Akumuliatorių atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.
Per vienus metus, Lietuvoje, legaliai parduodama mažiausiai 9,4 tūkst. tonų automobiliams skirtų akumuliatorių ir baterijų. Kur gyventojams priduoti netinkamą naudojimui akumuliatorių, už kurį galima gauti ir atlygį?
Kai kurios automobilių remonto metu susidarančios atliekos (alyva, filtrai, plastikas, guma, padangos ir pan.) turi neigiamą rinkos vertę, bet ne seni automobilių akumuliatoriai, už kurių pridavimą atliekų tvarkytojai dar ir sumoka. Automobiliams skirtas švino akumuliatorius sveria maždaug 15 kilogramų, todėl už netinkamą naudojimui akumuliatorių gyventojas gali gauti apie 8 eurus. „Atėjus šalčiams, rodos, dar tinkamas naudojimui automobilio akumuliatorius netikėtai primena apie savo gyvavimo pabaigą ir tuomet svarstome, kurgi dėti seną akumuliatorių. Netinkamas naudojimui transporto priemonės akumuliatorius turi teigiamą rinkos vertę, todėl neretai juos superka netgi tokios teisės neturintys asmenys. Vairuotojams svarbu žinoti, kad akumuliatorius dėl jame esančio švino ir rūgšties yra pavojinga atlieka, todėl jį būtina priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, kurie užtikrins tinkamą tolimesnį šių surinktų atliekų sutvarkymą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis.
Seną akumuliatorių taip pat galima nuvežti į savivaldybių įsteigtas stambių atliekų surinkimo aikšteles – jų šiuo metu Lietuvoje yra 97-ios. Daugiau informacijos, kam ir kur priduoti senus automobilių akumuliatorius bei kitas namuose ar įstaigose susidarančias atliekas, galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
Šių metų pradžioje, Lietuvoje, buvo registruota daugiau kaip 1,5 mln. transporto priemonių – tai reiškia, kad kasmet susidaro tūkstančiai tonų netinkamų naudojimui automobilių akumuliatorių ir baterijų. Aplinkos apsaugos agentūra suskaičiavo, kad 2016 metais, gamintojai ir importuotojai į Lietuvos rinką įvežė 9,3 tūkst. tonų automobiliams skirtų akumuliatorių ir baterijų – 16,7 proc. daugiau nei 2015-aisiais (8 tūkst. tonų).
„Lietuvoje sutvarkoma kur kas daugiau akumuliatorių atliekų nei oficialiai skelbiamas gamintojų ir importuotojų į vidaus rinką įvežtas kiekis. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos duomenimis, 2016 metais, Lietuvoje, perdirbimui buvo paruošta 13,4 tūkst. tonų akumuliatorių atliekų – 44 proc. daugiau nei įvežta, o 2015-aisiais – net 81,4 proc. daugiau. Dar apie 400 tonų švino akumuliatorių atliekų Lietuva kasmet eksportuoja“, – nurodo A. Skinulis.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo eigos gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujų gaminių gamyboje. Tokiu būdu saugomi ne tik gamtos ištekliai, bet ir mus supanti aplinka. 2018 metais, Lietuvoje, būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais Lietuvos rinkai patiektų automobilių baterijų ir akumuliatorių pagal svorį.
„Tinkamai sutvarkytos automobilių atliekos užkerta kelią jų patekimui į buitinių atliekų sąvartynus ir apsaugo aplinką nuo taršos. Net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo eigoje, saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau panaudojami dar kartą gamyboje“, – komentuoja bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Parašykite komentarą