Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename

www.alkas.lt
2018 02 18 18:18
5
0
SHARES
Justinas Marcinkevičius | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Justinas Marcinkevičius | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Kad tokio statuso nusipelnytų poetas – tikra retenybė, jeigu pamatytume save tarp kitų tautų. Kurios panašiai didžiuojasi atradėjais ir išradėjais, politikos arba populiariosios muzikos žvaigždėmis. Septyneri metai praėjo po poeto netekties 2011 m., vasario 16-ąją, bet atminimas gyvas. Teisi Viktorija Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.
Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.

Beveik kartu pasirodė dvi reikšmingos knygos – Justino Marcinkevičiaus kūrybos rinktinė ir prisiminimai apie poetą. Abi knygas sudarė literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Rinktinė „Amžiaus pabaiga“ publikuojama serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ ir yra paskutinė, keturiasdešimt antroji, serijos knyga. Joje skaitytojai ras žinomiausių poeto eilėraščių, rašytų XX amžiuje, poemų, dramą „Mindaugas“, esė „Taburetė virš galvos“, taip pat šią seriją ir Marcinkevičiaus kūrybą palydinčius tekstus.

Svarbiausias Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos motyvas, įsitvirtinęs apie 1964 metus, – tautos ir jos kultūros garbė, jos išlikimas. Nacionalinę savigarbą ypatingai gaivino poetinių dramų trilogija, iškėlusi valstybės, rašto ir meno paskirties istorinius vaizdus.

J. Marcinkevičius. „Amžiaus pabaiga“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
J. Marcinkevičius. „Amžiaus pabaiga“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Dramatiškai skamba paties Marcinkevičiaus dienoraštinė esė „Taburetė virš galvos“, kurios pilnas tekstas pirmą kartą spausdinamas tik dabar. Rinktinės sudarytojo liudijimu, šis esė variantas surastas aplanke, ant kurio buvo parašyta: „Tik po mirties!“

Vaizdų skalė atsiminimuose plati – nuo vaiko dienų iki saulėlydžio, nuo privataus gyvenimo iki dalyvavimo politikoje, Nepriklausomybės atkūrimo veiksme. Knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ prisiminimais dalijasi šešios dešimtys žmonių – poeto dukra Jurga, rašytojai, visuomenės ir kultūros veikėjai, žurnalistai, pedagogai, mokslininkai, mokslo draugai. Gyvą poeto vaizdą susikūrė jo laiko žmonės, skaitydami poeziją, draminę trilogiją, žiūrėdami spektaklius, girdėdami literatūros vakaruose, per radiją ir televiziją. Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos ašis – tautos ir jos kultūros išlikimas. Poetas apmąstė svarbiausius savojo laiko klausimus, atspindėjo amžininkų savimonę, gebėjo pasakyti, ką išgyvena tauta lemtingais atvejais. Justino Marcinkevičiaus svarbą lietuvių kultūrai įvertino ir Tomas Venclova: „Maironis yra simbolinė mūsų pirmojo Atgimimo figūra, B. Brazdžionis – pirmosios Nepriklausomybės ir jos netekimo, Just. Marcinkevičius – antrosios Nepriklausomybės figūra.“

„J. Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
„J. Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius aktyviai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrime, buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys. Susilaukė ir kritikos, puolimų – tiek iš valdžios žmonių, politikų, žurnalistų, tiek iš jaunosios kartos humanitarų. Iš skirtingų nuomonių, prisiminimų, detalių dėliojasi ne tik Justino Marcinkevičiaus paveikslas, bet ir kelių lemtingų Lietuvos gyvenimo dešimtmečių ypatybės, kryptys, prieštaravimai.

Susiję straipsniai:

  1. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  2. Bernardo Brazdžionio premija įteikta rašytojai Aldonai Ruseckaitei (nuotraukos)
  3. V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi
  4. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  5. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  6. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  7. Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės
  8. Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras, skirtas Eduardui Turauskui
  9. R.Kmita. Maironio iššūkis
  10. Dūkštų Ąžuolyne Plūkių dienos šventėje bus skaitomos P.Širvio eilės
  11. Nepralenkiami poeto nykščiai
  12. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  13. Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas
  14. Išleisti nauji Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai
  15. 15-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė skirta klasikinei literatūrai ir K.Donelaičio 300-ioms gimimo metinėms
  16. Daktarą Joną Basanavičių prisimena Bulgarijoje
  17. Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą
  18. R. Zemkauskas: Knygos padėdavo išeiti iš už uždarų durų
  19. Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25)
  20. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  21. Pristatoma virtuali paroda skirta M. Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms
  22. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  23. Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai
  24. Birštono viešojoje bibliotekoje atidaroma paroda „Kazio Bradūno Lietuva“
  25. V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame
  26. Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui
  27. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais
  28. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  29. Poetai į pensiją neišeina
  30. Didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovai tyrinės Lietuvos kultūros žemėlapį

Comments 5

  1. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    3 m. ago

    Jo AUROS labai nemėgo prezidentu norėjęs Landsbergių Vytukas. Putinaitė ieškojo ”sliekų” poeto biografijoje. Tegu. Apsieisime mes be jų, o štai JUSTINAS MARCINKEVIČIUS – mūsų poetas, jo AURA virš mūsų plevena ir Vilties šiek tiek skleidžia.

    Atsakyti
    • jurgis says:
      3 m. ago

      čia tu kiek šieną ravi…išgerk raminančių…

      Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    3 m. ago

    Nuo mūsų, gyvųjų, priklauso, KAIP mes išėjusius žmones prisimenam – teigiamai ar neigiamai. Asmeniškai aš visus gyvus ir mirusius komunistus vertinu neigiamai – taip jau esu išauklėtas. Normalių, sveikų, neišsigimusių žmonių visuomenėje kolaborantams būtų jaučiama mažų mažiausiai tyli santūri panieka. Ar normalus žmogus laisvanoriškai stotų į organizaciją, kuri vykdė tavo tautiečių genocidą, atėmė iš šeimų beveik visą turtą, paliko be pragyvenimo šaltinio – atėmė žemę (dažnais atvejais uždirbtą kruvinu prakaitu), arklius, pastatus; trėmė į Sibirą, kur tūstančiai lietuvių paliko lapėms ištąsyti savo kaulus?! Jei lietuvis savanoriškai stoja į visa tai įvykdžiusią organizaciją – jis ne žmogus, jis blogiau už gyvulį. Būtų mano valdžia, – aš tokį palikčiau gyvą tik su viena sąlyga: jei jis pripažintų savo kaltę, sakytų ir pažadėtų: “esu niekingas bailys, man iš baimės buvo protas pasimaišęs, pasižadu niekada nepretenduoti į jokias vadovaujančias pareigas, neiti į jokią valdžią”.
    Pedagogas, žurnalistas, partizanų vadas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje buvo nužudytas LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Palaidojimo vieta nežinoma. Tais pačiais metais LTSR rašytojų sąjungos narys, poetas, žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius Justinas Marcinkevičius įstojo į TSKP ir išbuvo joje daugiau kaip 30 metų (!).
    Kiekvienam savo.

    Atsakyti
  3. Dočys says:
    3 m. ago

    Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Jis buvo okupanto represinės organizacijos, kuri organizavo, kontroliavo ir vykdė visus nusikaltinus Lietuvoje narys, ideologijos reiškėjas, skatintojas ir organizatorius, sėkmingai lipantis tos organizacijos karjeros laiptais. Niekada neatsiprašęs tautos už padarytas skriaudas ir aktyvų dalyvavimą nusikalstamoje veikloje, už savo tautos išdavystę.
    Galime mėgautis poezija, bet nedrįskime mėgautis nusikaltimais ir tarnavimu okupantui, kolonizavusiam1/6 žemės rutulio ir plėšiančio kaimyninių tautų turtą ir laisvę!

    Atsakyti
  4. Gražina says:
    1 m. ago

    Taip, Justinas Marcinkevičius buvo komunistų partijoj. Tačiau jis niekada nebuvo kolaborantas, jis nežudė, neplėšė, nedalyvavo žmonių vežime į Sibirą, nebuvo stribas, bent aš apie tai niekada nieko negirdėjau ir neskaičiau. Jis neturėjo atsiprašyti Tautos, nes nebuvo jai nusikaltęs. Komunistų partijos teorija labai skiriasi nuo praktikos ir yra gana patraukli. Todėl nemanau, kad komunistas ir kolaborantas yra vienas ir tas pats. Ne, niekada nebuvau įstojusi į komunistų partiją, nes jau tada mačiau, kad ne visi komunistai yra komunistai, o didžioji dalis jų yra kolaborantai, karjeristai ir kitokie brudai. Jau tada, tarybiniais metais pasakiau, kad aš į tą duobę nepulsiu – išmeskite 95 procentus blogiukų, tada aš pagalvosiu. Mielieji, negalima būti tokiems užsispyrusiems. Reikia atskirti grūdus nuo pelų. Įstojimas į komunistų partiją, tai nereiškia Tautos išdavimo. A. Brazauską Tauta išrinko prezidentu, nors aš apie jį nerašyčiau kaip apie J. Marcinkevičių. Ir nežinau, ar A. Brazauskas padarė Lietuvai daugiau blogo ar gero.
    Justinas Marcinkevičius buvo ir yra Žmogus iš didžiosios raidės!
    Justinas Marcinkevičius yra Lietuvos Siela ir Sąžinė!
    Paskaitykite jo kūrybą, pradėkite nuo “Dienoraštis be datų”, nuo jo trilogijos. Ir nors TOmas J, kažkada rašė, kad daug poetų rašė apie Lietuvą, ir aš sutinku bei vertinu jų kūrybą, būtent, Lietuva skanuoti žmonės prie seimo, televizijos bokšto, spaudos rūmų, pradėjo nuo J. Marcinkevičiaus trilogijoje aprašytos vienuolio ir špitolnikų pamokos, kurioje vienuolis mokė špitolnikus perskaityti žodį Lietuva, o paskui visi kartu skanavo: Lie – tu – va. O kaip gražiai jis aprašė žodį – Lietuva, kuri ir volunge skambėjo ir medumi kvepėjo… Būtinai paskaitykite.

    Atsakyti

Komentuoti: Dočys Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021 01 16
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
L. Milčius. Neužmiršti

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

by Kristina Aleknaitė
2021 01 16
0
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai...

Skaityti toliau

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą
  • Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
  • Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3667; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2173; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1754; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1579; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1348; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1295; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Dovana Valstybės atkūrimo šimtmečiui – įspūdinga „Šviesos bokštų“ instaliacija

Dovana Valstybės atkūrimo šimtmečiui – įspūdinga „Šviesos bokštų“ instaliacija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai