Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (1)

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Kunčienė, Laimis Žmuida, Natalija Šiupakova, svečiai iš Baltarusijos Anatolijus Orlovas ir Oksana Mickevič.

Žoliautoja, rašytoja Giedrė Bružienė linksmai žemaitiškai su istoriniais nutikimai papasakos apie vaistinius augalus. Marius Krikščiūnas rodys savo gamybos avilius, dalinsis žiniomis apie Rytų mediciną. Edita Nurmi kvies pasivaišinti pagal vikingų receptus ant akmens šventėje iškepta dilgėline duona. Piotr Cibulskij pristatys sėklų keitimosi el. platformos kūrybos darbus. Dainomis džiugins ansamblis „Riedanti saulė“  ir Dovilų darželio ugdytiniai.

Renginys – nemokamas ir draugiškas vaikams. Pristatymai užsienio kalba bus verčiami. Užsiregistravus yra galimybė nakvynei Doviluose. Kviečiami dalyvauti visi geros valios žmonės, mylintys Žemę, Gamtą, Gimtinę, ir dalintis patirtimi, keistis sėklomis, augalais.

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ | Pixabay nuotr.

Programa:

10:00 – Laimis Žmuida: „Nuo sėklų iki gyvenimo būdo“;
11:00 – Anatolijus Orlovas: „Garbinga sodininkystė – įvadas“;
11:30 – Natalija Šiupakova: „Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis“
12:00 – Piotr Cybulskij: „Sėklų platinimo el. platformos kūryba“;
12:15 – Pertrauka;
13:00 – Šventės atidarymas;
14:00 – Prof. Antanas Svirskis: Bioįvairovė ir jos reikšmė: situacija ir perspektyvos“;
14:30 – Dr. Bronislovas Gelvanauskis: Žingsniai senų kultūrinių augalų išsaugojimo link“;
14:45 – Dr. Rasa Karklelienė:Kaip užsiauginti daržovių sėklas?“;
15:00 – Pertrauka su žaidimu;
15:15 – Oksana Mickevič: „Auksiniai receptai iš moliūgų“;
16:45 – Pertrauka su žaidimu;
17:00 – Danutė Kunčienė: „Slėpiniai sėkloj – sėklų valgiai“;
18:00 – Dalyvių prisistatymai ir pasisakymai;
19:00 – Vakaronė.

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ | Pixabay nuotr.

Pranešimų anotacijos:

Bioįvairovė ir jos reikšmė: situacija ir perspektyvos

Prof. Antanas Svirskis

Nuostabi augalų pasaulio įvairovė. Pasaulyje priskaičiuojama apie 500 000 augalų rūšių. Lietuvoje – apie 1 800. Dėl per daug intensyvios žmogaus veiklos ypač sparčiai nyksta augalų rūšys. Dabar apie 25 tūkst. augalų rūšių turėtų būti saugomos. Manoma, kad jau yra išnykę 5 – 7 proc. aukštesniųjų augalų rūšių. Dar didesni pavojai gresia vertingoms senoms augalų veislėms. 2007 m. išleistoje trečioje Lietuvos raudonojoje knygoje aprašytos 767 saugomos rūšys. Tai tik pirmas žingsnis į jų išsaugojimą. Raudonoji knyga turėtų tapti kasdieniu priminimu kiekvienam iš mūsų, kad norėdami naudotis, grožėtis ir džiaugtis gamta, ją turime ne tik mylėti ir gerbti, bet ir saugoti.

Žingsniai senų kultūrinių augalų išsaugojimo link

Dr. Bronislovas Gelvonauskis

Pranešime kalbėsiu apie žemės ūkio augalų ir daržovių genetinių išteklių sėklų pavyzdžių išsaugojimą Augalų genų banko sėklų saugykloje ir lauko kolekcijose. Bus pateikta augalų veislių atsiradimo istorija Lietuvoje, jų naudojimas praeityje, dabar ir ateities perspektyvos.

Kaip užsiauginti daržovių sėklas?

Dr. Rasa Karklelienė

Sėklininkystė – specifinė žemės ūkio šaka. Sėklos kokybė priklauso ne tik nuo jos auginimo sąlygų, taikomos agrotechnikos, bet ir kitų svarbių priemonių. Daržovių augintojai gali patys užsiauginti sėklas, jeigu turės pakankamai žinių ir galimybių. Paaiškinsiu sėklų auginimo sąlygas bei įvairių daržo augalų rūšių sėklų išauginimo savitumus. Taip pat paaiškinsiu kaip atskirti hibridinių ir populiacinių veislių sėklų auginimo skirtumus.

Slėpiniai sėkloj – sėklų valgiai

Danutė Kunčienė

Kaip sėkla augmenijoj, taip ir žmogus yra visame gyvenime kūrybos prasmė. Sėkloje yra subrendusi visa augimo jėga, kad iš jos galėtų kilti nauja apraiška. (Vydūnas)

Sėkla – stebuklingas daiktas. Nukrinta (ar paukštis nuneša, ar žmogus įberia) į Žemę motiną, motiną mūsų visų, derlingą, saulės sušildytą, lietaus palaistytą, suleidžia šaknis, išskledžia lapus, išauginą kamieną, užmezga vaisius, užaugina sėklas, jas subrandina ir vėl į žemę sugrįžta, kad iš naujo užgimtų. Ir taip vis ratu kartojasi ciklas. Ne tik savo būviui pratęsti augina augalas sėklą, bet ir žmogui, paukščiui, gyvuliui ar žvėriui pamaitinti. Tad ir pasidalinsiu sėklų valgių receptais, kurie nuo seno jau buvo senolių mityboje.

Nuo sėklų iki gyvenimo būdo

Laimis Žmuida

Pristatysiu, kas yra gamtinis gyvenimo būdas ir kokių rezultatų galima tikėtis priartinus savo gyvenimą prie gamtos. Paliesiu statybos, buities, laukinių valgomų augalų, grybavimo, gamtinio kalendoriaus, gyvenimo ritmo, maisto ir sėklų užsiauginimo temas. Nurodysiu raktinius žodžius ir kryptis kaip galima toliau šviestis savarankiškai.

Sėklų platinimo e-platformos kūryba

Piotr Cybulskij

Pristatysiu mūsų jaunos programuotojų bendruomenės iš Klaipėdos kuriamą sėklų keitimosi elektroninę platformą, kuri įgalintų sodininkus ir daržininkus mėgėjus, sėklų saugotojus keistis sėklomis, augalais, atsekti jų kilmę, dalintis žiniomis apie jų auginimo ir panaudojimo savitumus. Integruotas žemėlapis padėtų rasti senus vertingus sėklinius medžius Lietuvoje.

Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Natalija Šiupakova

Nuo vaikystės esu sėklų mylėtoja. Pagal išsilavinimą agronomė. 7 metus dirbau pramoniniame žemės ūkyje, o paskutinius 15 metų gamtinės daržininkystės ir sodininkystės kryptimi. Papasakosiu apie medžių dauginimą iš sėklų, gamtinių medelynų įveisimą, projektą „Kedro riešutų sodai Lietuvai”.

Pamiršti mūsų protėvių valgiai

Oksana Mickevič

Esu Oksana Mickevič, sveikos mitybos specialistė iš Baltarusijos. Visi žino, kad mūsų močiutės ir seneliai pasižymėjo pavydėtina stiprybe ir grožiu. Žinoma, jie gyveno kitokiose sąlygose. Tačiau didelę reikšmę turėjo ir jų mityba. Kokie valgiai jiems padėjo palaikyti aštrų protą, stiptrybę ir grožį? Pirmą šventės dieną gilinsimės į receptus iš moliūgų. Ar žinote, kad moliūgai priskiriami vieniems iš naudingiausių produktų pasaulyje? Senovėje moliūgą vadino „namų vaistine“. Nė viena daržovė nepelnė tokios pagarbos. Į šį susitikimą ypač kviečiu tuos, kurie nemėgsta patiekalų iš moliūgo! Aš pati moliūgo vaikystėje valgyti negalėjau. Dabar mano receptai iš moliūgo stebina daugelį. Kartu išsiaiškinsime kaip pagaminti pienišką moliūgų košę (be karvės pieno ir neužverdant), skaniausius cukatus neverdant, moliūginę duoną ir duoną su moliūgais ir imbieru, auksinius sausainius, pyragus, tortus ir labai švelnų kremą iš moliūgo, kuris patinka visiems! Taip pat sužinosime: kokie reti vitaminai slepiasi moliūge, kodėl valgiai iš moliūgo prailgina gyvenimą, kaip moliūgas padeda suliesėti ir kuo jis gali būti naudingas vyrams. Antrą šventės dieną apžvelgsiu plačiau daug užmirštų receptų: kaip gaminti uogų, vaisių, daržovių giras, kaip raugti midų, sulą ir kitus užmirštus gėrimus, virti pasakišką košę, kepti senovinius kepinius. Susipažinti su mano paskaitomis galite mano kanale „Skanu ir naudinga“.