Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų

Paulius Stonis, www.propatria.lt
2017 12 28 15:44
46
0
SHARES
Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.
Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie primena. Pasakočiau, kad tai nuoroda į „miško brolius“, kuriems šis paminklas ir pastatytas. Tai ne tik nuoroda, bet ir metafora: jie – kaip tie medžiai tankiai sustatyti ir kol jų buvo gausu, tol miškas ir karas laikėsi. Pasikalbėtume apie karą miške, apie tai, kuo jis kitoks nei tie karai kariauti Vakaruose.

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.
Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Tuomet pereičiau prie paminklo formos. Užliptume ant kalvos, kalbėtume apie ją, atsisėstume ant žolės, pereitume prie žeminių. Bandyčiau prisiminti Dzūko dienoraštį, pasakočiau apie tai, kaip partizanai gyveno. Kažkuriuo metu mes ir vėl sugrįžtume prie medžių paminkle, kuriais žeminės būdavo sutvirtinamos. Galbūt ką nors papasakočiau kuo skiriasi tautos, kurių gyvenime vyrauja medis ir kalvos, nuo tų tautų, kurių gyvenime vyrauja akmenys ir kalnai. Prisiminčiau Beresnevičiaus anekdotą: kai egiptiečiai statė piramides, mes pylėme piliakalnius (kalvas)…“.

Čia paminėtas šviesios atminties Gintaras Beresnevičius privertė prisiminti pastarojo anekdotinę, bet itin taiklią citatą iš jo puikiojo esė, kuris taip ir vadinasi –„Lukiškių aikštė“.

Beresnevičius anuomet rašė: „Dabar metas, kai dar galima išsirinkti, ką statysime Lukiškių aikštėje. Yra dar galimybių – joje statyti naujosios ideologijos, nacionalinės ideologijos leniną. Arba mums pastatys – euroleniną. Bet jau statė – gal įpratome?“.

Ir neklydo pastarasis – tikrai įpratome. Ir to įpratimo niekas geriau neiliustruoja, nei V. Bartninko mintys apie būsimo Lukiškių aikštės paminklo turistinę perspektyvą. Be jokio pykčio ir ironijos – tai tikrai tobuliausiai nupasakota nieko nesimbolizuojančio simbolio kvintesencija. Ji leidžia itin gerai suvokti „Kalnelio“ ir Vyčio „krūvinius“ skirtumus. Tereikia įsiskaityti.

Tam, kad dar geriau pavyktų tų simbolių „krūvinį“ skirtingumą pajausti, kaip ir Kembridžo mąstytojas, galime pafantazuoti. Įsivaizduokime scenarijų, kuomet tarpukariu Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatomas dabartinis „Kalnelis“. Nepaisant visų anuometinių istorinių aplinkybių. Lygiai tuo pat metu, kuomet Kaunas aktyviai plečia savo turimą „valstybingumo sodą“ – Karo muziejaus sodelį – tenai įkurdindamas Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos biustus.

Įvyksta okupacija. Kaune „Laisvės statulą“, „Knygnešį“ bei kitas Karo muziejaus sodelio vertybes prašoma „perduoti karo reikmėms“ –  metalo laužui.  Kas anuomet įvyktų su monumentaliuoju „Kalneliu“ Vilniuje? Greičiausiai „liaudies žmonių“ pritarimu tebūtų pavadinimas pakeistas. Pavadintų kokia nors „Kritusių už revoliucijos idealus“ kalva ir baigtas kriukis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų. Tuo tarpu šiandien mūsuose skambiai „archetipiniu XIX amžiaus retrogradu“ tituluojamas Vytis kaip minimum būtų „paimtas karo reikmėms“ – į metalo laužą. Todėl, kad jame užkoduota aiški ir vienintelė prasmė, visiškai nepriklausanti nuo išorinio stebėtojo skonių ar kitokių preferencijų.

Pernelyg dramatizuota ir perdėta fantazija? Visai ne. Mat simboliai yra kuriami tam, kad reprezentuotų, kad teigtų tam tikrą apibrėžtą tapatybę, savyje nešančią istorinį, racionalų, tad pažįstamą ir įvardijamą, krūvį. Simboliai tampa vaizdiniais, kuriuos, interpretuodama save istorijos ir dabarties perspektyvoje, susikuria pati politinė bendruomenė. Tuo ji nori parodyti, kas ji yra ir ko siekia. Simboliais ji teigia save.

Turint tai omenyje, Lukiškių aikštės paminklo istorijoje mums lieka tik dvi principinės galimybės, iš akių neišleidžiant to fakto, kad Lukiškių aikštė lietuvių tautai atlieka reprezentacinę, o ne rekreacinę funkciją – tokį likimą šiai aikštei nulėmė pati istorija.

Pirmoji perspektyva – prasmę uždokuoti „naujoviškuose“ simboliuose, kurie nerėžia akies, tad savaime aiškiai neteigia ir neperteikia jokios tapatybės, istorinio ir racionalaus krūvio. Savaime suprantama, kad tokiam simboliui sukurti prasmę, tad ir tapatybę, nekliudomai gali kiekvienas. Netgi okupantas, savo sukurtą prasmę represinėmis priemonėmis paversdamas „visuotine maksima“. Šitaip laviruoti leidžia simbolio vizualinis abstraktumas. Toks simbolis reprezentuoja viską, ir nieką tuo pačiu metu. Jis tampa „takus“, nes jo prasmė „deformuojama“ vis nuo kito išorės poveikio – vis nuo kitos jam prasmę teikiančio subjekto sąmonės. Tad jis lygiai tiek pat gali pasitarnauti tiek patriotiškam ir nekaltam Kembridžo auklėtinio pasakojimui draugams iš užsienio, tiek visiškai netrukdyti okupanto istorijos perrašinėjimui, kuriant „naujas prasmes ir simbolius“.

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Antroji perspektyva – istorinę reikšmę, tad racionalų ir įvardijamą krūvį, turintis simbolis. Žinoma, kalbame apie Vytį. Lietuvai ir lietuviams jis yra įgimtas. Tad ir turintis pažintinę vertę. Istoriškai per Vytį lietuvius pažįsta ir lenkas, ir rusas, ir vokietis. Vytis negali reprezentuoti skirtingų individų sąmonės faktų. Jis reprezentuoja nuo bet kurio žmogaus sąmonės nepriklausantį tikrovės faktą – Lietuvos valstybę. Vytis yra lietuvių tautos teiginys, kad buvome, esame ir būsime šito pasaulio istorijoje. O turiningiausias mūsų būvis pasireiškia per mūsų sukurtą ir toliau kuriamą Lietuvos valstybę. Vytis atitinka tvirtą teiginį „esame“, o ne skambų šiuolaikinį šūkį „būkime“.

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.
Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šioje istorijoje lieka ir trečioji perspektyva. Sutvarkyta, tačiau tuščia Lukiškių aikštė. Tokia ji irgi turi simbolinę prasmę. Jau daugiau nei dvidešimt metų. Tik šis simbolis – ne augančios emigracijos, išsivaikščiojančios tautos ar nusivylimo „valdžia ir Lietuva“ reprezentacija. Jis reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.
srtrf-logo

Susiję straipsniai:

  1. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  2. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  3. P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta
  4. P.Stonis. Sąjūdis visuomenės teisme
  5. V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje?
  6. R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video)
  7. B. Puzinavičius. Ar Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus panaikinti? Ir kas toliau?
  8. A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?
  9. Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas
  10. P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio?
  11. F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais)
  12. N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje
  13. Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį
  14. A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu
  15. Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę
  16. B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento
  17. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių aikštės memorialo projektus – ar turėtume tylėti ir nesikišti?
  18. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą
  19. R. Grigas. Reikia toliau ryžtingai siekti, kad Lietuva nebūtų išstūminėjama iš Vilniaus, o Vytis iškiltų ten, kur jam ir priklauso būti (video)
  20. V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė
  21. Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?
  22. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  23. B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?
  24. Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“
  25. G. Karosas. Vytis
  26. R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys
  27. Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje
  28. V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris
  29. D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau
  30. V. Sinica. Lukiškių Vytis tampa demokratijos egzaminu

Comments 46

  1. Giedrius says:
    3 m. ago

    Iš Vilniaus mugės

    … Lukiškio jomarkas baigės, – ligi likvidacijos pasiliko tik kelios dienos.
    … “Publika” apspitus du stovinčiu vidury rinkos balaganų, žvengė iš džiaugsmo.
    Ir kaip nežvengs, kaip neklegės, kad tenai taip puikius fokusus rodė, kad tenai
    tokius “salto-mortale’ darė,
    … Prasigrūdau ir aš arčiau.
    … Ant siaurutės estrados ir šokinėjo ir vartės išteptas klounas. Jo išbaltytas
    veidas didele-didele raudona nosim – nuolat išsišiepęs ir jis juokės, saldžiai,
    gardžiai…. ”

    Iš “Edmundas Steponaitis
    Pilnas pomirtinis eilių ir prozos rinkinys”
    Tvarkė Liudas Gira
    Kaunas 1912 m.

    ************************************************************************************************

    Taigi dar viena – jau “kalėdinė dovanėlė” tam Lukiškio klounui,
    prajuokinot eilinį sykį Pauliau Stoni, k l o u n ą TĄ prajuokinot,
    TEN prajuokinote … “perspektyvų repprezentatizmais”,
    gerai, kad dar ne “prezidentiniais prezervatyvizmais” ant VYČIO, ant AUKŲ, ant Aikštės!!!

    Nejuokinga, – žema, graudu ir veik jau tampa niekšingumo mada, – “lipti ant Aikštės”
    …AŠ pasakiau, ir AŠ klouną jomarko TO prajuokinau 🙁

    O VAMZDIS, – didysis mulkintojų Šimašiaus ir Palucko (tikrų ar ne), – Vilniaus Tarybos globos m o n u m e n t a s
    tyliai verkia, – tyli ir verkia, be ašarų. Juk nesulauks, kad į jomarką, į turginį balaganyną, “ant pagarbos” be
    konkurso atitems kas JĮ, – aukštąjį Vilniaus (ir Kultūros) garbės žymenį. Juk niekas nesupyks, jei VAMZDŽIUI
    vietos ieškot imtis imsimės. Imtynės sveikas sportas – net Olimpinis, nugalėsi ir …į Tokiją… jau ne klounu,
    jau kokiu ėmėju, imėju ar nuėmėju (jei išvamzdint Vilnių gebėsi…).

    Taigi, ką čia tiesiai parašius. Ogi k l a u s i m ą.

    KUR GLŪDI, KUR VYČIO LAUKIA – AIKŠTĖ-KALVA -ŠLAITAS ar pievų-pieva Vilniuje?

    Atstot juk metas nuo to jomarko-rinkos, kai spalio 20 d. aiškus pasiūlymas KGB rūme išsakytas
    – “carų administracijos prorėžis-prošvaistė=pro’spekt perrėžtą Vilnių p a ž e i d ę s (ir Lukišky)
    turi būti apie e s a m ą AUKŲ memorialą Lunku (t.y. lanku) apjuostas, atitolinant važiuojamą
    dalį veik iki pat buv jomarko (balaganyno) vidurio, tuo ir nuo teismo, ir nuo Muzikos m-los atstu…”

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      3 m. ago

      sk. ir 64 psl. ir dar, ir dar
      http://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C1B0002456286/E.%20Steponaicio%20rastai.pdf?exId=303801&seqNr=1

      gal susiprotėt imt imsi, kad VYČIUI
      aikštės VYČIO reikia,

      o Laisvei ir Aukų atminimui
      – visai mūsų KOVAI prieš
      okupacijas, carų bei bolševikterorizmo
      prievartos žudynių padarinių atminimui –
      pagarbos, atminties ir – LAISVĖS KOVŲ žymens a p l i n k o s …ypatingesniosios.
      Tiesiog
      (jos nenuplakant, neužgožiant žym-žymėmis, ar…).

      Atsakyti
  2. jurgis says:
    3 m. ago

    čia tu, Giedriau, gerai surašei… Jo, okupantas parodys, kad štai kaip lietuviai mūsų bijo – į urvus lenda, ten gyvena su šeimomis… bet tai Vyčio problemos neišsprendžia: yra įstatymas ir jį turi statyti V
    ilniuje, + dar bus iki 2018 07 06 Kaune… Nuvyčiuota Lietuva.

    Atsakyti
  3. Romas says:
    3 m. ago

    Ir tokius pasisakymus remia radijo, televizijos ir spaudos fondas.
    Už mūsų pinigus finansuojama kažkiek samprotavimai, kad ir teisingi.?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Kas konkrečiai šitame tekste nepatiko? Ir kas tamstą verčia manyti, kad P. Stonis už savo pasisakymą buvo “finansuotas”?

      Atsakyti
  4. Kažin says:
    3 m. ago

    Jeigu gerbiame valstybės herbą, tai ir vaizduokime Vytį tiksliai kaip ji yra herbe. O jeigu paminkle vaizduojamas simbolis esmingai skiriasi nuo Vyčio herbe, kaip ir privalėtų būti, tai vadinkime jį raiteliu, o ne Vytimi. Tačiau tuomet gali kilti problemų, kad Lietuva gal nėra vienalytė, kad tas raitelis kur herbe nėra man savas, kad Lietuva tapatinasi ne su mūsų mieste stovinčio paminklo simboliu. Taip rastųsi priežastis klibinti valstybę. Taigi pirmiausia dera apsispręsti, ar gali paminklinė Vytis skirtis nuo herbo, o jei gali, tai tas ribas nustatykime įstatymu, be to, ar tuomet bet koks paminklas su raiteliu galėtų vadintis Vytimi, o ne, pvz., Brolelio paminklu (antai, kovose kritusiųjų kapai vadinami brolių kapais). Be abejonės didingiausias (reprezentacinis) Brolelio paminklas turi būti sostinėje Vilniuje. Tas “kalnelis” jau apšaudytas tiek, kad ir toliau vien mėgavimasis tuo, kas dar taikliau šaus, yra vaikogališkas elgėsys…

    Atsakyti
  5. Diedas says:
    3 m. ago

    Geras rašinys
    Bet frazė:
    ” Jis reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.” – neteisinga
    Ne tauta bijo vyčio, ne tauta bodijasi paminklo ir skelbia absurdiškus konkursus. Bangas sukėlė ir statybą sužlugdė į valdžią prasimušusi gaujelė raudonai žalių parsidavėlių.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Pataisa: ne “raudonai žalių”, o raudonai žydrų – Anūkas irgi kartu su liberastais mano, kad jokio Vyčio nereikia: “Ryšys tarp žmonių man yra svarbiausia. O dar vienas betoninis blokas, paminklas, monumentas? Turbūt jau aišku, ar mes ką nors geriau besugalvosime” (žr. “liberalkrikščionių” portale “bernardinai.lt”” paskelbtą pokalbį “GABRIELIUS LANDSBERGIS: IŠGIRSKIME ŽMONES, O NE STATYKIME BETONINIUS BLOKUS”). 😉
      O postringaujantiems apie “Vytį-ne Vytį” (t.y. “Kažin”) siūlyčiau DAR KARTĄ perskaityti P. Stonio straipsnį. Aiškinimai, kad liberastų “miano” kritika yra “vaikogališkas elgėsys” – irgi “be ryšio”, nes šitie mankurtai savo svajonių apie “teletabių kalnelį” nė velnio neatsisakė ir pasiduoti tikrai neketina.

      Atsakyti
      • Diedas says:
        3 m. ago

        Piktcs, prasiblaivyk. Koks anukas dabar valdzioje? Kieno dauguma seime, kieno paskirti ministeriai kelia chaosa Lietuvoje? Kiemo anukas suzlugde paminklo statyba? Tiesa pamirsau, kremlinam liepta del visko kaltint Lanzbergi ir Kubiliu

        Atsakyti
        • jurgis says:
          3 m. ago

          iš to Pickui išeina, kad VL dėl nepriklausomybės kaltas…arba jis stribvaikis, arba tarnauja komuniagoms…

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 m. ago

            O kodėl dar ir ne… – “arba piludskaširdžiams”.

          • Pikc says:
            3 m. ago

            Na, jau ne kartą esu sakęs, kad libkonų elektoratas yra iš esmės nepakaltinami, tad šitie nusišnekėjimų fontanėliai – nieko keisto ir nieko naujo. 🙂
            Aišku, gal nelabai gražu ligonius erzinti – bet kad labai jau didelė pagunda teisuoliško pykčio perkreiptomis fizionomijomis grūmojantiems “šyzikams” priminti, kad jų garbinimo objektas eurohomjaunuolis Anūkas laikosi LYGIAI TŲ PAČIŲ pažiūrų, kurias tie nabagai keikia. Ir tada galima smagiai pasijuokti iš jų isterinės “šyzos” priepuolių. 🙂
            P.S. Bet ir sunku šitai faunai gyventi, kai aplink – vien “rusū agentaj”. Nieko nuostabaus, kad ilgainiui išsivysto paranojinė šizofrenija. Nabagai… 🙂
            P.P.S. Iki kokio laipsnio reikia gyventi iliuzijų pasauly, kad rimtai galvotum, jog valdžioje “orus diriguoja” Karbauskis su savo konservatyvia (BŪTENT, kad konservatyvia – ir BŪTENT todėl taip nekenčiama euroliberastų, (įskaitant tą patį Anūką) ir juos aptarnaujančios purvasklaidos) grupele, o ne liberastas Skvernelis su savo “profesionalų vyriausybe”? Tikiuosi, visiems, bent kiek mąstantiems (suprantama, libkonų elektoratui tai negalioja) nekyla klausimų dėl to, kad Skvernelis su Karbauskiu yra varžovai, o ne partneriai (ir kad Karbauskis smarkiai “prakišinėja”)?

          • Tvankstas says:
            3 m. ago

            Gražiai paaiškinote esmę.

          • Pikc says:
            3 m. ago

            Dėkoju. 🙂

          • Diedas says:
            3 m. ago

            Ačiū už neaiškų paaiškinimą.
            Tapo aišku, kad Piktcs (kaip maskoliai) tiki pasaka apie gerą carą, kurį blogi pavaldiniai apgaudinėja ir nevykdo jo genialių komandų.
            Tik nesusigaudžiau, kuris čia geras kuris čia blogas, ar agentas Karabasas(jis kontcervas, nesuklygot???(kaip baisu)) ar sovietinių laikų milicininkas?
            Piktcs, konkrečiai parašykit kuris idolas tamstą padarys laimingu, kuriuo tikit, kuriam meldžiatės? Kad Lanzbergis sugriovė kolchozus, o Kūūūūūūbyylius Lietuvą jau žinau. Šito nekartokit.

          • Pikc says:
            3 m. ago

            Vaistukus, vaistukus išgerkit, paciente – gi matot, kas darosi, kai gydytojų nurodymų neklausote. 😉

  6. Žemyna says:
    3 m. ago

    Kai kas tyčiojasi iš daugumos pasirinkto Laisvės kovų simbolio, remdamasis tuo, kad Karys herbe jau yra. O sykį jau ten yra, tai aikštėje jau negalįs būti…
    Kas pirma pasaulyje atsirado – kovos prieš genčių užpuolikus, savo žemių ir laisvės gynimas, ar herbai? Taigi, Laisvės kariai jau tada buvo, kai dar herbų nebuvo. Kai atsirado herbai, juose atsirado tai, kam tauta dėkinga už išlikimą, laisvę ir tapatybės išsaugojimą. Reprezentacinėje valstybės aikštėje irgi turi būti tas, kas visais laikais save aukojo dėl savo tėvų ir vaikų, dėl genties bei dėl tautos laisvės.

    Atsakyti
  7. markas says:
    3 m. ago

    Šiandien (t. y., jau vakar) per radiją ir TV kalbėta, jei teisingai supratau, apie Sakalausko kūrinio “Laisvės karys” pastatymą Kaune. Tik reikia nulieti Ukrainoje. Taigi, kaip ir rašiau komentaruose, viskas įmanoma net jeigu nėra mūsų šalyje tokių liejimo galimybių. Ir netgi kūrėjus galima samdyti Ukrainoje ar Baltarusijoje. Svarbiausia – pinigai. Dabar, kaip supratau, tokio pačio kaip Sakalausko raitelis Vilniuje nebus. “Delbis” rašo, kad Lukiškių aikštei kaip ir pasilieka komposto bunkeris. Kavaliauskas per TV minėjo, kad be Sakalausko Vyčio pirmajame konkurse buvo dar daug kitų puikių Vyčių. Jei iš to, kas buvo parodyta šiame “Alko” straipsnyje, tai ne kas: http://alkas.lt/2017/02/02/pasiulyti-vycio-paminklo-modeliai-lukiskiu-aikstei-nuotraukos/ Bent man, tai tik Sakalausko turi racijos, visi kiti – apgailėtini.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Bet ir Sakalausko variantas yra iš esmės ne Vytis, bet “improvizacija Vyčio tema” – tik gal kiek realistiškesnė ir artimesnė originalui, negu kiti variantai.

      Atsakyti
      • markas says:
        3 m. ago

        Na, visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad realistinio raitelio skulptūra yra gana sudėtingas paminklas. Kažką iš plokštumos perkelti į erdvę nėra taip jau paprasta. Gerai visokių bunkerių arba tų pačių raitelių, kurie “laisvo stiliaus”, “improvizaciniai”, kūrėjams. Jei kas ne taip jų paminkle, jie kritikams visada gali atšauti: toks buvo pirminis sumanymas, tokia vizija mane aplankė… Gal ir taip. O tu patikrink ir palygink tą jo pirminę viziją su rezultatu. O Sakalausko raitelis aiškiai pretenduoja į visiems žinomą herbo raitelį. Kiekvienas, netgi vaikas, gali kabinėtis, pasiėmęs monetą ir lygindamas jos averse esantį Vytį su paminklu: matau neatitikimą! Taigi, autorius pasirinko patį nedėkingiausią variantą. Dabar atsakykime į klausimą, ar preciziškai identiškas herbui paminklas būtų tai, ko reikia visų laikų kovotojų už laisvę įamžinimui. Identiškas herbui paminklas su smulkiausiomis detalėmis būtų propagandiškiausiai labiausiai vykęs pasirinkimas, jeigu siekiama reprezentuoti dabartinės(!) valstybės simbolį, o tuo pačiu ir pačią dabartinę LR. Tačiau ar mums to reikia? Mums reikia reprezentacijos per visą istoriją vykusioms kovoms ir jų dalyviams didvyriams. Todėl raitelis neturi būti identiškas herbui ir neturi būti visiškai laisvo stiliaus, nes tai išplaus prasmę. Reikalingas vidurys. Sakalausko raitelis ir yra kažkas tokio per vidurį. Bet dabar, kai jis teks Kaunui, Vilniui rinks, turbūt, kitą Vytį. Iš nuotraukų tame Alko straipsnyje matau, kad visi nesolidūs, nerimti, nespinduliuoja didybe, nėra nuožmūs, kovingi, primena pasakų herojus.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          3 m. ago

          Suprantu, kad tiek užduotis menininkui, tiek pats klausimas yra sudėtingi – ir Tamstos argumentai yra įtikinami. Vis dėlto, jeigu vietoj “teletabių kalnelio” reikalaujama statyti Vytį, tai, mano galva, ir reiktų statyti Vytį, o ne “kažką panašaus”. O štai kurį Vyčio variantą ir kokia forma – jau gali būti diskusijų objektas. Man “arčiausiai dūšios” būtų Žmuidzinavičiaus Vytis (arba “paturbinta” jo versija, išpopuliarinta B. Vanago – būtų savotiškas sąryšis tarp senovės, “smetoninės” ir dabartinės Lietuvos) – bet čia tik mano nuomonė. Spręsti, manau, turėtų menininkai (TIKRI, o ne kokios nors š… miano kontoros šutvė) kartu su heraldikos specialistais ir visa Tauta.

          Atsakyti
          • markas says:
            3 m. ago

            Kaip ten bebūtų, bet nori nenori, naujas paminklas visų laikų kovotojams už Lietuvos laisvę dabar jau nebegali būti prastesnis už Kaunui teksiantį Sakalausko kūrinį. Sostinė, kaip ne kaip.

  8. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    3 m. ago

    Nepaprasto groži Vyčio paminklas. ” …tuščia Lukiškių aikštė … reprezentuoja vis dar savo tapatybę ir savo valstybingumą bijančią aiškiai teigti tautą.” Taip, kol esame okupuoti taip ir bus.

    Atsakyti
  9. Gintautas says:
    3 m. ago

    Pasakeliu nepasakoki. Kur Vytis.

    Atsakyti
  10. Tas says:
    3 m. ago

    Labai taiklus ir prasmingas straipsnis.Norisi pridurti.Menamai, Vycio projekta suzlugde buvuios tsrs saugumo strukturos tokiu kaip meras, liberastai, modernistai, smc rankomis.Kai kas niekaip negali leisti, kad ten kor stovejo ju leninas stovetu Lietuvos valstibingumo simbolis.O moderniajai ir liberaliai visuomens daliai valstybingumo simboliai nieko nereiskia.Nes sorosas tokiu ideju nefinasuoja.

    Atsakyti
  11. ir dar says:
    3 m. ago

    nugi grazus jauno zmogaus pamastymai……..
    Tiktai jam patarciau aplankyti Lietuvos pokario partizanu bunkerius kuriu apstu Lietuvos miskuose ir kurie paskutiniu metu priziurimi bei saugomi – gal suprastu kad tas “konkursinis” Labasausko bunkeris Lukiskiu aiksteje niekada netures Lietuvos Didvyriu dvasios. Jau vien del to kad brukamas tikrai nepatriotiniu jegu…..
    Grazu, kad gabus jaunuolis krimto mokslus Cambridge kur,be abejo mate daugybe paminklu ir ypac Cambridge centre ir kurie ten stovi ilgus simtmecius kadangi jokie okupantai juos vartyti nepasieke……..
    Tikriausiai pastebejo sugryzes Tevynen kad Lietuva nera labai jau turtinga istoriniais paminklais kadangi labai jau daug tu savanaudziu “vaduotoju” buta…..
    Gerai kad jaunas zmogus jautriai ir turiningai apsvies savo svecius lankancius Lietuva apie bunkeriu prasme taciau vertetu pagalvoti kad kokie 98% visu lankanciu Vilniu tokio gido netures o ka papasakos “valdiski” gidai – galima tik isivaizduoti.
    Patarciau prisijungti prie dabartiniu gidu vedamu turistu grupiu ir, net neabejoju, ausys nulinks nuo melo kuris labai daznai is gidu lupu liejasi laisvai…..

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Nei tas “progresyvas” V. Bartninkas ką nors kam nors pasakotų, nei ką – čia tiesiog eilinė demagogijos porcija, siekiant įpiršti mintį “nafig tas Vytis, o teletabiū kalnelis ira labaj geraj”. Čia iš tos pačios serijos, kaip ir “nešiokimes Vyti širdyse, o ideologiniū stabū statiti nereike”.

      Atsakyti
  12. Ūla says:
    3 m. ago

    Kiek galima kalbėti vis apie tą patį? Koks dar kalnelis turi stovėti? Jo vieta Vingio parke, gerbiamieji. Aikštėje turi stovėti VYTIS ir taškas. Kiek mus dar durnins socdemliberai ir kitoks “gaivalas”? Jiems visiškai nerūpi nei aikštė nei Vytis, jiems reikia garsinti save, juk rinkimai “ant nosies”. Šiaip jau, man labai patiktų VYTĮ matyti Trijų Kryžių kalne (gal tai ir utopinė svajonė). Matytume du simbolius – už Dievą ir Tėvynę.

    Atsakyti
  13. Ūla says:
    3 m. ago

    Pritariu komentarui – ir dar:
    Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Pagarba

    Atsakyti
  14. Vidmantas says:
    3 m. ago

    Tai kokia ateitis laukia Lietuvos, kad jaunas žmogus, netgi pamokytas, samprotauja, kad kalnelis tiktų ir okupantams atėjus, tik pavadinimą pakeitus “kritusiems už revoliucijos idealus”? Tikrai universalu. Tada jau turistams paaiškintų, kad mus ir vėl išvadavo tie patys nepailstantys vaduotojai. Ir jiems nusilenktų.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Panašu, būsite nesupratęs teksto. Paskaitykite dar kartą.
      O jei tokių jaunų žmonių, matančių liberastų nesąmonių su “talpumu prasmėms” kenksmingumą, būtų daugiau, ta Lietuvos ateitis nebūtų tokia jau bloga. 🙂

      Atsakyti
  15. Kažin says:
    3 m. ago

    G. Beresnevičiaus baiminimas – Lietuvai pačiai rinktis kol dar galima kokį statyti Lukiškių aikštėje nacionalinės ideologijos leniną, “arba mums pastatys – euroleniną”, nebuvo be pagrido. Tik tas paminklo “Vytis ne Vytis” brukmas ir Kauno valdžios pastangomis greičiau rodytų ne “eurolenino”, o “lenkolenino” statymą…

    Atsakyti
  16. T0mas J. says:
    3 m. ago

    Labašausko projektas – “Pusė Kalnelio”;
    jį patobulinus – padauginus iš dviejų – turėtume visą Kalnelį – būtų daugiau paslapties. Projektas būtų labiau antitarybinis, nes.. Kalnelyje galbūt yra bunkeris, o jame galbūt partizanai.
    Dabar kalnelis perpjautas, matome skerspjūvį ir akivaizdžiai jokio bunkerio, jokių partizanų.. jokios ideologijos.

    Atsakyti
  17. Kažin says:
    3 m. ago

    Stonis aiškiai nieko nepasako, – o kągi su “kalneliu” ir vadinamu Vyčiu darytų kitas okupantas – Lenkija. Rašinys “gamintas” aiškiais tikslais maskuoti dabartinių valdžių politikos prolenkiškumą.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Rašinio tikslas – akivaizdus, bet visai netikėtai jis dar atliko papildomą funkciją: sudarė sąlygas akivaizdžiai pasireikšti “kažin”, “diedų” ir “jurgių” tipo komentatorių “kiaurumui”. 🙂

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        3 m. ago

        Atsiprašau, klausimas gal kiek į šoną – ‘Pikc’, kada tu miegi?

        Atsakyti
        • Bartas says:
          3 m. ago

          “Kembly” , aš irgi nemiegu. Su Naujais Metais. Linkiu sekmės. Didžiausia padėka už lietuviško žodžio sargybą. Laikykis Lietuvi.

          Atsakyti
  18. Bartas says:
    3 m. ago

    Nutariau ir toliau nemiegoti. Vilniečiai , jei jums labai patinka “pakelta velėna” siūlau. “Partizanų bunkerį” statyti anapus Neries, prie Balto tilto. Ten gamtiškai , Neries krantas leidžiasi vagos pusėn. Labai nedaug prireiks pastangų pakelti dalį velėnos ir vaizdelis nuo kito kranto nepakartojamas . Nesvarbu ar važiuosi žiūrėti , kaip griūva Gedimno kalnas, ar kaip pasipuošęs CUP. Pagalvokit ir atsikabinkit nuo Lietuvos Lukiškio aikštės.

    Atsakyti
  19. ir dar says:
    3 m. ago

    Su Naujais metais visus!
    Laimingu, protingu ir sveikatingu 2018-uju!

    Atsakyti
  20. Asta says:
    3 m. ago

    Nesuprantu, ko čia visi kabinėjasi prie to “kalnelio” ? Projektas puikus, tikrai ilgaamžis bus statinys.Sakau, nes žinau: mano senelių sode stovi toks, na beveik analogiškas. Tiesą sakant, mažesnis, ir su durimis. Nuo 1930 metų. Mes jį kapčium vadinam. Seneliai ir tėvai džiaugėsi neatsidžiaugė jo nauda. Kapčius pergyveno ir vokiečių, ir sovietų okupacijas, ir dabar dar naudingas- laikom ne tik bulves ir kopūstus… Va tau ir kalnelis…

    Atsakyti
  21. Antibiotikas says:
    3 m. ago

    Neries, Verkių ir kituose parkuose be leidimų prisistačiusių antipariotiškų liberalų ir kitokių besielių ironija: – Kokio jums dar ten Vyčio reikia? – štai jums “Kapčius runkeliams” (Runkelių kapčius) ir džiaukitės.

    Atsakyti
    • Antibiotikas says:
      3 m. ago

      “…prisistačiusių pilaičių…”

      Atsakyti
  22. Ponaiti Bartninkai, says:
    3 m. ago

    okupantai gal ir negriautu “kalnelio” bet kad netoliese Lukiskiu aikstes vis dar gana gausiai savo prabangiuose bustuose dar nuo Stalino laiku tebegvenantys Maskvos personaliniai pensininkai savo suniukus kasdien su malonumu vedziotu pakakoti ant Lietuviu Laisves kalnelio – buk tikras……

    Atsakyti
  23. Vytis - vienintelis simbolis reprezentuojantis Lietuvos istorinį valstybingumą. says:
    3 m. ago

    Visiškai sutinku su Pauliumi. Valstybės sostinė be valstybę identifikuojamo simbolio, tai kažkoks nesusipratimas. “Miško broliai” – tai itin svarbus naujausių laikų istorijos etapas. Ir jie kovojo, kad toks simbolis, bet ne Leninas stovėtų sostinės centre.Bet tai tik vienas iš kovos etapų. Atminkime, kas tik nestovėjo Vilniuje: paminklas Jakaterinai II, korikui Muravjovui, okupacinės armijos generolui. Ginčas dėl Vyčio rodo, kad ne visiems supranta valstybingumą reprezentuojantį krūvį šis simbolis reiškia. Su juo susiję visos ginant tėvynę. Tai simbolis, kuris visada liks valstybingumo ženklu kiekvieno Tėvynės mylėtojo širdyje.
    Kadangi kyla ginčas šiuo klausimu ar nevertėtų surengti artimiausių rinkimų metu referendumą ir jame padėti tašką.
    Tada,jei referendume būtų pusiausvyra,galima būtų priimti kompromisą:aikštės centre stovėtų Didingas Vytis, o joss krašte kovų simboliai; “Miško brolių” bunkeriai, Kryžius sukilimo dalyviams ir kt.

    Atsakyti
  24. Vytis - vienintelis simbolis reprezentuojantis Lietuvos istorinį valstybingumą. says:
    3 m. ago

    Visiškai sutinku su Pauliumi. Valstybės sostinė be valstybę identifikuojamo simbolio, tai kažkoks nesusipratimas. “Miško broliai” – tai itin svarbus naujausių laikų istorijos etapas. Ir jie kovojo, kad toks simbolis, bet ne Leninas stovėtų sostinės centre.Bet tai tik vienas iš kovos etapų. Atminkime, kas tik nestovėjo Vilniuje: paminklas Jakaterinai II, korikui Muravjovui, okupacinės armijos generolui. Ginčas dėl Vyčio rodo, kad ne visi supranta kokį valstybingumą reprezentuojantį krūvį šis simbolis reiškia. Su juo susiję visos kovos ginant Tėvynę. Tai simbolis, kuris visada liks valstybingumo ženklu kiekvieno Tėvynės mylėtojo širdyje.
    Kadangi kyla ginčas šiuo klausimu ar nevertėtų surengti artimiausių rinkimų metu referendumą ir jame padėti tašką.
    Tada,jei referendume būtų pusiausvyra,galima būtų priimti kompromisą:aikštės centre stovėtų Didingas Vytis, o joss krašte kovų simboliai; “Miško brolių” bunkeriai, Kryžius sukilimo dalyviams ir kt.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      O Kultūros ministrė taip nemano!
      Savo ?šios dienos laiške Seimui ji ignoruoja tai, kad PATI IGNORAVO JAU ĮVYKUSĮ TAUTOS BALSAVIMĄ (kai iš daugelio pasiūlytų buvo atrinktas Vytis!), TUO VIENASMENIAI PASKELBĖ JĮ NIEKINIU ir surengė JAI PATINKANTĮ konkursą, kurio rezultatus, jei tie vėl pasikartotų, turėjo reikiamai pataisyti jos paskirta NE ŠIOS SRITIES ekspertų komisija!
      Lygiai taip pat ji ignoruoja savo PAREIGĄ TARNAUTI tautai o NE VALDYTI ir SAVO skonį valstybinės reikšmės aikštėje įgyvendinti (lyg tai būtų jos buduaras)!
      Visuomenininkų paskelbta apkalta jos neišblaivė ir nesustabdė. KM perėjo į puolimą. Ar kada sapnavome TOKIĄ asmenybę KM poste?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Kas svarbiau: kūniška ar dvasinė giminystė?

2020 11 22
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
  • EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2338; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1991; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1701; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1327; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1299; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
5
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

by daiva
2021 01 10
3
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Yra kūrinių, aktualių visam pasauliui. Jų temos – amžinos, problemos – svarbios visiems Žemės gyventojams. Yra kūrinių, kurie pasakoja apie vienos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT

A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai