K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę (1)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a., artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651) Lietuvoje, nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m., Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriaepars prima“ („Didžiojo artilerijos meno pirmoji dalis“) išleido žymusis olandų spaustuvininkas Janas Jansonijus (Johannes Janssonius; 1588–1664). Pasaulyje, ši knyga garsi tuo, jog kaip vadovėlis artilerijos karininkams buvo naudojama apie du šimtus metų.

Parodai atrinkta 14 knygos iliustracijų, įprasminančių svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus bei mokslinį palikimą, taip pat savitai atspindinčių XVII a., Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje, bus galima susipažinti su brėžiniais, aiškinančiais, kaip nustatyti sviedinio kalibrą, etaloninių svarstyklių konstrukcijomis, raketų gamybos priemonėmis, jų sandara bei tipų įvairove. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisai, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. Knygoje, jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.

Tik XIX amžiaus pradžioje, K. Simonavičiaus sukurtos ir nubraižytos artilerijos sviedinių konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos. Knyga buvo išversta į anglų, olandų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, ji saugoma garsiausiose pasaulio bibliotekose. Keli knygos egzemplioriai yra ir Lietuvoje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Vilniaus universiteto ir LMA Vrublevskių bibliotekose.

2017 m. pabaigoje, paroda eksponuota Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre. Gruodžio mėnesį, ji persikėlė į Kauno apskrities viešąją biblioteką. 2018 m. pradžią, pasitiko Raseinių krašto istorijos muziejuje. 2018 m., sausio 22 – vasario 12 d., paroda veiks LMA Vrublevskių bibliotekoje, kur bus galima susipažinti su lotyniškuoju ir vertimo į vokiečių kalbą knygos originalais.

Paroda yra Lietuvos šimtmečio šventės dalis. Parodos rengėjas: Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Literatūra, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Man atrodo,kad ne Simonavičius, bet SEMENAVIČIUS. Reiktų pasitikslinti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *