Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų (0)

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų | Pixabay nuotr.

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų | Pixabay nuotr.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai, išanalizavę mirtingumą dėl 26 priešlaikių mirties priežasčių, nustatė, kad vidutiniškai Lietuvoje 2014–2016 m. dėl jų kasmet mirė beveik 18 tūkst. 0–74 m. amžiaus asmenų: daugiau kaip 12 tūkst. vyrų ir beveik 6 tūkst. moterų. Dėl to kasmet buvo prarasta vidutiniškai 282 918 žmogaus potencialių gyvenimo metų.

Prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklis parodo vidutinę likusio gyvenimo trukmę, kurią individas būtų nugyvenęs, jei būtų išvengęs ankstyvos mirties. Atsižvelgiant į šalies gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, priešlaikės mirties amžiaus riba pasirinkta 75 m. Taigi visos mirtys, įvykusios iki žmogaus 75 m. – laikomos priešlaikėmis.

Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai iš visų prarastų gyvenimo metų didžiausią dalį prarado dėl kraujotakos sistemos ligų – 26,3 proc. Dėl šių ligų 2014–2016 m. vidutiniškai buvo prarasta virš 74 tūkst. žmogaus potencialių gyvenimo metų. Taip pat didelę dalį visų prarastų potencialių gyvenimo metų sudarė išorinės mirties priežastys – 23,3 proc. 2014–2016 m. vidutiniškai kasmet dėl šių priežasčių buvo prarasti 65 796 gyvenimo metai. Trečiojoje vietoje buvo piktybiniai navikai – 21,4 proc. 2014–2016 m. dėl šių ligų kasmet buvo prarasti vidutiniškai 60 669 gyvenimo metai.

Lietuvos gyventojų prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklis nuo 2014 iki 2016 m. sumažėjo 3,3 proc. Nors nuo ŽIV ligos mirė nedaug žmonių, tačiau rodiklis didėjo labiausiai – 50 proc., 46 proc. didėjo pneumonijos ir gripo rodiklis. Dėl 15 priešlaikių ligų prarastų metų skaičius 2014–2016 m. mažėjo, labiausiai – dėl mažai mirties atvejų turinčių kraujo ir kraujodaros ligų – 63,7 proc., psichikos ir elgesio sutrikimų – 43,1 proc. bei sausumos transporto įvykių – 31,4 proc.

Didžiausi prarastų gyvenimo metų rodiklių netolygumai savivaldybėse buvo dėl infekcinių ir parazitinių, endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų, kitų nervų sistemos ir jutimo organų sutrikimų, pneumonijos ir gripo, sausumos transporto įvykių, nukritimų.

Daugiau informacijos galite rasti Higienos instituto specialistų parengtame informaciniame leidinyje „Prarasti potencialūs gyvenimo metai Lietuvoje 2014–2016 m.“, kurį atsisiųsti galima čia: goo.gl/AZYHZb

Daugiau informacijos Jums gali suteikti: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistė Žilvinė Našlėnė el. paštu: zilvine.naslene@hi.lt. arba šio skyriaus vadovė Aušra Želvienė, tel. (8 5) 277 3302 arba el. paštu: ausra.zelviene@hi.lt.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *