Vasario 1 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“.
Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė atskleis, koks buvo Vilniaus vyskupijos dvasininkų vaidmuo 1863–1864 metų sukilime ir koks likimas jų laukė prasidėjus sukilimo malšinimui.
„1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių, – pasakoja istorikė habil. dr. A. Prašmantaitė. – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašė buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų. Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka“.
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaro metu lektorė, remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas.
„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė“, – teigia A. Prašmantaitė.
Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.
Vakarų programą galima rasti šiuo adresu.
2017–2018 m. vakarų ciklo programa:
Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais. Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė
Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai. Istorikė Vida Girininkienė
Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje. Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė
Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai. Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis
Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose. Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė
Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai. Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas
Susiję straipsniai:
- Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
- Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
- Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
- Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
- Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
- Gedimino kalnas bus gelbėjamas Nacionaliniam muziejui skirtomis lėšomis
- Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje
- Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno
- Pagaliau prasidės Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai
- Po trečiadienio liūties didesnių pasekmių Gedimino kalne buvo išvengta
- Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas
- Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami lesinti paukščius įrengtose lesyklose (nuotraukos)
- L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
- Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliauža po lietaus pasislinko žemyn
- Po dar vienos nuošliaužos Gedimino kalnas uždaromas lankytojams (nuotraukos)
