Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.
„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Be to, mažiau kam žinoma, kad kitąmet sukanka 80 metų nuo Lituanistikos instituto įkūrimo. Dabar tai Lietuvių kalbos institutas, jame vyksta svarbiausi lituanistikos mokslo tyrimai, rengiami taikomieji lietuvių kalbos leidiniai – žodynai, gramatikos ir kiti. Praėjusieji metai lituanistikos mokslui atnešė daug iššūkių. Būtų prasminga, jei jubiliejiniais metais parodytume jam deramą dėmesį ir pagarbą“, – siūlymą motyvavo „Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.
„Talka kalbai ir tautai“ taip pat atkreipia dėmesį į nerimą keliančius Vyriausybės planus naujame Valstybinės kalbos įstatyme silpninti Lietuvių kalbos institutą ir išardyti jo darnaus bendradarbiavimo sąrangą su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos inspekcija. Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo įstaiga, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia, saugo ir apdoroja unikalius lietuvių kalbos išteklius – ypatingos svarbos kultūros paveldą. Siekiant sudaryti sąlygas tęsti šį darbą nepriklausomai nuo politinės konjunktūros, „Talkos kalbai ir tautai“ teigimu, reikalinga priimti Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą, kuris jau praėjusią kadenciją buvo parengtas Seime.
Kreipimęsi pabrėžiama, kad Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Kai VLKK ir Valstybinės kalbos inspekcijos darbą reglamentuoja įstatymai, Lietuvių kalbos instituto veikla neproporcingai palikta sureguliuoti lydimaisiais teisės aktais. Lituanistikos metų paskelbimas ne tik rodytų pagarbą darbams norminant ir puoselėjant lietuvių kalbą, tačiau ir būtų simbolinė atspirtis stiprinti lituanistikos tyrimus ir apsaugoti juos vykdančių institucijų statusą.
Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ buvo įkurtas 2017 m. rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje Lietuvos piliečių iniciatyvinei grupei „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengus konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“. Šios konferencijoje ir buvo priimtas sprendimas neformalaus TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.
Judėjimo (kartu su išrinktais Tarybos nariais) steigėjais tapo: Zigmas Zinkevičius, Antanas Tyla, Arnoldas Piročkinas, Vincas Labutis, Sofija Jūratė Laučiūtė, Dainius Razauskas, Valentinas Stundys, Aušra Jurevičiūtė, Rytas Kupčinskas, Eglė Mirončikienė,Kęstutis Ignatavičius, Rasa Čepaitienė, Dovilas Petkus, Arnas Simutis, Linas V. Medelis, Libertas Klimka, Audrius Rudys, Virginijus Jocys.
Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.
Lietuviu kalba sukure Dievas ir piramides zyniai. O as truputi pramokau ja skaityt.Tikslas Ptolomejaus Geografija, Evangelia ir Oviddainius.
ATTILA-Paikis-kas kad ne mes galim pasakyt :Š E Š U P E N I L U S
Kazkur radau užuomina TT yra upes pavadinimas.prisiminiau Jezu” neškit man mažus vaikelius”…aš ir atnešiau, ir gavau huno Attilos tikra varda.
Paikis gimė šalyje, kuri vadinasi Žodia kus.
…asociacija už Lituanistiką !?! ?! ???
…būtų pagal Morzę,
bet gaunam iš Karoso ir &
“Ir kaip tą Lietuvos 100-metį švęsim”
…kam (švęsti naudinga …sau vien)?
Bet Vasario 16-osios 100-metis po 2 savaičių, – MŪSŲ TAUTOS LAISVĖS ATGIMIMO DIENA – kiekvienam;
ir žudyk nesižudęs, sklaidykis “karosiškai-puteikiškai”, ar dar gražiau kaip rytoj per Euroviziją “švogeriškumo
k i l i m a n d ž a r u” visa aplink iš(si)niekinant …Žodžiai lietuvių kalbos, kalba mūsų – gyvybės versmė tautai
– neišnyks po jokių “mistikų” – “…nistikų” (metų?) pramano-užkrato (deja net ne dirvai naudingu mėšlu) užmetinėjimų.
Atsibodo. Gana. Su vien “moderniai tendencinguoju” nusimąstymu nuvirst, pavirst ar zombiu, ar dar viena paklusnių
mankurtų banda (kaip rytoj per LRT Eurovizijos įrašą /galbūt/ išvysite siaurusevičių su giržadais TĖKŠT “blyną”).
Rytoj, po 21 val. (su “asociacija” ar be…) išliksim visvien. Daugiau,mažiau pažeisti, pažeminti (visuomenin. transliac.)
ir /galbūt/ dar turės iš mūsų kas /net be klaustuko “kam”/
prisijungti
prijungti
sujungti
jungti
jungtis
susieti
sieti
sietis
susidėti
įsilieti
ŽODŽIUS
(su “acocijuotis” dar neužmuštus)
ir netgi –
susivienijimas, bendrija, masė, kuopa, bendrovė, pasitarimas, sąjunga, susirinkimas, draugija, susijungimas…
– lietuvių visgi Gyvos Kalbos Žodžius iš po u ž l a i d o j i m ų “asociacijomis” išlikusius. Turim ir turėkim (kam
…svetimus) 🙂
Talka “Talkai” (besiskalambinėjantiems “by tik zyzt”), nors ir zyzalams, bet naudingiems juk. Kitų nėr visgi.
Taigi patalkavimai:
Apie “asocijuoti, asocijuotis”
Kokie tarptautinio žodžio „asocijuoti (asocijuotis)“ galimi lietuviški pakaitai?
Asocijuoti [lot. associare] – jungti, sieti (žr. „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 71).
Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio lietuviški pakaitai: sieti, sietis, susisieti; būti panašiam, -iai (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 14).
IŠ:
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5591-asocijuoti-asocijuotis
***
Be to dar Žr. (griežtai, įdėmiai, ir su meile sau), pasinagrinėt-susipažint net iš po 2012 metų įrašų verta
apie ŽODĮ!
– Tyrimas
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ Žodis vadinamas
svarbiausiu reikšminiu kalbos vienetu (DŽ, 2000
963). Galima daryti prielaidą, kad teoriškai maždaug
tokia šio žodžio reikšmė turėtų figūruoti ir paprasto
(specialiai nestudijavusio kalbotyros) kalbos vartotojo
sąmonėje. Kita vertus, pats reikšmės aiškinimas
nėra labai informatyvus, nes jį sudaro abstrakčių
reikšmių žodžiai, todėl sunkiai tikėtina, kad šį žodžio
Žodis reikšmės apibūdinimą galima sieti su naiviuoju
kalbos pasaulėvaizdžiu. Ta informacija, kuri priklauso
naiviajam kalbos pasaulėvaizdžiui, turėtų būti kiek
įmanoma labiau pagrįsta kasdiene žmogaus patirtimi
ir išreikšta tokiais žodžiais, kuriems patiems nebebū-
tų reikalingas išsamesnis paaiškinimas. …”
iš Silvijos Papaurelytės
“Žodžio ŽODIS asociacijų laukas lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje /
The Field of Associationsof Word ŽODIS ‘word’ in Lithuanian World-View”
“Žmogus ir žodis” 2012, t. 14, nr. 1 (Volume 14, Number 1, 2012) p. 103
http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2012/2012.pdf
Gera asociacijos iniciatyva. Turime išsaugoti lietuvių kalbą, nes ja mes dideli.
Žmonija dar neperprato net ir frazių „Pradžioje buvo Žodis”, „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą” tikrųjų prasmių (tenkinasi šiandieniu bažnyčios Šventraščio aiškinimu), o jau radosi tų, kas siekia „taupyti” valstybės bei mokslo įstaigų lėšas, taikydamas bado dietą lituanistikos, kalbotyros mokslams ir studijoms, naikinti „mažąsias” kalbas, primityvinti jas pačias ir jų reikšmę, vis labiau įleisdamas į jas kelių agresyviai vyraujančių pasaulio kalbų žodyną bei tarpuvarčių žodynų perlus.
Veikiame ne tik išstumdami savo kalbos skambesį, bet ir keisdami jos regimą vaizdą (raštą): pvz., pasitelkę tris raides-svetimkūnius, stengiamės suprimityvinti raštą, įvesti mutacines jo formas, nors juo (kartu su žodynu) įv. sričių mokslams išsaugota itin svarbi seniausios kalbos raida ir užšifruotos senosios prasmės, būtinos perprasti taip pat ir pradžioje mano minėtų frazių prasmę.
Esame nekantrūs, norime greitų rezultatų? Ateis laikas, ir būtent seniausios kalbos pateiks žmonijai didelių netikėtumų. atrakins net ir tikrąsias Šventraščio prasmes ir jo paskirtį … Ne smalsumui patenkinti, o todėl, kad ateis Laikas, kai turėsime veikti. Tik nuo mūsų priklauso, ar išsaugosime seniausias kalbas ir jas saugantį jų raštą, ar ir Lietuva, deja, prisidės prie tų, kas stengiasi kuo greičiau palaidoti ne tik vieną iš pasaulio stebuklų – seniausią pasaulio savo kalbą, bet ir tas svetimas kalbas (tarp jų bus ir tų, seniausiųjų), kurios turės nelaimę patekti į komercinės raštvedybos „skrandį” ir bus ten „suvirškintos”. Tai yra, ir LT, kaip kvaila avelė, prisidės prie tų, kas naikina kelius į pažinimą ir Ateitį.
Hunai. Kas jie iš tiesų?
Hu.nni- taip žodyne rašoma ? Tada giedrasinka Gidras ( titulas) inka Inka rabinas Musu laikais 7,62 mm kalibro šautuvas tinka karabinas.
O ką jums Jezus aiškno prieš 2000 metų” žiųri bet namato, klauso bet negirdi”.
Hunai ” inkai” yra tie kuruos ladojo kape. Buvo kiti “rabinai” kurie mirusius laidojo.Kaip katalikai ir krikscionys, arba kaip rusai- vieni 2 pirštais žefnojasi, kiti 3.
Hunai tai Izides Žydų kerštas Romai. Jie šiaurines gentis suoraganizavo ir užpjudė.O romenams ” ne honoras ” prisipazint, kaip juos laukiniai terorizavo…
Egipto žydės Izidės alyvos žydes.Šaudyk nešaudes , o žydes ant kiekvieno kampo.
ai- velnes, ju vadas Giedras.
Dar nesiaiškinau, kas tai per padaras.