K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava (25)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.

Vyčio vėliavą laimėjo žmonės

Dar 2012 m., Seime, su kolega Stasiu Šedbaru registravome įstatymo pataisą, kad Vyčio vėliava būtų naudojama plačiau. Siūlėme, kad Vyčio vėliava būtų keliama per istorinių švenčių dienas, prie valstybinių įstaigų ir praeityje svarbių vietų. Dauguma Seimo narių tuo metu tyliai pritardavo šiai idėjai, tačiau sakydavo, kad dabar ne metas apie tai kalbėti. Seimo komitetams pradėjus pataisos svarstymus, spaudoje teko skaityti argumentuotų ir net piktų laiškų, kad Vyčio vėliava konkuruos su Tautine vėliava, kad čia provokacija ir pan. Net iškilūs Tėvynės sąjungos, kuri save pristato, kaip istoriją ypač gerbianti partija, lyderiai barėsi, kad užsiimama netinkama veikla. Vienas žymus visuomenininkas buvo atėjęs į parlamento rūmus ir grasino mitingais, jeigu nebus nustota savivaliauti ir Vyčio vėliavą išvadino kaip „per daug raudoną“. Užsienio lietuviai buvo priėmę dokumentą, kad išvis nepritaria Vyčio vėliavos naudojimui, nes taip, neva, bus nuvertinta pokario partizanų veikla. Visiems šiems argumentams nugalėti gausu istorinės medžiagos ir ačiū pilietiškiems žmonėms: aktyviam istorinės vėliavos propaguotojui Deivydui Rimkevičiui, žymiems istorikams prof. Alfredui Bumblauskui ir prof. Rimvydui Petrauskui.

Nepaisant politinių ir pilietinių pastangų Vyčio vėliava nebūtų įgijusi deramo svorio, jei ne visuomenė. Po žiniasklaidos ir bendruomenių diskusijų, Vyčio vėliava labai sparčiai pradėjo populiarėti. Aktyvūs visuomenės lyderiai šį simbolį pradėjo naudoti įvairiuose viešuose renginiuose, vėliava suplevėsavo ant valstybės institucijų ir ant paprastų žmonių namų. Seimui tą pamatyti reikėjo laiko.

Įstatymo pataisa dėl vėliavos platesnio naudojimo įstrigo Seimo teisės komitete, o konkrečiai ilgamečio pirmininko Juliaus Sabatausko stalčiuje. Aš jo daug kartų prašiau parengti tolimesniam svarstymui reikalingą išvadą, rašiau laiškus, kalbėjau Seimo posėdžiuose, kreipiausi į Etikos komisiją… viskas veltui. Teko laukti 5 metus, kol amžinasis Teisės komiteto pirmininkas pagaliau buvo pakeistas. Naujoji pirmininkė Agnė Širinskienė, kaip ir valstiečių partijos vadovybė, visai nematė reikalo specialiai kažką sabotuoti, o iškart parengė reikalingus dokumentus, atidavė parlamentui balsuoti ir netikėtas rezultatas – nei vienas Seimo narys nebalsavo prieš.

Vyčio galybė

Vytis – simbolis, kuris vienija Lietuvą jau nuo XV amžiaus. Tai labai įsimintinas ir vaizdingas stiprybės, ryžto, drąsos ir energijos ženklas gerai žinomas visame regione. Per amžius Vyčio įkvėpti bendrą šalį statė įvairių tautybių gyventojai, ir tai buvo sėkmės projektas – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tada iš Lietuvos, regiono lyderės, kiti mokėsi karybos, kultūros, amatų ir meno. Lietuva nežinojo tokio proceso kaip emigracija, priešingai, į Lietuvą, kaip galimybių šalį, vyko žydai, vokiečiai, lenkai, rusai, škotai ir daug kitų.

Vyčio vėliava turi vieną labai svarbų privalumą. Ji simbolizuoja ilgą valstybės istoriją, kuri spinduliuoja toleranciją, nuo nieko neatsiskiria, bet visus jungia. Vyčio vėliava plevėsuodavo bendruose Abiejų Tautų renginiuose, atstovavo visas tautines Lietuvos mažumas, ją naudodavo mūšiuose, Vytis buvo valdovų herbe. Šis simbolis niekada nebuvo svetimas nei rusams, nei gudams, nei musulmonams nei kitoms visuomenės grupėms, todėl ši vėliava yra labai telkianti visuomenę.

Turime tokį istoriškai turtingą simbolį, kuriuo galime didžiuotis ir jo pagrindu kurti visą valstybės įvaizdį, o svarbiausia, savo tapatybę. Bet koks užsienietis bent vieną kartą pamatęs Vytį jį atsimins ilgam. Įsimintinas visiems Vytis buvo ir praeityje. Gėrimės vikingų laivais, islandų geizeriais, olandų malūnais, ispanų koridomis, tai įvertiname ir ką patys esame paveldėję iš savo praeities. Kai turime Vytį, nereikia jokių „drąsios šalies“ strategijų. Užtenka susitelkti ir džiaugtis savo paveldu!

Artėja Vasario 16–oji, tai irgi puiki galimybė iškelti ne tik Trispalvę, bet ir Vyčio vėliavą, kuriai plevėsuojant ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.

Autorius yra  Seimo narys

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. latvis:

    o kiek uzkietejusiu lenku Lietuvoje.

  2. latvis:

    ar alkas.lt yra lenkiskas?

    • Beje, tokių dvasinių požymių galima įžvelgti. Derėtų lietuvio tautiškumo poziciją išsigryninti nuo vis dar prasikišančio žečpospolitinio lenkizmo, užsilikusio Kaune nuo tarpukario, iš dalies dar ir nuo Sukilimų laikų…

  3. Rimgaudas:

    Manyčiau, kad straipsnio autorius yra giliai išstudijavęs istoriją, suvokia Vytį kaip neatsiejamą Lietuvos piliečio tapatybės dalį, todėl pritariu. Viena Kauno Žaliakalnio bendruomenė net du stovus kotams įstatyti jau paruošė, kad galėtų save ir kitus šitaip pradžiuginti: K. Masiuliui ryžtingai pritariu.

  4. Keliant vien Vyčio, o ne lygia greta ir Stulpų simbolinius ženklus prolenkijiškumas yra akivaizdus. Tai patvirtintų ir autoriaus rėmimasis Lenkijos ordininku Bumblausku bei kitu lenkiškos Lietuvos istorijos, o ne lietuviškos, žinovu Petrausku. Vyčio ženklą aukščiau kitų tarpukryje iškėlė būtent smetoninė valdžia, savo politika, kaip ir iki tol nuo Jogailos laikų buvo, vasalavus Lenkijai . Tai, kad Stulpų ženklas savo istoriškumu yra nemenksnis Vyčiui, o gal net yra tapatesnis Lietuvai, patvirtinti paminėsiu pora istorijos šaltinių minimų faktų. Vengrijos kronika pažymi, kad Kęstutis, atlikdamas jaučio aukojimo apeigą, prie jos karaliaus Liudviko palapinės išsikėlė Stulpų ženklą, iš Žalgirio mūšio žinoma, kad jame iš Vytauto pusės dalyvavo Vyčio ir Stulpų vėliavos. Dabar mūsų kariuomenė turi tiek Vyčio, tiek Stulpų vėliavas. Tad istorinėje vėliavoje lygia greta su Vyčio privalo rastis ir Stulpų simbolinis ženklas. Beje, Stulpai, sekant T. Narbutu, imta vadinti Gedimino stulpais be jokio tai patvirtinančio istorinio pagrindo. Dėl to manau, kad yra teisingiau šį simbolinį ženklą vadinti pagal išvaizdą tiesiog Stulpais. Taigi yra kuo skubiau atitinkamai keistinas istorinės vėliavos įstatymas, joje turi rastis garbinga vieta ir Stulpų ženklui.

    • Klodas:

      Raudona vėliava ir Vasario 16-oji visiškai nesiderina, juolab ir prie pokario partizanų kovų atminimo, tiesiog absurdas. O šarvuotą Raitelį pirmas Lietuvos herbu įtvirtino karalius Mindaugas tuo norėdamas parodyti jog visi Lietuvos kunigaikščiai privalo būti drąsūs, veiklūs ir gerai šarvuoti. -(„Mindaugo knyga”. Vilnius. 2005. 174 p.)

  5. Albinas Vaškevičius:

    Mano manymu reiktų kelti po tris vėliavas tokia tvarka:
    Liepos 6-ąją: Vyčio, Trispalvę, Etnografinio regiono;
    Vasario 16-ąją: Trispalvę, Vyčio, Etnografinio regiono;
    Etnografinio regiono šventės metu: Etnografinio regiono, Trispalvę, Vyčio.

    • Arūnas:

      gerb. Albinai, gražus Jūsų apmąstymas. Bet Jums padarius apibendrinimą, man pritrūko Vilnos paminėtų Stulpų. Stulpai turi užimti deramą vietą, nors dabar lietuviškos simbolikos naudojimas nėra nusistovėjęs ir pagrįstas. Mano manymu Vyčio vėliava yra herbas, gal būt tik Vyčio figūra yra ne skyde. Tai mano manymu tikslinga vėliavoje Vytį pateikti skyde ir tai vadinti Herbo vėliava. Ir dar- kai ką piktina, kad Vytis yra pernelyg lenkiškas. Bet turim tą, ką turim, bet per ginčus užleisti Vytį Lukašenkai nederėtų.

  6. Tvankstas:

    Gerbiamam Kęstučiui Masiuliui :

    – ar Jums žinomas bent vienas žmogus, sėdėjęs lageriuose už Vyčio vėliavą ?

    Mano giminėje už Trispalvę, iškeltą 1953.02.16, du jauni vyrai ilgus metus sėdėjo lageriuose. Ir tik už Trispalvę žmonės sėdėjo lageriuose.

  7. Albinas Vaškevičius:

    Bet už Vyčio vėliavą ir žūdavo ir į nelaisvę buvo paimami, kaip ir už Trispalvę.

  8. !!!:

    Gerbiamas Kętuti Masiuli ką nuveikiai kad VYTIS atsirastų Lukiškėse…?

    • …čia iš “juodojo jumoro” pagavot gerbiam. trigubšaukti (gerai, kad dar ne trišaukšti 🙂 )
      – saugi vieta tos Lukiškės, gerai saugojam(a), nežinia kada ten visas Seimas kraustysis,-
      ir saugiau, ir net patogiau (kiekvienam po atskirą …kamarėlę (e) ) bei jaukiau, – stumdytis
      su visokiais “pūkais’ (ypač damoms) nereikės; bet VYTIS, – varganas vos leisgyvis, pra-
      jovų kolekcionierių-vizionierių & kooperatyvščikų (kaip iš Plungės, per viČi) ant naud-
      garbės garbinizmo u ž t a m p o m a s nebus tikrai …Lukiškėse (kalėjime su sargybomis)

      …bet, gal atsitokelėjus, – pakylėjus save per mikromilijoninės milimetro dalelytės kokių poros ne savo atomų tarpelį nuo grindimo ant Lunkų a. (Lukiškio rinkos – BŪSIMO LAISVĖS KOVŲ atminties ir pagarbos
      m o n u m e n t o ), – rasi deramą, atskirą, savą, iškilią ir visai TAUTAI vertą savojo VYČIO a i k š t ę,

      ar ir Tamstai “trišaukti”, – by tik zyzt, ir vien pašAUkti; VYČIO nei nustumsi, nei apšauksi, nei nukelsi ar nušausi, net į TURGAVIETĖS polenininį ir Aukų p a g a r b o s kapinyną, ar bet kurių kapinių, Rasų ar…
      visų kitų neįNUgrūsi;

      na gerai, LAI IR ALKO RĖDYBA
      viensyk p e r s k a t o (su Jumis gerb. Tamsta)

      Žinia
      iš Rasų kapų – keliasdešimt žingsnelių nuo mūsų pirmojo mūsų Valstybės Vadovo – Jono Basanavičiaus:

      Apie Vilnių Sigitas Lasavickas yra sakęs: „Didžiausia paslaptis – pats Vilniaus miestas. Jis turi savo dvasią, savitą architektūrinį braižą, atspalvį, gamtos sąlygas. Tai nuostabiausias miestas pasaulyje. Šventaragio slėnyje, kuris tarp Neries upės ir Tauro kalno driekėsi
      nuo Katedros iki šv. Jokūbo bažnyčios,
      laidodavo kunigaikščius. Architektai, projektuotojai diskutuoja: nieko naujo nestatyti toje teritorijoje.
      Tai vienintelis jos išgelbėjimo būdas. Joje dar galima rasti neįtikėčiausių paslapčių“ [7].

      S. Lasavickas mirė 1998 m. kovo 25 d. Palaidotas Rasų kapinėse. 2001 m. ant architekto kapo buvo pastatytas paminklas (skulpt. Jonas Jagėla).”

      – žingsniuodami ant kalvelės pietų link nuo (vis dar taip ir nepripažinto pasauliui, sau, net vaikams saviems, – Pirmojo Lietuvos Vadovo Vasario 16-tą juo pačiu svarbiausiu MUMS VISIEMS ryžtu tapusio)
      antkapio, rasime ir jau veik visą 20-metį mus palikusio Didžiojo VILNIAUS ŽYNIO antkapį…

  9. Tarp Jono Basanavičiaus ir Vileišių koplyčios, ant aukšto aukšto Rasų kalnelio –
    amžinoji Žynio Sigito Lasavicko poilsio vieta. Aukščiausia visų vilniečių padėka Jam.
    https://img.lrytas.lt/show_foto/?f=4&id=713876&s=20
    https://www.alfa.lt/straipsnis/12840173/kur-guli-lietuviai-ieskoje-sviesos-ir-geroves
    ir taip “supuolę, kad ši trečia nuotrauka ties nuoroda Jonui Šliūpui JAV, nuo kalvos
    tos pat link S.Kasavicko antkapio…

    aplankom

  10. Tvankstas:

    LDK vėliava su Vyčiu turi būti tamsiai raudona, tokio raudonumo, kaip Latvijos vėliavos.
    Kai Lietuvai kuriant 1918 m. buvo reikalinga vėliava, tai Vyčio vėliavos buvo atsisakyta, kaip Trispalvės kūrėjas Žmuidzinavičius tarė, kad ateis bolševikai išpjaus Vytį ir savo kūjį su pjautuvu įsiūs.
    Reikia prisiminti ir J. Pranaičio įtaką tų dienų Lietuvos katalikams ( ir iki ‘raudonojo tvano’ 1940.06.15 ) su “Atidengtu talmudu” (The Unmasked Talmud) 1892 m. ir ypatingai su 1913 m. ekspertize, kurioje nurodė, kad bolševikų raudonoji vėliava pagal talmudą reiškia, kad pasaulis bus užlietas krauju ir ateis ž…ų tautos išgelbėjimas iš gojų vergijos ir ž… tauta įsiviešpataus žemėje.
    Rusiškai vėliavos spalva vadinama ‘alyj, alaja, aloje’, tai hebrajiškas žodis ‘al (vyr.g.), ala (mot.g.)’, reiškiantis tą pačią spalvą, Rusijoje vardą Ala didžiąja dalimi turi Rusijos ž…aitės.
    Vyties vėliavos spalva turi būti tamsiai raudona, o šiandieninė ‘ala’ spalva tinka neobolševikams, prisimenant su malonumu kaip jų seneliai, tėvai ‘tarybinę Lietuvą kūrė draugiškoje tarybinių tautų šeimoje’, atsidūstant ‘žinote, kokie šaunūs vaikinai jie buvo’.
    Tai lietuviai už ‘alą’ Vyčio vėliavą, sukurtą LKP / SSKP narių pageidavimu ?
    Kaip ir masonines ‘nezabudkes’ ?

  11. Tvankstas:

    LDK vėliava su Vyčiu turi būti tamsiai raudona, tokio raudonumo, kaip Latvijos vėliavos.
    Kai Lietuvai kuriant 1918 m. buvo reikalinga vėliava, tai Vyčio vėliavos buvo atsisakyta, kaip Trispalvės kūrėjas Žmuidzinavičius tarė, kad ateis bolševikai išpjaus Vytį ir savo kūjį su pjautuvu įsiūs.
    Reikia prisiminti ir J. Pranaičio įtaką tų dienų Lietuvos katalikams ( ir iki ‘raudonojo tvano’ 1940.06.15 ) su “Atidengtu talmudu” (The Unmasked Talmud) 1892 m. ir ypatingai su 1913 m. ekspertize, kurioje nurodė, kad bolševikų raudonoji vėliava pagal talmudą reiškia, kad pasaulis bus užlietas krauju ir ateis ž…ų tautos išgelbėjimas iš gojų vergijos ir ž… tauta įsiviešpataus žemėje.
    Rusiškai vėliavos spalva vadinama ‘alyj, alaja, aloje’, tai hebrajiškas žodis ‘al (vyr.g.), ala (mot.g.)’, reiškiantis tą pačią spalvą, Rusijoje vardą Ala didžiąja dalimi turi Rusijos ž…aitės.
    Vyties vėliavos spalva turi būti tamsiai raudona, o šiandieninė ‘ala’ spalva tinka neobolševikams, prisimenant su malonumu kaip jų seneliai, tėvai ‘tarybinę Lietuvą kūrė draugiškoje tarybinių tautų šeimoje’, atsidūstant ‘žinote, kokie šaunūs vaikinai jie buvo’.
    Tai lietuviai už ‘alą’ Vyčio vėliavą, sukurtą LKP / SSKP narių pageidavimu ?
    Kaip ir masonines ‘nezabudkes’ ?

  12. Tvankstas:

    K. Masiulis straipsnyje į padanges kelia kaip autoritetus istorikus Bumblauską ir Petrauską, kurie žinomi kaip polonofilai, aktyvūs pagalbininkai Lenkijos noro per kalbajobs’us įdiegti QWX ir t.t. ir t.t.
    Suprantu TS/KDP norą įtikti Lenkijai bet kuria kaina, išsižadant ir Lietuvos, ir lietuviškumo, tai ta ala Vyčio vėliava yra eilinis žingsnelis ar step by step, kad per sekantį šimtmetį sunaikinti ir Lietuvą, ir lietuviškumą, ir paversti Lenkijos vaivadija, na, tiesa, kaip sakė neperseniai V. Landsbergis (yra ir Alke), kai kuriuos ‘projektus’ reikia padėti į šaldytuvą, kol tauta pribręs.
    “… ir kranto akmuo paplautas nuvirsta žemyn’. Maironis

  13. jo:

    Nors autorius straipsnį pradeda demagogišku pareiškimu, kad šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė, bet štai kokius (jo supratimu) ditirambus Vyčiui, automatiškai priešpastatydamas jį „blogajai“ šių ditirambų nenusipelniusiai Trispalvei, gieda šis leftistas-liberastas-internacionalistas-tolerastas: spinduliuoja toleranciją, nuo nieko neatsiskiria, bet visus jungia. Vyčio vėliava plevėsuodavo bendruose Abiejų Tautų renginiuose, atstovavo visoms tautinėms Lietuvos mažumoms, ją naudodavo mūšiuose, Vytis buvo valdovų herbe. Šis simbolis niekada nebuvo svetimas nei rusams, nei gudams, nei musulmonams, nei kitoms visuomenės grupėms, todėl ši vėliava yra labai telkianti visuomenę.

    Vytis yra kiekvienam lietuviui brangus simbolis, Lietuvos Valstybės herbas. Bet reikia atsargiai žiūrėti į liberastų-tolerastų pastangas propaguoti Vytį, nes iš tiesų jų pastangos yra nukreiptos į laipsnišką Trispalvės išstūmimą, į lietuviškos Lietuvos sunaikinimą, į lietuvių tautos sunykimą, į Lietuvos apgyvendinimą įvairaus plauko migrantais ir „pabėgėliais“. Bumbulausko dalyvavimas tokioje inciatyvoje – aiškus rodiklis, kad iniciatyva naudinga ir reikalinga taip pat ir Lenkijos šovinistiniams tikslams. Vasario 16-oji buvo paskelbta su Trispalve vėliava. Tai ir šimtmetį minėdami nepasiduokime liberastinei klastai, apginkime ir iškelkime Trispalvę, nors ją draudė ir trynė iš atminties sovietiniai okupantai pravardžiuodami „buržuazinių nacionalistų“ vėliava, o dabar tą patį darbą tęsia liberastiniai multikultūralistai.

    • Vanduo:

      Visgi istorinė tiesa tokia, kad 1918m. vasario 16d. trispalvės vėliavos dar neturėjom. Lietuvos taryba vėliavos spalvas patvirtino tik 1918m. balandžio 19d. Bet tai žinoma moms nei kiek netrukdo Trispalvę kelt ir Vasario 16 proga 🙂

  14. Taip:

    Vyčio vėliavos vartojimo išplėtimas iš esmės prilygsta Valstybinės Trispalvės vėliavai,deja.Tad,ar tai nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos? Dabartinė Lietuva pagal Konstituciją yra Tautinė valstybė,kurios vėliava yra Trispalvė.Tad,Vyčio vėliava morališkai,istoriškai ir politiškai negali prilygti Trispalvei. Parlamentaras K.Masiulis ir bumblauskiniai istorikai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai,deja.

    • Tvankstas:

      Teisingas Jūsų pastebėjimas, Ir K. Masiulis, ir Bumblauskas su Petrausku varo agitaciją prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją, užsiima antikonstitucine veikla.

      “15 straipsnis
      Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona.
      Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.
      Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.”

      Konstitucijos 15 straipsnyje nėra vietos neobolševikinei alai Vyčio vėliavai. Pakeisti šį straipsnį (kaip 1-17) galima referendume balsuojant UŽ 75 nuošimčiams visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių – rinkėjų.
      Nesuprantama man, ko K. Masiulis taip stengiasi, lyg apmokėtas ?

  15. Buvęs partietis:

    Keista, kad ALKAS spausdina liberalaus konservatoriaus straipsnį. Atrodo, kad idėja graži, bet žiūrėkit kaip ji pateikiama. Pirmiausia nepamirštama pagirti savo pariją, kaip gerbiančią istoriją, “Net iškilūs Tėvynės sąjungos, kuri save pristato, kaip istoriją ypač gerbianti partija…”, tačiau kodėl autorius ir ta pati vadinama Tautiška partija nebalsavo už tautišką Valstybinės kalbos komisiją ir jos naują pirmininką? Kodėl posėdžių salėje tik du konservatoriai balsavo (tačiau ne autorius) už naujos sudėties Kalbos komisiją? Kodėl K. Masiulis palaiko w ir kitas nelietuviškas raides vardų-pavardžių rašyboje?
    Stebina kita citata:
    “Vyčio vėliava plevėsuodavo bendruose Abiejų Tautų renginiuose, atstovavo visas tautines Lietuvos mažumas, ją naudodavo mūšiuose,…”. Ar nejaučiate tolerancijos skatinimą ir tautinių mažumų prilyginimą lietuvių tautai? Autorius yra kitataučių gerbėjas ir jam labai patinka nelietuviškos raidės, kaip ir visai konservatorių partijai (išskyrus kelis).
    Vyčio vėliava yra tik būdas pridengti tikrąjį savo veidą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *