A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.) XVI: stiklai I (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėryno rajonas. Medinių namų puošynba. Stiklai. Birutės g. 1. Ketvirtojo pastato rizalito stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėryno rajonas. Medinių namų puošyba. Stiklai. Birutės g. 1. Ketvirtojo pastato rizalito stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai)

XVI skyrius. Stiklai: nuo pavienių geometrinių formų, skaidos (fragmentavimo) iki ornamentų ir kompozicijų, raštuoto ir spalvoto stiklo

Tai pagrindinių langų, balkonų stiklai, durų ir priebučių, mezoninų, rizalitų, stogų skydų švieslangiai, stoglangių stikliukai. Tyrinėdami senuosius Žvėryno medinius namus pastebime, jog pjaustydami stiklus meistrai buvo išradingi ir mėgo tai daryti: galima rasti netikėtų variantų, tokių formų, kurias išpjauti buvo sudėtinga. Daug pavienių geometrinių formų ar kelių formų derinukų, smulkiau suskaidytų (fragmentuotų) švieslangių stikliukų; bet yra kompozicijų, yra „beveik“ ornamentų ir tikrų ornamentų, yra dekoratyvios faktūros, raštuotų ir net spalvotų stiklų, šmėkšteli vitražas. Vienur būtent patys stiklai (forma, formų kompozicija, spalva, faktūra, raštu) atlieka estetinę funkciją (Pušų g. 1 stogo skydo langas, Vytauto g. 63 viršduris, Sakalų g. 14 laiptinės ir mezonino kompozicija), kitur – jie fonas kitam elementui (pavyzdžiui, Sakalų g. 14 pietinio priebučio švieslangis, kuriame iš medžio išpjauta saulutė su spinduliais).

I dalis

1.Pavienės geometrinės formos. Pavienių formų langelių daug, jų stiklai neskaidyti. Ypač mėgtos formos – trikampiai (1–3 nuotr.) ir rombai (4–8 nuotr.). Šiek tiek retesni langeliai su apskritos formos stiklais (9–14 nuotr.). Mažai tėra langelių su pavieniais trapeciniais stiklais; Adomo Mickevičiaus g. name Nr. 10 jų du skirtingi variantai (15 ir 16 nuotr.). Vytauto g. 29 namo pirmojo aukšto sienoje yra taisyklingos formos šešiakampis vienastiklis langas (17 nuotr.).

Yra daug lenktos arkos formos langelių: Liepyno g. 21, Vytauto g. 39, Kęstučio g. 22 ir 29 bei kt. (18–21 nuotr.). Birutės g. 16c namo dvivėrės durys įstiklintos aukštaarkiais stiklais (22 nuotr.). Yra ir smailiaarkių (23 ir 24 nuotr.).

Vilnius, Žvėryno rajonas. Medinių namų puošyba. langų įstiklinimas. Žiemgalių g. 12. Šiaurės fasado rizalito langas | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėryno rajonas. Medinių namų puošyba. Langų įstiklinimas. Žiemgalių g. 12. Šiaurės fasado rizalito langas | A. Stabrausko nuotr.

2.Skaidyti, fragmentuoti švieslangiai bei langai. Lenktoji g. 45: trikampis švieslangis iš dviejų trikampių segmentų (25 nuotr.). 26 ir 27 nuotraukose – du smailiaarkiai langeliai iš trikampių ir stačiakampių. O 28 ir 29 nuotr. irgi smailiaarkiai, bet viršuje – penkiakampiai segmentai. Atrodo, menkas skirtumas, bet akivaizdu, kad meistrai vengė kartojimosi ir nestokojo išradingumo. Sėlių g. 2: priebučio švieslangis iš keturių rombo formos segmentų (30 nuotr.). Kitur trikampiuose langeliuose rombai derinti su trikampiais (31 ir 32 nuotr.).

Vytauto g. 29: antro aukšto langas arkos formos, tad viršutinis jo segmentas irgi arkinis (33 nuotr.). Dionizo Poškos g. 7 namo durys ir langai taip pat arkiniai, bet stiklų arkinė forma čia iš dviejų segmentų (34 ir 35 nuotr.). Maloniosios g. 15 ir Stanislovo Moniuškos g. 50 stoglangiai arkiniai, pusapskritimio formos, ir stiklai fragmentuoti; Stanislovo Moniuškos g. 39 namo stoglangio stiklas išdaužtas, bet ir čia buvo fragmentuotas (36–38 nuotr.). Birutės g. 36: švieslangis apskritas, bet stiklas skaidytas panašiai, kaip ką tik paminėtų: segmentų viena kraštinė lenkta, apskritimo lankas (39 nuotr.). O Žiemgalių g. 12 namo rizalito langas nepalyginamas su jokiais kitais – tai asimetriška dėlionė iš šešių skirtingų stiklo segmentų, atskirtų banguotai išlenktu skirtuku, kuris savaime vizualiai akcentuoja drožinėtą viršlangį – sandriką (40 nuotr.). Pastaruoju atveju dėmesį, be abejo, atkreipia ne išskirtinės stiklų formos, o medinės drožinėtos detalės.

Aleksandro Stabrausko nuotraukos:

logo_srtrf (1)

Kategorijos: Etninės kultūros paveldas, Kultūra, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Mielajam Autoriui:

    Pagaliau, pagaliau, pagaliau – šiandien per ŽR (ar ne laidoje „Reikia architekto” kalbėjo miestų sociologė (ar pan.) p. Lavrinec ir dar kažkas – apie KAIMUS MIESTUOSE, kaip apie didžiulę vertybę. Pasaulyje jau senokai daromi susitikimai šiais klausimais. Štai ir p. Lavrinec buvo architektų, sociologų ir kt. suvažiavime Kinijoje. Jau senokai stengiamasi grąžinti medinukų rajonus į gyvenimą, kaip didžiulę vertybę skubėjimo ir įtampos kankinamuose miestuose, kalbama apie juos, kaip apie oazes sielai su jų ramiu gyvenimo ritmu.
    Dar prieš daugybę metų, kai Zuokas ėmėsi bambalių statybų Šeškinės kalnų fone, prašiau savivaldybės ne naikinti, o gelbėti mūsų medinukus – kad pažiūrėtų į juos, ir kaip į kultūrinio turizmo objektus; kad juose galima įrengti viešbučius – su vyšnių sodais, su šuliniais ir galimybe apsipilti paties ištrauktu kibiru vandens iš šulinio; kad, jei jau mirtinai reikia tos teritorijos, tai bent jau namukų nenaikintų, kaip ir Vilkpėdėje ir kitur padarė. Juk galima įkurti kelias kaimo saleles Vilniuje, suvežti į jas rūpestingai išardytus medinukus, ir tose salose juos vėl surinkti, restauruoti su medinių tvorų saugomais kiemais, su visomis meniškomis detalėmis, ir turėti tai, ką jau mažai kas ne tik Europoje, bet ir kitur turi.
    Pvz., Šnipiškės – buvusi rusų kūrėjų buveinė. Ne tik Europa svaičioja pr. a. pradžios rusų menu – poezija, teatru, muzika ir kt. Vakarams tai būtų puiki atrakcija. Vilniaus rusų teatro aktoriai galėtų čia vaidinti to meto Šnipiškių gyventojų gyvenimą, „Vyšnių sodo” scenas (ir dabar aktuali tema!) ir kt. Gal tam netgi Europos finansavimo galima būtų gauti.
    Taigi, yra vilties, kad tamstos rūpestis bent nuotraukose išsaugoti senojo Vilniaus medinės architektūros perlus duos neįkainojamą vaisių!

  2. A.:

    “Šnipiškės – buvusi rusų kūrėjų buveinė. Ne tik Europa svaičioja pr. a. pradžios rusų menu – poezija, teatru, muzika ir kt. Vakarams tai būtų puiki atrakcija. Vilniaus rusų teatro aktoriai galėtų čia vaidinti to meto Šnipiškių gyventojų gyvenimą, „Vyšnių sodo” scenas (ir dabar aktuali tema!) ir kt. Gal tam netgi Europos finansavimo galima būtų gauti.”
    Kokia graži gali būti svajonė. Kol kas regime sapnuose, juose įmanoma. Au, čia , Vilniaus Harleme, dar yra namų nuo XIX a. vidurio, čia yra brangenybių, kokių Žvėryne nėra, už tai, kad sužydėtų, ką Jūs regite, Ramune.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *