Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį (2)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Kokiam savo tėvynę gerbiančiam lietuviui, nors ir verslininkui, galėtų ateiti į galvą valstybės atkūrimo 100-mečio simboliką spausdint ant šikpopierio?!

Ukrainiečiai spausdina ant tualetinio popieriaus kremliaus atributiką, bet jų santykis su agresoriumi taigi kitoks, negu mūsų su šimtmetį mininčia savo šalimi…

Atgimimo pradžioje į Vilnių buvo atvykusi kažkokia vokiečių pankroko grupė, ir jos vyrukai, pačiupę mūsų neseniai atsikovotąją Trispalvę, šokdami scenoje, švaistėsi ja sau kažkur aplink klyną… Kilo didelis skandalas, ir dainininkams teko viešai atsiprašinėti – girdi, nežinojome, kad ta vėliava jums tokia svarbi…

Sveikiname Lietuvą! | R. Grigo nuotr.

Sveikiname Lietuvą! | R. Grigo nuotr.

O štai dabar mes patys grūdame į vieną nureikšminančią lentyną – tautinius simbolius ir buitines banalybes, didvyrių kraują ir prekybinius reikalus…

Lietuvos dvasios riteris Algirdas Patackas nepavargdavo priminti, kad prarasdami  sacrum t.y., dalykų šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandame esminį tikrai žmogiško gyvenimo dėmenį. Tai verta pergalvoti, pasitinkant Lietuvos atkūrimo šimtmetį.

Kun. Robertas Grigas
Laisvės kovų dalyvis, „TALKA kalbai it tautai“ tarybos narys
Kaunas, 2017-01-10

Kategorijos: Laiškai Alkui, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

2 komentarai

  1. Laima:

    Šiandien vedžiau savo 7 ir 9 metų anūkus į Sausio 13-osios bėgimo trasą – jų tėtis bėgo visą distanciją, o jiems, kaip nusprendė šeimos taryba, pakaks 1 km 100 m distancijos, todėl laukėme atbėgančio tėčio jau Karoliniškėse. Mačiau bėgančiųjų koloną ir džiaugiausi – kiek jie nešėsi Trispalvių ir Vyčių! O mes, stovintieji, šaukėm Lietuva! Neteisūs tie niurgzliai, kurie sako, kad dabar žmonės nebe tie, kaip per Sąjūdį. Ir tada buvo ir vienokių, ir kitokių, ir dabar taip yra. Skirtumas tas, kad tada dar nebuvo tokių grynuolių, kurie tikrai žinotų, kad kitaip ir negali būti – Lietuva turi būti ir yra laisva. Jie jau užaugę laisvi. Tada tokių žmonių kaip kunigas Robertas dėka mes išlaikėme tikėjimą, kad Lietuva gali būti vėl laisva, o dabar jie tai tiesiog žino. Kai šitie žmonės ateis į valdžią, daug kas pasikeis. Dabar dar tebevaldo užaugę nelaisvėj, jų sparnai pakirpti. Jie moka prisitaikyti. Kai ateis tie, kurie bėgdami 9 km nešasi Lietuvos vėliavą ne todėl, kad kažkas liepė, o todėl, kad tai jų šventė, tada pasikeis mąstymas. Biblijoj sakoma, kad turi praeiti 40 m. Tai apie 2030-uosius, kai Lietuva minės 600-ąsias Vytauto Didžiojo karūnavimo metines?

    • jonas:

      bijau, Laima, kad tie tauruoliai niekada neateis į valdžią. Tokie visada bus paraštėje- iš kurių tyčiosis “mūsų”jakilaičiai ir tapinai (juos gi pakeis jų vaikai). Bijau, kad jūsų anūkams visada teks būti disidentais- savo laisvoje( ? )Tėvynėje.
      …o kaip labai norėčiu, kad taip nebebūtų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *