Vasario 9 d. Lietuvoje besilankantis Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S. A. prezidentas K. Maminskis (Krzysztof Mamiński) su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais aptarė abiem šalims rūpimus klausimus: greitesnes keliones traukiniu tarp Vilniaus ir Varšuvos, „Rail Baltica“ projektą, infrastruktūros plėtrą, krovinių gabenimą tarp šalių.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, susitikime ypač didelis dėmesys skirtas „Rail Baltica“ projekto plėtrai ir tarptautiniam susisiekimui – siekiama Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti patogiu geležinkelio maršrutu. Taip pat diskutuojama apie galimybes didinti krovinių srautą tarp abiejų valstybių, juolab kad jau yra nutiestas europinės vėžės geležinkelis tarp Lietuvos ir Lenkijos.
PKP bendrovės vadovas K. Maminskis pabrėžė, kad identifikuoti svarbiausi klausimai, kuriuos abi šalys turi išspręsti. „Kiekvieną mėnesį vyksta abiejų šalių darbo grupės susitikimai. Galiu net tvirtinti, kad tokio gero bendradarbiavimo kaip dabar, jau seniai nebuvo. Žinome, ką turime daryti, tad netrukus parodysime jums rezultatą. Bendri geležinkelių projektai neabejotinai suartins mūsų tautas“, – sako Lenkijos geležinkelių vadovas.
Jis pritaria siekiui užtikrinti, kad iš Vilniaus į Varšuvą keleiviai galėtų traukiniu nuvykti kuo greičiau ir patogiau. K. Maminskio teigimu, konkrečios datos, kada šis tikslas bus pasiektas, pasakyti dar negalima, tačiau bus stengiamasi tai padaryti kuo greičiau.
Lenkiją ir Lietuvą jungia „Rail Baltica“ europinė vėžė, kuria kursuoja traukinys Kaunas–Balstogė. Be to, ši vėžė naudojama kroviniams vežti.
Susiję straipsniai:
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- Savaitgalinės lietuvių kelionės: nevengiama atrasti ir Latvijos, Lenkijos, Estijos
- Populiarėja kelionės autobusu
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- Kaip apsaugoti Neveronis nuo geležinkelio plėtros padarinių?
- Nuo sekmadienio į Minską važiuos naujoviški elektriniai traukiniai
- V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
- I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
- L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
- Siūloma pakeliauti po Vilnių „išmaniai“ (video)
- Keliaukime po Lietuvos nacionalinius parkus
- Kelionių maršrutams – 25 vaizdingiausios nacionalinių parkų vietos
- Turizmo vietovių ženklinimui skirta 5,79 mln. eurų ES lėšų
- Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
- Kuršių nerijoje prasideda akcija „Automobilį statyk atsakingai“
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- Ugniagesiai gelbėtojai: smarkiai snigs, būkite atsargūs keliuose
- Dviaukščiams traukiniams Lietuvoje – ketveri
- „Metų gaminiu“ pirmą kartą tapo ambicingas geležinkelio projektas
- Kretingoje kuriama pirmoji bendra geležinkelių ir autobusų stotis
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
- Prezidentė Varšuvoje aptars regiono saugumą
- Po 76-ių metų pertraukos į Kauną iš Lenkijos atvyks traukinys su keleiviais
- Lietuvoje įgyvendintas milžiniškas projektas – puiki patirtis būsimiems „Rail Baltica“ darbams
- Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paminėkime eidami
- Kelionėms autobusu lietuviai dažniausiai renkasi Latviją ir Lenkiją
- Įmonėje, kurios darbuotojai net žudosi, profsąjungoms pavyko pasiekti pergalę
- Baltijos valstybių ir Lenkijos premjerų susitikimas Taline
- I. Vėgėlė: Žaliųjų rodyklių naikinimas – perteklinis draudimas
- „Kelionių kompasas“: Paspirtuku per piligrimų kelią (video)
// “Žinome, ką turime daryti, tad netrukus parodysime jums rezultatą. Bendri geležinkelių projektai neabejotinai suartins mūsų tautas“, – sako Lenkijos geležinkelių vadovas.” // ———– Tautų artintojai…
jeigu geležinkelis suartina mūsų tautas, tai nebūtų reikėję ir Pilsudskio…
Kito kelio negu per Balstogę iš Baltijos šalių į Varšuvą nėra. Balstogė yra geležinkelio vartais Baltijos šalims į Vakarus. Iš Vilniaus per Druskininkus, pro Kapčiamiestį iki Balstogės apie 180 km. Turint europinę vėžę per Druskininkus iki Balstogės ar Augustavo, kartu atsirastų galimybė Lietuvai konkuruoti krovinių pervežime Rytai- Vakarai su Brestu. Taip krovinių gabenimas vyktų ne tik per Klaipėdą, bet ir sausuma – geležinkelio linija Vilnius- Druskininkai -Balstogė. Lietuvai svarbu geležinkelio linijas daryti taip, kad jos nepasitarnautų galimybei Gdanskui blokuoti krovinius Klaipėdos uostui, o tokia linija ir yra būtent tai. Akivaizdu, kad linija Kaunas-Kazlų Rūda -Šeštokai nėra perspektyvi nei krovinių, nei keleivių pervežimui. Vilnius per Kazlų Rūdą iki Balstogės nevažiuos. Taigi, pakanka palikti iki Šeštokų esamą rusišką vėžę, o šalia prieš klis metus nutiestą dar ir europinę vėžę išardyti ir ją panaudoti nutiesiant greitąjį geležinkelį nuo Vilniaus iki Druskininkų ir toliau iki Lenkijos sienos. Taip būtų sumažinta nors dalis nuostolių dėl europinei vėžei nuo Kauno iki Lenkijos sukištų 365 mln. valstybinių lėšų. Tačiau asmenys iš Susisiekimo ministerijos ir LG atsakingi dėl šios sumos “įsisavinimo” ten, kur gauti naudą nebuvo jokų aišksnių perspektyvų, neturėtų būti paleisti be atsakomybės. Greitos linijos Vilnius-Varšuva atsiradimas nėra joks tautų suartėjimas, o gryniausi ekonominiai interesai. Tad nederėtų čia vynioti į vatą visokius “tautų suartėjimus”.