tik čia pirmu smuiku neviešai groja kauniškietis Pranskietis?… Juk per kelis mėnesius Lenkijos Seimo maršalka Pranskiečio Seime jau dvi žečpospolitinės-pilsudskinės dvasios kalbas išdrožė. O tai akivaizdi nepagarba Vasario 16-osios akto dvasiai ir raidei. Beje, šiomis dienomis be kokio nors išankstinio viešesnio informavimo pas jį užsuko dar ir Lenkijos Seimo pirmininkas… Taigi kas čia per Lietuvos valdžių valstybiško lenkizavimosi prapliupa…

      • Žemyna:

        Būtent, kaip šaudyklės pirmyn atgal laksto… O mes vieną dieną atsikvošėsime, jog faktas jau įvykęs… Tyloje ir tamsoje. Nes tauta nesvarbi, jos atsiklausti nereikia, nes ne jai tarnaujama… Kam nepatinka – gali emigruoti…
        Kai valstybė atitenka į bukų baslių, ar niekada nepasisotinančių piniginių rankas, valstybei galas!

        • Dabar ta valdžių šaudyklė – pirmyn atgal vyksta prisedengiant 1994 metų bendrumo su Lenkija sutartimi. Kad valdžioms nebeliktų kuo prisidengti yra būtina reikalauti konkretaus Lietuvos valstybės valdžios veiksmo, į kurį, beje, jos teisė nustatyta sutartyje, t.y. notos farma Lenkijai pranešti, kad 2019 metais besibaigiančios minėtos 1994 metų sutarties Lietuva kitam 5 metų termenui nepratęs. Čia yra labai konkretus teisinis veiksmas, kuris tą prasidėjusią valdžių šaudyklę – pirmyn atgal nutrauktų, nes neliktų kuo tokios politkos teisiškai pridengti. To priderėtų imtis Talkos klubui, tačiau jis vos įsisteigęs paslaptingai snaudžia…

      • Žemyna:

        Dėl „spykerio” „savarankiškumo” nemanau, jog kas nors dar abejoja 🙁 Jis tik klusnus vykdytojas. O štai premjerui niekas – net ir Konstitucija „не указ” – jis pratęs visiems pats komanduoti ir nepakęs neklusnių…
        Taigi, partijos vadas stipriai apsiriko ne tik suteikdamas premjero postą būtent šiam asmeniui, bet apskritai jį į komandą priėmęs. Negi jam nieko nepakuždėjo intuicija, kai žmogus ne stojo į partiją, o tik ja pasinaudoti siekė…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: