Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Neseniai per vieną Prancūzijos televizijos kanalą nuskambėjo tokia žinia: Lietuva vienu metu buvo didžiausia pasaulio valstybė. Tai išgirdęs gentainis net išsižiojo ir paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar iš tiesų taip galėjo būti. Taip, teigia istorikas Tomas Baranauskas, Vytauto laikais LDK plotas galėjo siekti beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų.

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, kad kadaise jų valstybė buvo labai didelė. Tačiau „didelė“ yra netikslus žodis. Kokį plotą užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė? Ką tai reiškė pasaulio ir Europos mastu? Atsakymai skamba išdidžiai – XV amžiaus pradžioje Lietuvai nedaug trūko iki milijono kvadratinių kilometrų, tuo metu ji buvo didžiausia Europos valstybė.

Taip Europa atrodė XV amžiuje, vėliau Lietuvos plotas pradėjo mažėti | Respublika.lt nuotr.

Taip Europa atrodė XV amžiuje, vėliau Lietuvos plotas pradėjo mažėti | Respublika.lt nuotr.

Posakis „nuo jūros iki jūros“ primena Vytauto Didžiojo laikus, XV amžių. Būtent XV amžiuje LDK teritorija buvo didžiausia, nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tačiau neužmirškime, kad kalbame apie viduramžius, tai yra laikus, kai sienos nebuvo tiksliai žymimos. Nebuvo jos ir stabilios. Dėl to sunku pasakyti, kiek ilgai LDK išlaikė didžiausią plotą. „Kartais viena teritorija būdavo prarandama tuo metu, kai kita dar nebūdavo įgyta. Kaip ir nėra tokio momento, kad viskas būtų viename komplekte. Didžiausios teritorijos metas yra XIV-XV amžiai, jei tiksliau – XIV amžiaus antra pusė ir XV amžiaus pirma pusė“, – teigė istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas.

Manoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo pabaigoje teritorija buvo maždaug 10 kartų didesnė nei dabar – 640 tūkst. kv. km. O valdė Algirdas 1345-1377 m. Apogėjų LDK pasiekė Vytauto laikais (1392-1430 m.). Nustatyti tikslius skaičius vėlgi yra sunku. „Laikoma, kad didžiausia teritorija buvo Vytauto valdymo pabaigoje, nors dėl kai kurių teritorijų abejojama. Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad nemaža teritorija Ukrainos stepėse, į rytus nuo Vorkslos, kuri paprastai vaizduojama Vytauto laikų žemėlapiuose, buvo prijungta jau po Vytauto. Be to, stepių zonų prijungimas ir kontroliavimas yra sąlygiškesnis. O šiaip Vytauto valdymo pabaigoje galima kalbėti apie daugiau nei 900 tūkst. kv. km“, – sakė T.Baranauskas.

Jano Matejkos paveikslas_Žalgirio mūšis

Jano Matejkos paveikslas Žalgirio mūšis

Kai kur internete nurodomas 1 mln. kv. km plotas. T.Baranausko nuomone, šios ribos LDK nepasiekė: „Milijonas kilometrų turbūt neišeitų, gal 930 tūkst. Tiksliai paskaičiuoti turbūt nepavyktų, nes ribos sąlyginės“. Istorikas akcentavo, kad valstybė buvo labai didelė savo plotu, bet tikrai ne gyventojų skaičiumi: „Rimtos statistikos neturime, tačiau, istorikų vertinimu, Vytauto laikais gyventojų buvo turbūt mažiau nei dabartinėje Lietuvoje, nuo 1 iki 2 milijonų“.

Dydis yra sąlyginė sąvoka. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Pasaulyje yra buvę valstybių, kurių dydis – sunkiai suvokiamas. 1920 m. Didžiosios Britanijos imperijos plotas siekė maždaug 35 mln. kv. km. Mongolų imperija 1270 m. buvo išaugusi iki 24 mln. kv. km. Tačiau Europoje masteliai yra kiti, mūsų žemynas – sąlyginai nedidelis. Viduramžių Europoje valstybės negalėjo augti taip, kaip Azijos platybėse. Neturėjo jos ir tokių galimybių kaip vėlesnės kolonijinės imperijos.

Ar kunigaikščiai galėjo LDK teritoriją išplėsti dar labiau? „Gal ir galėjo. Galėjo atsitikti taip, kad prie Lietuvos būtų prijungta visa Rusia. Ir ne tiek jau daug trūko, – svarstė T.Baranauskas. – Buvo Aukso ordos įtakoje buvusi Maskvos kunigaikštystė, Naugardo žemė ir kelios smulkesnės kunigaikštystės. Vytautas savo valdymo pabaigoje buvo pradėjęs didelę kampaniją prieš Rusios kunigaikštystes, kurios dar nepriklausė nuo Lietuvos. Labai nedaug trūko. Jei po Vytauto būtų valdęs kitas toks pats stiprus valdovas, ko gero, jis būtų sujungęs visas Rusios žemes. Tik klausimas, kiek tokiu atveju savo veidą išlaikytų etninė Lietuva“.

Pasaulyje milžiniškų valstybių būta ir Vytauto laikais. Mongolų valdovas Timūras savo imperiją išplėtė iki 4,4 mln. kv. km. Mingų dinastijos valstybė Kinijoje buvo dar didesnė – 6,5 mln. kv. km. Tačiau Europa, kaip minėjome, yra visai kitas reikalas. „Teritoriškai Vytauto laikais LDK buvo, ko gero, didžiausia Europos valstybė“, – teigė T.Baranauskas.

Pagal plotą Lietuvos konkurente Europoje galėjo būti nebent Šventoji Romos imperija. Tai – vokiečių sukurta valstybė, nepainiokite jos su Senovės Romos imperija. Tačiau šis darinys Vytauto laikais jau buvo susiskaldęs. „Šventoji Romos imperija tuo metu jau nelabai ir buvo vientisa valstybė“, – akcentavo T.Baranauskas. Daug Europos plotų XV amžiaus pradžioje buvo užvaldžiusi Osmanų imperija, bet ji tuo metu dar nebuvo pasiekusi galybės viršūnės.

Ar imperija galima vadinti ir Lietuvos didžiąją kunigaikštystę? Tai priklauso nuo požiūrio, nuo žodžio vartojimo konteksto. „Iš principo turbūt galima. Apie tai parašyta Zenono Norkaus knyga „Nepasiskelbusioji imperija“. Jis įrodinėja, kad LDK tikrai galima vadinti imperija. Šis terminas naudojamas ir kaip metafora, pavyzdžiui, Stiveno Kristoferio Rouelo (Stephen Christofer Rowell) veikale „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija“. Bet kuriuo atveju, tai nebūtų ta imperija, kurios valdovą būtų galima tituluoti imperatoriumi. Imperija, be kita ko, dar buvo ir tradicija, perimamumas iš Romos. Lietuva į tai nepretendavo. Tačiau žodį „imperija“ galima vartoti kaip mokslinį terminą. Šia prasme taip galima vadinti ir Lietuvą“, – sakė T.Baranauskas.

XV amžiaus pabaigoje Lietuvos teritorija pradėjo mažėti. „Pačios Juodosios jūros pakrantės, dėl kurios yra tas terminas „nuo jūros iki jūros“, mes netekome maždaug 1482-1484 m. Tačiau didesnio mažėjimo iš esmės buvo du etapai. Buvo du įvykiai, labai apkarpę teritoriją. Pirmas – 1500-1503 m. karas su Maskva. Lietuva vienu ypu neteko gero ketvirtadalio teritorijos. Antras etapas – Liublino unija, kai Lenkija nurėžė likusias Ukrainos žemes. Na, o trečiu etapu galima vadinti padalijimus. Nebuvo taip, kad teritorija nyktų pamažu, ji sunyko trimis dideliais šuoliais. Tarp jų buvo smulkesni pasikeitimai“, – pasakojo istorikas.

Dabar turime 65,3 tūkst. kv. km ir belieka įsivaizduoti, kaip šiuolaikiniame žemėlapyje atrodytų Vytauto laikų LDK. Pasaulio masteliu vėlgi nieko nenustebintume. Panašaus dydžio – 945 tūkst. kv. km – dabar yra Tanzanija. O Europoje visos valstybės, išskyrus Rusiją, šalia Lietuvos atrodytų nedidukės. Didžiausia yra Prancūzija. Neskaičiuojant užjūrio teritorijų, jos plotas yra 551 tūkst. kv. km, tai yra beveik dukart mažesnis nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jos klestėjimo laikais.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , .

10 komentarų

  1. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Buvo buvo kaip nebuvo. Kas man iš to buvimo, jei, praktiškai, likom visai be jūros. ISTORIJA man reiškia tai, kas likę šiai dienai. Didžiuojuosi vargdieniais ir iš jų kilusiais šviesuliais, kurie išlaikė KALBĄ. Ne Vytautas ir ne jogaila….O lenkai vėl suka uodegą aplink Lietuvą, vėl randas besižvalgančių….galit būt ramūs, jogailomis (savo karaliais) lenkai jau jūsų nepadarys. Medalį užkabins ir jūsų nuopelnai bus pamiršti. Liks tik prisiminimas su HEROSTRATO garbe.Yra kaip yra. O gal? Einu į Katedros aikštę…..pereisim per prospektą su VĖLIAVOMIS. Ar tai suvienys išsidraiksčiusias LIETUVYBĖS PALAIKYTOJŲ gretas?

  2. Čia to didumo esamė kita – Lietuva buvo didelė, bet ji valstybiškai priklausė ne Vytautui, o kelis kartus mažesnei Lenkijos karalystei. Taigi Vytautui ir Lietuvai istorinė gėda, kad jis LDK jėgų nepanaudojo prieš Lenkiją, o jomis veikdamas tarnavo Lenkijos karalystės interesams. Gi autorius savo samprotavimais tapatinasi su Lenkija ir siekia tapatinti su ja Lietuvą. Taigi su autoriaus lenkinimusi mums nepakeliui…

    • ir po Kovo 11-osios ypač (kaip ir Vasario 16 prielaidoms …po 1795 m. nelaimių atgimus) pagerbt privalu:

      – Imperatoriaus VYTENIO kalavijo galias –

      ” 1296 metai – Lietuviai užpuola Ordiną ir Livoniją. Žygiai sėkmingi.
      1297 metai – Liubekiečių įkurta Ryga ir Livonijos ordinas pradeda tarpusavio konfliktą. Rygos vyskupas Jonas Kvirinas atsiduria kalėjime.
      1298 metai – Ryga sudaro sąjunga su Vyteniu. Vytenis užpuola Livonijos Ordinui priklausančias pilis ir siunčia Rygon įgulą. Sunaikiną Karksį. Sunaikina Livonijos Ordino kariauną, nukauna Magistrą Brunoną ir 20 brolių.
      1300 metai – Mirus Lenkijos karaliui Vladislovui Lokietai Vytenis įsiveržia Dobrynėn. Kryžiuočiai įsiveržia taip pat Dobrynėn. Apipusės kovos.
      1301 metai – Ordinas užima išduotą Aukaimio pilį. Pilies viršininkas Draika su sūnumi Pinu pereina krikščionybėn
      1302 metai – Lenkai puola Liubliną (jį prieš 52 metus buvo užėmę Rusai) priklausiusį Rusiai. Lenkai sumuša Skitų, Lietuvių, Rusų armiją.
      1303 metai – Liublinas užimamas.
      1304 metai – Reino krašto grafai (Verneris fon Hoinbergas ir Adolfas fon Vintimelis) su Ordinu puola Lietuvą. Gardino kraštas, Aukaimio apylinkės (Pilis sunaikinama) vėl nusiaubiamos.
      1305 metai – Vytenis užpuola Ordino armiją
      1306 metai – Vytenis užpuola Didžiąją Lenkiją. Užima Kališo ir Stavišino miestus.
      Ordinas užima Gardino priemiestį. Ordino puolimas atremiamas.
      1307 metai – Ordinan atvyksta grafo Jono fon Španheimo riteriai. Nusiaubiama Karšuvos žemė (Žemaitijoje) iš jos likę gyvi išsikelia Lietuvon. Skronaitės, Bibeneitės, Pūtvės pilys sunaikinamos.
      1309 metai – ORDINO MAGISTRAS IŠ VENECIJOS PERSIKELIA MARIENBURGAN.
      Atvirai pradedama savintis Lenkų Pomeranijos, Kujavijos ir Michalovo žemės.
      1311 metai – Vytenis nuniokoja Varmės žemes. Grįžtančius Lietuvius sunaikina Ordino kariai. Vytenis sužeidžiamas.
      Ordinas užpuola Žemaitiją.
      Ordino laivynas Nemune sunaikinamas Surmino.
      1314 metai – Henrikas (Prūsijos maršalas) apgula Naugarduką.

      (IR KAM GI NAUGARDUKĖLIS tas jam ten? Sostas i m p e r a t o r i a u s Vytenio …nebent, net A.Ordai at.)

      1315/16 metai – MIRŠTA VYTENIS. Krašte badas ir maras. SOSTO ĮPĖDINIS – Gediminas. Ordinas tuo metu sunaikina Jurbarko ir Kauno pilis. Livonijos ordinas užima Žemaitijos pakraštį – Kuršą.”

      …kažkiek iš kronikinių vakarietiškų žinių, “rytines” papildant ginklo įtakos Ordai “g r a f i k a” : po 1295/96 🙂
      https://www.youtube.com/watch?v=FVYUMm5MH9s

      • Taigi, šiandien vien deramas visos Europos (ir ypač Jungtinės Karalystės su Jungtinėmis amerikiečių valstijų vadovybėmis) “lygis”, – deramas istoriškai bei politiškai lygmuo, netgi Vienintelė iki-brexit-inė kliūtis “jiems”, – 1945 m. rugpjūčio 2 d. Potsdamo įsipareigojimų dėl tolimesnių gretutinių teritorijų administravimo – šiaurės ir PIETŲ Tvankstos, įgyvendinimas.

        “Plaukiančiu” žemlapiu istoriją palaikantys veiksmai – akivaizdūs (T.May&D.Trump skola).

  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Kaip atrodytų T.Baranauskui toks teiginys, kad Lietuvos teritorijos mažėjimas yra susijęs su tikybos transformacija.

  4. Lietuva valdė Maskvą:

    Nereikia pamiršti, kad Lietuva trumpai valdė ir Maskvos kunigaikštystę, kai Sofija Vytautaitė padovanojo ją savo tėvui Vytautui.

  5. žemaitis:

    Na ir kas? Ko vertos žemės su kitataučiais ir parduota sava tauta-kultūra?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *