Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras, skirtas Eduardui Turauskui (0)

Eduardas Turauskas – iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas, darbo kabinete „Champagne de Blanzac“ | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 17 val., Vilniuje Lietuvos Moklsų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks susitikimas su dokumentinės monografijos – „Eduardas Turauskas (1896–1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ autore, istorike Joana Viga Čiplyte. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė, viena iš knygos išleidimo rėmėjų.

Eduardas Turauskas – iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas. 1926-1966 m. – E. Turausko politinės karjeros metai, svarbus tarnystės Lietuvai laikotarpis. E. Turauskas buvo Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos, lemtingu Lietuvai laikotarpiu ėjęs URM politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavęs „sprendžiant visus pagrindinius užsienio politikos klausimus: 1939 m. sutarties su Sovietų Sąjunga sudarymo, Vilniaus krašto sugrąžinimo ir kt.“ E. Turauskas sukaupė įspūdingą dokumentų, publikacijų archyvą, išsaugojo „vertingus istorinius liudijimus iš labiausiai komplikuoto Lietuvos istorijos periodo“. Visuomenės atmintyje Eduardas Turauskas išlikęs kaip vienas iš ateitininkų vadovų, kaip Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo narys, dienraščių „Rytas“, „XX amžius“ redaktorius, žurnalistas, Eltos direktorius.

Vakaro metu, istorikė J. V. Čiplytė papasakos, kaip E. Turauskui pavyko informuoti tarptautinę bendruomenę apie įvykius Lietuvoje 1940–1941 m. laikotarpiu. Ji atskleis, kas E. Turauskui teikė vilties, kad Lietuva vėl bus laisva ir nepriklausoma. Papasakos, už kokį nusikaltimą prancūzų valdžia nusprendė E. Turauską ištremti į Korsikos salą ir kt. intriguojančius klausimus.

Monografijos autorė siekė „nušviesti E. Turausko gyvenimo kelią pasitelkusi žmogiškąjį faktorių, stengdamasi atskleisti Jo vidinį pasaulį, santykį su šeimos nariais, bičiuliais, užsienio diplomatais, žiniasklaidos atstovais ir kt., o knygos skaitytojui duoti laisvę mąstyti, pačiam daryti prielaidas ir išvadas vienu ar kitu klausimu.“