Panaudodama Europos Sąjungos fondų investicijas, iki 2022 m. Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų-Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu papildytas ES lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašas, kuriame numatyti šiam tikslui skirti projektai. Bendra elektrifikavimo projektų vertė – 349,1 mln. eurų, iš jų planuojamos ES sanglaudos fondo investicijos – 224,1 mln. eurų, likusias lėšas skirs AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Pirmasis elektrifikavimo etapas, apimantis 28,6 km ilgio ruožą nuo Baltarusijos pasienyje esančios Kenos iki Naujosios Vilnios, jau baigtas: darbai atlikti 2015–2017 m., iš viso elektrifikuota apie 100 km geležinkelio kelio, įskaitant Naujosios Vilnios, Kyviškių ir Kenos stotis bei seno kontaktinio tinklo rekonstrukciją Naujosios Vilnios stotyje.
Tęsiant geležinkelio elektrifikavimą Klaipėdos link, šiemet bus pradėtas likusių ruožų projektavimas, o 2019–2022 m. vyks elektrifikavimo darbai.
Planuojama elektrifikuoti Vilniaus geležinkelio mazgą – 34 km ilgio ruožą Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai ir sujungti jį su jau elektrifikuotu ruožu Vilnius–Kaunas. Šis ruožas bus pritaikytas traukinių eismui iki 160 km/val. greičiu.
Taip pat numatoma elektrifikuoti 125 km ilgio geležinkelio ruožą Kaišiadorys–Radviliškis ir 196 km ilgio ruožą Radviliškis–Klaipėda (Draugystės stotis). Šiuose ruožuose bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos, padidintas jų valdymo saugumo lygis. Kontaktinis tinklas bus pritaikytas traukinių greičiui iki 250 km/val.
Elektrifikuojama geležinkelio linija nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos priklauso tarptautiniam IXB transporto koridoriui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, šiuo keliu vykdomi pervežimai sudaro apie tris ketvirtadalius geležinkeliais vežamų krovinių apyvartos ir du trečdalius keleivių srauto. Tikimasi, kad atlikti elektrifikavimo darbai dar labiau padidins veiklos efektyvumą. Elektrifikavimas svarbus ir aplinkosaugos požiūriu – elektriniai traukiniai važiuos tyliau, neterš aplinkos.
Susiję straipsniai:
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- Pradedamas rengti Lietuvos dviračių takų plėtros planas
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- Dėl „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos baudos Lietuva kreipsis į ES teismą
- Lietuvos automobilių kelių direkcija: kelyje būkime atsargūs
- Birštonas – pirmasis Lietuvos miestas be pykčio keliuose (video)
- Nuo sekmadienio į Minską važiuos naujoviški elektriniai traukiniai
- Iš Vilniaus į Klaipėdą išriedėjo nauji traukiniai
- Atvertas Lyduvėnų tiltas turistams
- Dviaukščiams traukiniams Lietuvoje – ketveri
- Pavasarį brangs transporto priemonių techninė apžiūra
- Klaipėda paskelbta „Dviračių miestu 2015“
- Daugiau nei 200 duobėtų žvyrkelių virs asfaltuotais keliais
- Prasidedanti saugaus eismo kampanija „Nustebink žiemą!“ – galimybė nemokamai patikrinti automobilį
- Magistralėse jau veikia 10 naujų elektromobilių įkrovimo prieigų
- Autobusų juosta galės važiuoti ir lengvieji automobiliai
- Privalomoji techninė apžiūra bus paprastesnė
- Geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia – Baltarusija elektrifikavimas: prasidėjo statybos
- Pasienyje su Baltarusija atidarytas naujas kontrolės punktas
- Keičiama žieminių padangų naudojimo tvarka
- Susisiekimo ministerija kreipėsi STT ir Generalinę prokuratūrą dėl VĮ „Oro navigacija“ veiklos
- Pradedama kelių priežiūros pertvarka
- Dėl įtarimų korupcija atleistas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas
- Susisiekimo ministerija ir STT kartu kovos su korupcija
- Savivaldybės raginamos labiau rūpintis eismo saugumu
- Seimas ratifikavo susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros
- Registrų centrą ketinama perduoti naujiems šeimininkams
- Susisiekimo ministerija pradeda e. sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą
Iš to kas daroma dėl geležinkelio linijos Vilnius-Klaipėda nauda akivaizdi, -šaunu Ministre, tačiau kodėl Ministras nutyli kokia nauda iš jau prieš kelis metus nutiestos europinės vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kai buvo sukišta (“įsisavinta”) 365 mln. eurų ES ir Valstybės lėšų. Apskritai, kokiais sumetimais pirmiausiai imtasi tiesti tą vėžę būtent toje Lietuvos dalyje, o ne tarkim susijungti 240 km/val greičio vėže, skirta keleivių pervežimui, Baltijos šalims savo sostines ir šią atkarpą eksploatuoti kaip įrengtą “Rail Baltica” dalį. Juolab, kad europinė vėžė iki Šeštokų ir krovinių terminalas Lietuvos jau turėta, Lenkija atitinkamai rekonstruoti geležinkelį savo teritorijoje nesirengė. Lenkijos kryptimi gabenti krovinius per savo teritoriją Lietuva galimybes turėjo, jų pakako, tačiau krovinių stigo ir nesimatė perspektyvų, kad jų galėtų atsirasti. Nežiūrint to vėžė nuo Kauno buvo tiesta ir „nutiesta“ taip, kad ją dar galima sakyti nenaudotą tapo reikalinga rekonstruoti. Akivaizdu, kad greitoji geležinkelio linija sujungusi Baltijos šalių sostines būtų tapusi populiari turistinėms kelionėms, taip pat be abejonės ja naudotųsi ir Minskas, apskritai Baltarusija, taigi ji būtų tapusi ekonomiškai atsiperkanti, pelninga. Susidariusi padėtis taisytina ir vienintelis teisingas sprendimas būtų vėžę nuo Kauno išardyti ir įrenginius naudoti tiesiant greitąją europinę vėžę nuo Vilniaus link Latvijos sienos. Paraginti savo ruožtu sostinių sujungimo krypti dirbti ir Latviją su Estija. Taip būtų sumažinti vėže nuo Kauno šaliai padarytos nenaudingos išlaidos. Ministras taip pat tyli ir apie kitą atkurtiną geležinkelį Vilnius- Druskininkai, nors tai – manytina turėjo būti padaryta už ES lėšas, skirtas rytinės sienos sutvarkymui. Taigi lauktume Ministro viešo ir motyvuoto paaiškinimo dėl šių faktų, jų nutylėjimo.