Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą (0)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas | Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė atskleis, koks buvo Vilniaus vyskupijos dvasininkų vaidmuo 1863–1864 metų sukilime ir koks likimas jų laukė prasidėjus sukilimo malšinimui.

„1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių, – pasakoja istorikė habil. dr. A. Prašmantaitė. – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašė buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų.  Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka“.

Stanislovas Išora. 1863–1864 m. sukilimo dalyvis | Lietuvos nacionalinis muziejus

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaro metu lektorė, remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas.

„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė“, – teigia A. Prašmantaitė.

Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.

Vakarų programą galima rasti šiuo adresu.

2017–2018 m. vakarų ciklo programa:

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais. Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai. Istorikė Vida Girininkienė

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje. Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai. Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose. Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė

Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai. Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas