Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2018 02 08 21:30, Archeologas V. Šimėnas: „Tai – beprotybė!“
5
0
SHARES
Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com
Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris.

Numatomos privačiai kompanijai išnuomotos gintaro gavybos vietos žemėlapis, kurį paskelbė „Novyj Kaliningrad“ netruko patraukti archeologų dėmesį. Žinomas Prūsijos priešistorės tyrinėtojas archeologas Vladimiras Kulakovas sugretino šį žemėlapį su Kaupo-Viskiautų archeologinio komplekso planu. „Deja, ši zona iš dalies dengia didžiausio ir įdomiausio Kaliningrado srities archeologijos paminklo teritoriją – pasaulinio garso archeologinio gyvenviečių ir kapinynų komplekso prie Kaupo miško vietovės (persidengimo planas pridedamas, jame balta spalva parodyta archeologijos paminklo teritorija, žydra – gintaro gavybos zona ir jos ribos). Akivaizdu, kad greitai mes neteksime dar vieno kultūros paveldo objekto, ir ši netektis bus neatitaisoma“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo rusų archeologas.

Žinomas Lietuvos archeologas ir senųjų prūsų kultūros tyrinėtojas Valdemaras Šimėnas įsitikinęs, kad mes neturime teisės abejingai stebėti, kaip naikinamas unikalus Prūsijos archeologinių paminklų kompleksas. „Skambinkime visais varpais! – rašo V. Šimėnas savo „Facebook“ paskyroje. – Tai negali įvykti! Kaupo arba Viskiautų skandinavų gyvenvietė – unikalus Europos reikšmės ir vienintelis Kaliningrado srityje esantis toks paminklas. Europinio mąsto objektas, skandinavų prekybinė faktorija, unikalus pilkapynas bus sunaikintas. Turime jį atsikovoti. Veikime visi kas gali. Tai – beprotybė!“

Kaupo-Viskiautų vietoje vikingų epochoje buvęs prekybos centras yra laikomas vienu iš didžiausių baltų prekybos su vikingais centrų greta Truso (dabar Lenkijoje) ir Gruobinios (Latvija).

Susiję straipsniai:

  1. Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda
  2. Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras
  3. Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
  4. G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas
  5. Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne
  6. Rietave įteikiami geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso apdovanojimai
  7. Karaliaučiuje rastas lobis – retas amuletų rinkinys

Comments 5

  1. Dainius says:
    3 m. ago

    Ka siulote daryti ?

    Atsakyti
  2. JUOZAS says:
    3 m. ago

    deja, barbarai yra barbarai. Jaunystėje teko matyti, kaip jie naikina finougrų archeologinius paminklus šalies šiaurėje.
    Kaip rašė V.Kudirka – taip “surusinamos” užgrobtos teritorijos. Mūsų atstovai turėtų skambinti į Europos institucijas, neduoti ramybės

    Atsakyti
  3. Aha says:
    3 m. ago

    Kaip tai rusiska. Teks su tuo susitaikyti. Rusams dzin kazkokie paveldai ar dar kazkas panasaus. Jiems reikia dabar piniga kalt, o cia kazkokios senienos trukdo….

    Atsakyti
  4. Giedrius says:
    3 m. ago

    Ką gi danų okupaciją 1016 m. primint verčia ir jų tuomet irgi okupuoto britų salyno palikuonių BAIMĖ
    (nuo 1945 m. Potsdamo – rugpjūčio 2 d. britų premjero, su JAV prezidentu įsipareigojimams – būsimai
    Taikos konferencijai dėl a b i e j ų Rytprusių dalių, t.y. dabartinės Tvankstos žemių /šiaurės ir pietų dalių/
    laikinojo valdymo skiriant administravimą iki konferencijos SSSR 16-os respublikų /dar su Karelijos/
    sąjungai ir naujai paformuojamų plotų išprievartautai ir pirmuosius Pasaulio žmogėdriško karo žingsnius
    iš plėšikiškųjų grobuonių Hitler & Stalin patyrusiai nuo 1939 m. rugsėjo Lenkijai), kai niekingai-naudingai
    “tyloje” pasitvarkyt britų Karalienės aplinka Europos sąjungoje, dabartinėje ir išeitinėje /jiems/, v a l i o j u s i.

    Prižaista, pritylėta arba “priplaukta”, kaip mūsų Gintaro kelio sargyboms po 1016 m. antpuolio aukštyn Nemunu
    į Kauno (ar dar gi kažkaip kitaip vadinto tuomet) santaką p e r s i k e l t PRADĖTA. Dėl to visose 1040 m.
    kronikose ir užuominos apie naują “civilizacijos mazgą’ Nemuno-Neries santakoje…

    O Prūsija… bijom (net ir Alkas dreba, tirta, “bliūkšta”, atsiliepimus apie prūsų IŠŽUDYMO pasekmių štakas
    t r i n d a m a s) – štai ir prisitrynėm, prisitildėm, prisibijojom …su Tereza May (jos Karaliene) ir Donaldu Trampu.

    Trumpai – drūtai:
    KADA IR KUR BUS SURENGTA 1945 m. Potsdame įsipareigota jų (pirmtakų) TAIKOS KONFERNCIJA
    “DĖL TOLIMESNĖS PRŪSŲ TVANKSTOS (iš NovoLenigrad, kol ant aikštės jos Lenin “aukštai” – valdomo
    Stalingrado/kai kam Kaliningrad?? ) ŽEMĖS A T E I T I E S.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      3 m. ago

      atodangos – Vasario 16-osios šimtmetyje taip ir nepadrįstant …prisipažint – buvus pirmuoju Valstybės vadovu – Jonui BASANAVIČIUI, tad “gelmingiau”, arb irgi iš gelmių-slėpinių:

      “1010 m. – Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. Krivis Livoilesas (Lavailo) žuvo.

      1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.

      1040 m. – Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.

      1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.

      1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.

      1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.

      1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.

      1065 m. – lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)

      1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.

      1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.

      Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
      ir t.t. ir pan.”

      Aišku, jau dėl mūsų pačių rinktų duoklių Alandų ir Saaremos salynuose nėr jau tiek jauku, bet…
      “Nors lašą kraujo, nors lašą, –
      Besotė istorija prašo.”

      https://en.wikipedia.org/wiki/Cnut_the_Great

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pokarvių mūšiui – 760

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

2021 01 02
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Baltasis fosforas: Būkite atsargūs rinkdami gintarą

Baltasis fosforas: Būkite atsargūs rinkdami gintarą

2020 11 09
Heritas – paveldas ateičiai prašo dėmesio šiandien!

Heritas – paveldas ateičiai prašo dėmesio šiandien!

2020 09 22
Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

2020 09 18
Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos

2020 09 05
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

2020 08 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)
  • Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams
  • Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2379; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2019; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1332; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1305; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pokarvių mūšiui – 760

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 22
5
Pokarvių mūšiui – 760

Sausio 22 d. minime Pokarvių mūšio 760 metį. 1261 sasuio 22 d. Ties Pokarvių kaimu Vokiečių ordino kariuomenę netikėtai užpuolė...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
2
„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

Archeologo, žygeivio Vykinto Vaitkevičiaus ir mitologės, folkloristės Daivos Vaitkevičienės vadovaujama, ekskursijas po baltų paveldo vietas rengianti Mažoji bendrija „Vykinto keliai“...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas pristatė knygą „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai