„Pelėdų kalnas“ režisierius A. Juzėnas: į kiną veržiasi nepaprastai talentinga jaunų aktorių karta (1)

Justina Ragauskaitė ir Aleksas Kazanavičius | R. Dičiaus nuotr.

Nuo vasario 16 d., bus rodoma istorinė vaidybinė drama – „Pelėdų kalnas“, kurią remia Lietuvos kino centras. Kino juostos kūrėjai šį filmą dedikuoja Lietuvai ir jos žmonėms, minintiems valstybės atkūrimo šimtmetį.

Ilgai laukta lietuviška istorinė drama „Pelėdų kalnas“ jau spėjo pakurstyti žiūrovų smalsumą ir pokalbius apie filmą bei jame gvildenamą valstybei skaudžią okupacijos temą. Emociškai sudėtingiems jaunosios pokario kartos vaidmenims atrinkti dar nedaug pažįstami aktoriai taip pat sulaukė visuomenės susidomėjimo – ar nepriklausomybės metais gimusiam ir augusiam jaunimui pavyks perteikti ano meto nuotaikas ir charakterius? Filmo kūrėjai įsitikinę – didžiuosiuose ekranuose žiūrovai išvys ateinančią stiprią lietuviško kino aktorių kartą, nenusileidžiančią patyrusiems scenos vilkams.

„Jaunoji pokario karta aštriau nei vyresnioji sutiko politinius ir socialinius pokyčius, labiau priešinosi melui, komunistiniam terorui, veržėsi į laisvę, tikėjo vertybėmis ir idealais. Tai jie sudėjo galvas tamsiuose eglynuose, bunkeriuose, saugumo karceriuose, jie žvelgė į akis mirčiai, nors karas jau buvo pasibaigęs. Apie šią impulsyvią kartą ir pasakojama filme, tad kitokio sprendimo nei pagrindiniams vaidmenims atrinkti jaunus, mažai patyrusius, tačiau itin talentingus ir idealų pilnus žmones tiesiog negalėjo būti“, – įsitikinęs istorinės dramos režisierius Audrius Juzėnas.

Su režisieriaus mintimis sutinka ir filmo prodiuserė Justina Ragauskaitė, dalyvavusi aktorių atrankose.

„Kartu su aktorių atrankos režisiere Dalia Survilaite ieškodami, kas galėtų įkūnyti scenaristo Prano Morkaus sukurtus charakterius, vykdėme ne vieną atranką įvairiuose miestuose, matėmės tiek su visų kursų vaidybos studentais, tiek su dramos būrelio artistais ar net neturinčiais nieko bendra su aktoryste, išskyrus didelį norą. Perfekcionizmo skatinami ieškojome scenarijaus herojų kopijų, kurias ir atitiko jauni, karjerą pradedantys aktoriai: Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Paulina Taujanskaitė, Skomantas Duoplys , Adomas Jasiukėnas, Rūta Šmergelytė, Mantas Zemleckas. Prie jaunųjų aktorių komandos prisijungė ir Anastasija Marčenkaitė, žiūrovams pažįstama iš kino juostos „Ekskursantė“. Viso filmavimo ir gamybos metu niekam nekilo abejonių dėl šio sprendimo, atvirkščiai – režisierius nuolat pabrėžia, kad pavyko atrasti itin talentingus žmones, turinčius puikias ateities perspektyvas“, – teigia J. Ragauskaitė.

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Ar vaidybinės ir gyvenimiškos patirties stoka nepakišo kojos karjerą pradedantiems aktoriams, kuriems patikėta įkūnyti pokario nuotaikas? J. Ragauskaitė įsitikinusi, kad jaunoji karta neabejinga tam, kas vyksta šiandien – jiems svarbi geopolitinė situacija, jie kreipia dėmesį į egzistuojančius autokratinius režimus pasaulyje, emigracijos problemas, paaštrėjusias diskusijas partizanų tema, galų gale – Lietuvos istoriją ir didžiuojasi Valstybės atkūrimo šimtmečiu.

„Kontekstas, aplinkybės ir laikas galbūt kinta, tačiau jausmų pasaulis – vienokios ar kitokios formos – amžinas ir universalus. Pokario karta turėjo vienokių baimių, mes – kitokių, tačiau išgyvenimas, laisvės troškimas ir meilė tėvynei – tokia pati. Būtent todėl manau, kad jauniesiems aktoriams pavyko puikiai įsijausti į vaidmenis“, – sako prodiuserė.

Pasak režisieriaus, jau praeina laikai, kai išgirdus žodžių junginį „lietuviškas filmas“ prieš akis iškyla statiškos scenos, nenatūralūs dialogai ir teatrinė vaidyba. Keičiasi ne tik filmavimo, montažo technika, bet ir suvokimas apie vaidybą kine bei pačių aktorių pasiruošimas. „Jaunoji aktorių karta – kitokia, dar pilna idealizmo. Juos lengva užkrėsti idėja, bet nesunku ir pražudyti. Režisieriaus pareiga yra gerbti kiekvieną aktorių, mokyti jį kino paslapčių ir mokytis pačiam“, – apie jaunosios kartos skirtumus pasakoja A. Juzėnas.

Drauge su pradedančiaisiais aktoriais ekrane išvysime ir visiems gerai pažįstamus veidus: Moniką Bičiūnaitę, Darių Meškauską, Aleksą Kazanavičių, Aleksandr Špilevoj, Aleksandrą Metalnikovą, Dainių Svoboną ir kt.

Įvertinti visos kūrybinės komandos ir aktorių darbą bei jų įkūnytus personažus žiūrovai galės jau nuo vasario 16 d.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Jei galime bent širdimi, bent tuo Vasario 16-osios dveksmo palikimu (jau nuo Sausio 1-osios,
    paskutiniaisiais traukiniais iš Vilniaus 1919 m. išvežus visą vėl atgimusios mūsų Valstybės
    heraldinį palikimą) prisilest prie trumputėlaičio mūsų Tautos gyvavimo šimtamečio jaunystės laiko,
    tai Pelėdos, jų KALNAS, oj kiek atsivert kiekvienam galėtų. Pelėdų, o išties tikriau “Ąžuolų kalnas”
    vos netapęs naujojo Lietuvos Seimo vieta 1920 m., bet Seimo šurmulyno jis neįsileidęs; juk nuo
    pirmųjų lietuviškojo kraujo giminių žvalgų atėjimo (tikėkim visgi atplaukimo) į šią santaką, dar pirma-
    pradžių gervuogių daigų kilimu, su visa slėpiningųjų Nemunų-Nėrių slėnių aura, apaugusius apraizgytus
    šlaitus …apgyvendinus, užėmus ir į s i k ū r u s, vėliau nuolatos tekę ginti; ypačiai nuo “modernistiškųjų
    kryžnešių” samdinių, nuo jų laivyno (ir po Kaipos žūties 1016 m. įsitvirtinus štai ČIA mums, Kau… ar
    kažkaip panašiai skambančio kyšulio vietovės pilyje) galių trumpam neatlaikius, kaip ir neatlaikyta
    vėliau… padalijimai 1795 m. Kalno atkrantėje priešais net napoleonizmais laisvių “valdant” aną krantą,
    ar nuo žemėje niekaip niekaip vis nepalaidojamo žiaudriausiojo pasaulyje teroro voždiaus palikuominių
    armadų (su vietiniais istrebiteliais ėdusių ir gėrusių s a v ų j ų gyvastį, kraują ir dovį), užlūdusių jau Čiurlionio
    genijaus palikimo išsaugojimui bei Tautos kūrybai suręstus mūrus ČIA. To kalno, “Vyčio” eikliosios heraldikos
    simbolio gimdytojo Juozo Zikaro šventosios aplinkos sergėtojo palikimu, meno kūrėjų sergėtojos pelėdos
    atlaikę tikrai… laiko išbandymų audras, žmonių laimės, meilės ir nuopolio ž i n g s n i u s.

    Tas žingsnių aidas atliepia visur, viską ir nuolat, su kiekvienu lietuvio širdies dūžiu, kiekvienu akies mirksniu,
    net ir žemiau – slėnyje užrioglintais kryžnešių mūriukais, ar nuo Kauno įgulos iš Smolensko sargybos atvežtų
    patrankų (1382 m.) pirmųjų Maskvos gynėjų-sargybinių iš Lietuvos, klasta išžudytų mūsų karių palaikais, tikėtina
    net po tuo teroro voždiaus (apie kurio armadų siautėjimą filmas) akmeninio laikino būsto, žemę darkančio plyt-
    galiais marmurinias, palaidotiems…
    Tokia kiek žinoma… Pelėdų aplinkos naujesniųjų laikų istorinė atodanga, o nežinoma, na atminty neišlikusi, – tai
    ir rašytojos Džoanos Rouling kūrybos plunksnų atodanga… Pelėdų kalno mistika. Visa ta San-Takos Kalno
    ap –
    linka

    🙂 Pa-
    žink
    ir susipažink (net per tapataus kūrinio „Pelėdų kalnas“ kartą).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *