V. Mazuronis. Didžioji URM ir Prezidentės D. Grybauskaitės klaida? (33)

Valentinas Mazuronis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kalbu apie Lietuvos valstybės balsavimą JT, kai buvo balsuojama  už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Šį sprendimą pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“.

Nesiginčysiu dėl to, kad Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu, tačiau…JT balsavimas buvo ne apie tai. Balsavimas JT buvo dėl to, kurią pusę paremsime mes, Lietuva.

Akivaizdu, kad nuo Lietuvos basavimo JT dėl šios rezoliucijos nepriklausė pačios rezoliucijos priėmimas ar nepriėmimas, tačiau šis balsavimas buvo labai svarbus mums pasirenkant ir paremiant arba neparemiant JAV ir Izraelį. Paremiant šias valstybes „tyliai“, kaip tai padarė mūsų kaimynai latviai, susilaikydami balsavimo metu, išlaikant visiškai neutralią poziciją ir nedalyvaujant balsavime, kaip padarė ukrainiečiai ar viešai atmetant JAV prašymus paremti jų poziciją ir balsuojant už rezoliuciją, tai yra prieš JAV, šiuo labai svarbiu JAV klausimu,  kaip padarė Lietuva.

Nesigilinsiu į Izraelio ir Palestinos tarpusavio santykius bei realią galimybę išjudinti derybų klausimus iš mirties taško, o būtent to ir siekė JAV Prezidentas D. Trampas.  Mano nuomone, šis Prezidento D. Trampo žingsnis gali būti teigiamas postūmis ir padėti derybų procesui pajudėti iš mirties taško.

Kalbėsiu apie kitką, apie tai, ką mes iš tiesų pademonstravome tokiu savo balsavimu ir tokios pozicijos užėmimu.

Mes pademonstravome, kad lemiamais ir svarbiais momentais nei JAV, nei Izraelis negali laikyti Lietuvos tvirtu partneriu ir sąjungininku. Kad siauri, trumpalaikiai, gal net asmeniniai interesai gali nulemti mūsų valstybės poziciją.

Kyla normalus klausimas, kodėl tiek JAV, tiek Izraelis turėtų elgtis kitaip mūsų  valstybės atžvilgiu, kai tokia parama bus reikalinga mums? Kodėl jos turėtų įsiklausyti į mūsų prašymus, o ne vadovautis tais pačiais argumentais, kuriais vadovavomės mes, kai nepaisėme jų pozicijos bei prašymų ją paremti?

Suprantu, kad šioje situacijoje turėjome pasirinkti, kai daugelio, tame tarpe didžiųjų ES valstybių, ir JAV pozicijos skyrėsi. Suprantu, kad mes esame ES nariai ir turime siekti bendrų sprendimų su kitomis ES narėmis, tačiau…

JAV yra mūsų strateginis partneris ir rimčiausias mūsų valstybės saugumo garantas. Šis klausimas tiek Izraeliui, tiek JAV buvo labai svarbus; gi ES valstybės reiškė tik savo pozicijas, beje skirtingas. Kodėl mums reikėjo pasirinkti patį „kiečiausią“ balsavimo būdą prieš mūsų strateginius partnerius?  Nesuprantu.

Manau, kad tiek URM (užsienio reikalų ministerija), tiek Prezidentė D. Grybauskaitė padarė rimtą  klaidą, pasirinkdami tokią poziciją, balsuojant dėl šios rezoliucijos JT. 

Kas nedirba, tas neklysta. Tikėkimės, kad ateityje diskusijos dėl Lietuvos pozicijos tokiais sudėtingais bei subtiliais  klausimais bus ir platesnės, ir viešesnės.

Tikėkimės, kad mes rasime laiko platesnėms diskusijoms Lietuvos užsienio politikos klausimais bei būdų ir galimybių ištaisyti padarytas klaidas, kaip ir  nedaryti  jų ateityje.