Ką valgome: duoną ar chemikalus? (1)

Ž. Grašienės nuotr.

Ž. Grašienės nuotr.

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

Ligos priežastis – maistasTarp cheminių medžiagų ir sumažėjusio organizmo atsparumo ligoms – tiesioginis ryšys įrodytas moksliniais tyrimais. Maistas – vienas iš svarbiausių sveikatos stiprinimo veiksnių, tačiau pastaruoju metu vis dažniau būtent maistas tampa cukrinio diabeto, infarkto, nutukimo, aterosklerozės ir kitų lėtinių ligų priežastimi. Pastebima, kad žmonės vis dažniau skaito etiketes, atsakingiau renkasi prekes, ieško kuo sveikesnio ir organizmui naudingesnio gaminio, tikėtina, kad tokį vartotojų elgesį skatina minėtos ligų priežastys. Pavyzdžiui, duona – vienas iš svarbiausių gaminių, sudarantis sveikos mitybos piramidės pagrindą, jos pasirinkimas turėtų būti itin atsakingas.

Kaip išsirinkti?

Daugelis klaidingai mano, kad tik EKO ženklu pažymėtas gaminys yra sveikas ir vertas dėmesio. Dėl ekologiško gaminio kokybės abejonių nėra, tačiau ne paslaptis, kad toks gaminys yra ženkliai brangesnis. Nepamirškite, kad prekybos centruose galima rasti daugybę kokybiškų alternatyvų, nesirinkite vien tik iš fasuotų gaminių, aukštos kokybės, prieinamos kainos gaminių apstu ir šviežiai kepamų duonų lentynose. Minėta, kad duona – mitybos pagrindas, tad renkantis kokybišką duoną, reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus (kai kurias savybes, tokias kaip „be pridėtinio cukraus“ prisiminkite rinkdamiesi ir kitus gaminius):

  • Be pridėtinio cukraus.
  • Pagaminta iš natūralių ingredientų, be jokių E – clean label.
  • Su natūraliu ruginiu raugu. Natūralus ruginis raugas – natūralus tešlos puriklis, suteikiantis išraiškingą aromatą ir skonines savybes. Ilgas fermentacijos procesas (~36 val.) duonos minkštimui suteikia išskirtį porėtumą ir elastingumą.
  • Su akmens girnomis šaltai maltais miltais. Tokiuose miltuose išlieka organizmui reikalinga ląsteliena ir mikroelementai.
  • Pridėtinės vertės duonai suteikia sėklos. Dažnai duonelės būna paskanintos, pavyzdžiui, šalavijų (čija) sėklomis, tai nepaprastai maistingos sėklos, turinčios daug Omega-3, kalcio, geležies, kalio, magnio, fosforo, seleno, ląstelienos, antioksidantų. Arba moliūgų sėklomis, kuriose gausu cinko, vitaminų C, E, B, A ir B2. Parduotuvių lentynose galima rasti duonelių, kurių sudėtyje pačios įvairiausios sėklos ar netgi tokios vertingos, vitaminų B, kalio, jodo turinčios daržovės kaip burokėliai.
Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    O kaip dėl glitimo?
    Štai neseniai gyd. Unikauskas TV laidoje apie glitimo ryšį su artritais ir kitomis bėdomis paskelbė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *