D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

Dovilė Šakalienė | respublika.lt nuotr.

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.Visuomenininkai prašo nepritarti septynių Seimo narių teikiamiems įstatymų projektams, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip skelbė „Vakaro žinios“, seimūnų septynetas siūlo nustatyti, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei trečdalį visų savivaldybės gyventojų, šios mažumos kalba turėtų tokią pat reikšmę kaip ir lietuvių.

R.Brudbergyte_respublika.lt

Rasa Brudbergytė | respublika.lt nuotr.

Kitaip tariant, kitataučiai turėtų teisę į toje savivaldybėje veikiančiais valstybės ir savivaldybių institucijas  kreiptis sava kalba ir reikalauti atsakymų būtent ja.

Taip pat siekiama nustatyti, kad seniūnijose, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei trečdalį seniūnijos gyventojų, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai būtų rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba.

Raminta Popovienė | respublika.lt nuotr.

Raminta Popovienė | respublika.lt nuotr.

Užsienietiški užrašai galėtų atsirasti ir tose seniūnijose, kuriose tautinė mažuma nesudaro trečdalio visų gyventojų, tačiau tai turėtų būti nuspręsta per visuotinę gyventojų apklausą. Pirmais dviem minėtais atvejais jokia apklausa net nebūtų rengiama.

Po šios publikacijos „Vakaro žinios“ sulaukė daugybės skaitytojų, prašiusių paskelbti minėtų „didvyrių“ pavardes. Prašymų negalime ignoruoti. Tai – Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas  ir Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas | respublika.lt nuotr.

Algirdas Sysas | respublika.lt nuotr.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ primena, jog Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas reiškia tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti lietuvių kalbą, vartojamą viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kurią jiems priimtiną kalbą. Tai, kad oficialūs dokumentai rašomi valstybine kalba, nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kuria kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.

Algimantas Salamakinas | respublika.lt nuotr.

Algimantas Salamakinas | respublika.lt nuotr.

„Teikiamos pataisos implikuoja prievolę Lietuvos piliečiams, dirbantiems tam tikrų Lietuvos vietovių valstybinėse įstaigose, be valstybinės kalbos mokėti ir vadinamąsias „pagalbines kalbas“, tuo sudarydamos sąlygas diskriminuoti Lietuvos piliečius pagal kalbų mokėjimą. Taip būtų pažeistas valstybinės kalbos, darančios visus piliečius lygius prieš įstatymą, statusas“, – rašoma  visuomenininkų pareiškime.

Juozas Olekas | respublika.lt nuotr.

Juozas Olekas | respublika.lt nuotr.

Į išvardintus parlamentarus raštu kreipėsi ir Lietuvos ateičiai neabejingas vilnietis Algimantas Jankauskas, raginantis Seimo narius pasiaiškinti, kas jiems davė teisę tyčiotis iš valstybinės kalbos. Ir dar Vasario 16-osios išvakarėse (projektas registruotas vasario 15d. – aut. past.). „Kreipiausi vasario 28 d., tačiau nė iš vieno atsakymo dar negavau.

Julius Sabatauskas | respublika.lt nuotr.

Julius Sabatauskas | respublika.lt nuotr.

Tikriausiai atsakys per įstatymo numatytą laiką, kuris, kiek žinau, yra 20 darbo dienų. Juk mes politikams reikalingi tik prieš rinkimus. Aš visais klausimais, kai priiminėjami Lietuvai kenksmingi sprendimai, kreipiuosi į Seimo narius, tačiau atsakymo dažniausiai nesulaukiu. Arba atrašo Ryšių su visuomene skyrius. Tačiau vis tiek nemanau, kad tai bereikalingas laiko gaišimas. Kuo daugiau žmonių bus aktyvūs, tuo ir Seimo nariai labiau pagalvos prieš siūlydami kenksmingus sprendimus, nes žinos, kad praranda dalį rinkėjų, nepatenkintų jais, balsų“, – „Vakaro žinioms“ sakė A.Jankauskas.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *