Vilniaus knygų mugėje – knygos, paperkančios grožiu ir slepiančios savas istorijas (0)

I. Naginskaite. „Ką padarė žirklės vidus“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

I. Naginskaite. „Ką padarė žirklės“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Vasario 22–25 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, lankytojus pasitiks tūkstančiai pačių įvairiausių leidinių. Be to, mugėje bus erdvių, kurios lankytojus trauks pirmiausia dėl knygos estetikos.

„Knygų šalies“ kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ iniciatorė Sigutė Chlebinskaitė ir menininkė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) lektorė bei naujos Vilniaus knygų mugės erdvės „0Knyga/BoOk“ kuratorė Elena Grudzinskaitė pasakoja, kokie susitikimai ir dirbtuvės šių metų mugėje, padės geriau pažinti knygos meno pasaulį.

Pasaulinio garso vardai

Kasmet į „Knygų šalį“ savo istorijas atveža daugybė pasaulyje pripažintų knygos meno meistrų. Užpernai, joje lankėsi tikra legenda, čekų knygų dailininkė Kvieta Pakovska (Květa Pacovská), taip pat apdovanojimais įvertinta Ivona Kmielevska (Iwona Chmielewska), jaunoji iliustruotoja iš Portugalijos Katarina Sobral (Catarina Sobral). Pernai, įsimintini susitikimai vyko su kultiniu lenkų dailininku Džozefu Vilkoniu (Józefu Wilkoniu), kuris džiaugėsi, kad tiek daug mugės lankytojų su didele meile varto savo grožiu traukiančias, nors jiems ir nesuprantama kalba parašytas knygas.

Šiemet, mugėje itin laukiama Juta Bauver (Jutta Bauer) – vaikų literatūros Nobeliu vadinamos Hanso Kristiano Anderseno (Hanso Christiano Anderseno) premijos už geriausias knygų iliustracijas laureatė (2010). Vokiečių kūrėja garsėja savo stiliaus paprastumu, gebėjimu stiprų jausmą perteikti subtiliomis spalvomis ir linijomis. Ji Vilniaus knygų mugėje, ne tik pristatys savo iliustruotas knygas, bet ir ves kūrybines dirbtuves.

Dar vienas išskirtinis šių metų svečias – bibliofilas Džakesas Desas (Jacques’as Desse). Iš Prancūzijos atvykstantis knygų gurmanas aistringai domisi retais leidiniais, ypač vaikų ir erdvinėmis knygomis. 2008 m., Paryžiuje, atidarė kolekcinių knygų knygyną ir galeriją „Les Libraires Associés“, taip pat kasmet rengia erdvinių knygų šventę. Svečias mugėje, pasakos apie „Gallimard“ leidyklos kolekcines knygas vaikams, dalyvaus Elenos Launikonytės-Selenos erdvinės knygos „Jardin Blue“ („Mėlynasis sodas“, 2017) pristatyme ir kartu su S. Chlebinskaite ves kūrybines dirbtuves, pristatančias XIX a., erdvinių ir judančių paveikslėlių techniką.

Kaip ir kasmet, „Knygų šalis“ kvies susitikti su jaunais ir jau pripažintais iliustruotojais: žinoma knygų vaikams kūrėja Emile Huges (Emily Hughes) iš Jungtinės Karalystės, talentingu čekų iliustruotoju Patriku Ančaku (Patriku Antczaku), viešnia Tatija Nadareišvili (Tatia Nadareishvili) iš Gruzijos.

I. Naginskaite. „Ką padarė žirklės“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

I. Naginskaite. „Ką padarė žirklės“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Nauja erdvė „0knyga/BoOk“

 Šiemet mugėje, bus pristatyti ir VDA studentų darbai, kurie, tikimasi, patrauks ne tik lankytojų dėmesį, bet ir profesionalių leidėjų bei savilaida besidominčių autorių akį.

Tekstinės ir iliustracijų knygos, knygos-objektai, erdvinės knygos, pieštinės ir spausdintos iliustracijos, grafikos atspaudai ir kiti kūriniai, skirtingais išraiškos būdais pasakojantys istorijas, įsikurs jaunųjų kūrėjų eksperimentams pristatyti skirtoje erdvėje „0knyga/BoOk“.

„Matome, kad knygos kūrimas jauniesiems kūrėjams patraukli sritis, nors ir reikalaujanti daug žinių, sugebėjimų ir įdirbio. Absolventai dažniau renkasi knygos dizaino, įvairių žanrų iliustracijos, vizualios komunikacijos ar kitas taikomosios dailės sritis, suteikiančias tiesioginę finansinę grąžą, ką ne visada gali pasiūlyti kūrybinė veikla grynajame šiuolaikinio meno lauke“, – sako menininkė, erdvės kuratorė E. Grudzinskaitė.

Pasak jos, naujoje Vilniaus knygų mugės erdvėje, norima transliuoti netikėtas, gaivias knygos kūrimo idėjas, pristatyti tiek atnaujintas bei permąstytas tradicinės knygos formas, tiek šiandieninėje rinkoje tik atsirandantį savilaidos formatą. Svarbiausia, anot jos, neuždaryti knygos sampratos į įprastą formatą, o leisti jai skleistis, transformuotis, kisti, atnešti naujų patirčių ir žiūrovui, ir pačiam kūrėjui.

Elena Selena. „Melynasis sodas“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Elena Selena. „Melynasis sodas“ | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Iš knygų vaikams aukso fondo

 Tuo tarpu „Knygų šalies“ kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ iniciatorė S. Chlebinskaitė siekia atkreipti dėmesį į lietuvių knygos vaikams aukso fondą.

Šiemet, mugė išsiskirs išskirtiniu kūriniu – dailininkų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus 1969–1972 m., sukurta, o dabar skaitmeniniu būdu atkurta originalių matmenų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienų tapyba (4 salė, „Knygų šalies“ kūrybinė studija).

Taip pat pirmą kartą bus eksponuojami vaikų knygos aukso fondui priskiriami tapytojos ir grafikės Ievos Naginskaitės (1921–2012) pirmosios interaktyvių paveikslėlių knygos „Ką padarė žirklės“ originalai bei naujai perleista knygelė. Dar 1961 m., autorė sukūrė knygą, kuri skatina žiūrovą improvizuoti vartant pusiau padalytus knygelės puslapius. Paveikslėlių knygoje, ji nupiešė 9 gyvūnų ir 9 skirtingų profesijų žmogaus atvaizdus, iš kurių galima sukomponuoti skirtingus paveikslėlius.

„Knygų šalyje“, lankytojų dėmesį turėtų patraukti to paties laikmečio grafikos perlo – profesoriaus Rimtauto Gibavičiaus linoraižinių ciklo „Vandenų gyventojai“ (1964) – paroda.

Ir šiemet „Knygų šalyje“, dalyvaus ir kūrybines erdvinių knygų dirbtuves ves talentinga kūrėja Elena Launikonytė-Selena. Ji pristatys užsienyje didelio pasisekimo sulaukusią, 7000 egzempliorių tiražu Prancūzijoje išleistą bei į italų ir japonų kalbas išverstą savo knygą „Mėlynasis sodas“ („Jardin Blue“, „Gallimard Jeunesse“, 2017).

Jutta Bauer | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Jutta Bauer | Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Knyga penkiems pojūčiams

Chlebinskaitė pabrėžia, kad knyga – tik viena iš formų, kuriomis tekstas gali pasiekti skaitytoją.

„Vargu, ar tekstai būtų pergyvenę amžius be knygų pavidalo. Knyga, kaip baigtinė tekstų visuma, vientisas kūrinys, buvo ir bus rašytojo, o vėliau ir leidėjo, tikslas. Rašytojas ir dailininkas – tai knygą gimdantis duetas, į kurį ilgainiui įsijungia visas leidybinių grandžių orkestras. Tiesa, nenuspėjamumas lydi iki pat knygos gimimo spaustuvėje“, – sako S. Chlebinskaitė. Ji neslepia, kad dailininkui, kuris ieško knygai geriausios formos, tinkamiausio rūbo, tenka kurti taip pat intensyviai, kaip ir knygas rašantiems žmonėms. Tai lygiaverčiai, vienas kitą papildantys kūrybos procesai.

„Būtent todėl šalia tekstinių kūrinių pasaulyje, kuriamos ir rankraštinės, vienetinės dailininkų autorinės knygos, kur estetiniai sprendimai, medžiagos, siūlai, popierius, formatas, faktūros, spalvos kartais kalba net stipriau už pačius žodžius. Tokios knygos kalba per formą, verčiamo popieriaus garsą, blizgesį, faktūrą, storį, svorį, purumą, skaidrumą. Bet turinys kaip raktas visada yra svarbus. Juo lyg įtemptu lynu keliauja skaitytojo akis ir mintis“, – įsitikinusi knygos dailininkė.

Mugės dienomis, kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ kvies visus sutikti „Knygų šalies“ naujuosius metus dalyvaujant susitikimuose, ugdančiuose estetinį raštingumą ir meilę išliekantiems dalykams.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *