Kaip buvo švenčiama Perkūno diena? (3)

Jūratės Valančiūtės pieš.

Jūratės Valančiūtės pieš.

Vasario 2 d. bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi ir Dievui Perkūnui.  

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos.

Jeigu vasario antrą dieną dar daug sniego ant stogų, vasarą būsią vešlios pievos, o per šienapjūtę daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena – vėlyvas pavasaris ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Mažiesiems buvo draudžiama daužyti varveklius – suguls linai.

Sakoma, kad per tą dieną jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašelius, kad galėtų atsigerti.

Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .

3 komentarai

  1. Elgetas:

    Labai abejoju. Dlugošas 1411 vasario 1 Horodleje mate Lietuvos kariumene, kuri išsirikavo pulkais- ty oficiali ceremonija-paradas, iškeliavo į mišką, pasistate pirtis ir maudesi. Reik manyt kad krikscioniskame kraštae alku nebuvo, o kurie buvo per 200 metu užmiršti. Todel laikinas alkas buvo upes krantas be ledo, šaltinis. Žemynos šventas vanduo.Maždaug žiemos vidurys, tarp Kaledu ir lygiadieno.Galetu paleastronomai nustatyt kokia buvo menulio faze 1411,02,01.

  2. Elgetas:

    Su tais dievais iš viso nieko neaišku. Buvo 2 tikybos, 2 panteonai- tie kuri lavonus degino buvo mozurai, o kaip kiti, kaip AtilaPaikis, kurios laidojo ?Kaip juos nesumaišyt ir nesuverst i bendra katila.
    Gruodas- Nalsios dievas, kuris cia buvo pries angelus ir krive su druska.
    Austeja negali but dievas, nes tai yra švetyklas su šventiku. Štai ka reiškia pasakos.
    Norit pamatyt ragana: tai kate.Kate cionai atsinese lietuviai, pagal tai galima datuot.

  3. Rimgaudas:

    Senovėje laiko tėkmė buvo matuojama pagal Liūto ( o tai – didelis katinių šeimos atstovas) priekinės pėdos žvaigždyne padėtį (žv. Regulas) danguje. Kadangi Zodiako žvaigždynai (kartu ir “katės” pėda žv. Regulas) sukasi apie šiaurinį dangaus sferos polių lėtai ir ratą apsuka kartą per 25.920 metų, atstačius buvusią padėtį su pasisukusia dabartine padėtimi (1 laip. = 72 m.), galima ir nustatyt, prieš kiek laiko anas įvykis buvo.
    Tai – ne laiko metuose, o laiko tėkmės per tūkstančius metų klausimas. Jūs, Elgetai, teisingai sakote, kad pagal katę, kuri turi “katinišką” Liūto žvaigždyno pėdą Saulės ekliptikoje ir taip “rega” laiką, galima datuoti. Klausimas tik, kaip tą buvusio laiko “pėdą” kur aptikti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *