G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (161)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Dažnai laužomos ietys ir dėl Pilsudskio, ginčijamasi ar jis mokėjo lietuviškai. Pavyzdžiui Juzefo Pilsudskio vyresnysis brolis Bronislovas Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Šveicarijos lietuvių komiteto nuo karo nukentėjusiems Lietuvos žmonėms šelpti pirmininku. Posėdžius vesdavo ir kalbėdavo lietuviškai.

Verta žinoti, kad Lietuvoje pirmos lietuviškos mokyklos atsirado tik Pirmojo pasaulinio karo metais, taigi tuo metu atsirado ir lietuviška raštija. Visose iki tol veikusiose mokyklose buvo diegiama rusiška arba lenkiška nacionalistinė ideologija, buvo niekinama lietuvių kalba, iš lietuviškai prakalbusių buvo šaipomasi, jie turėdavo nešioti gėdos lenteles ant krūtinių. Dažnai prisimenamas ir giriamas Vilniaus universitetas, veikęs iki jo uždarymo po 1831 metų sukilimo, bet labai retai pasakoma, kad Vilniaus universitetas buvo  didžiausias Lietuvos skaudulys – lenkintojų tvirtovė, skleidė tamsą ir melą Lietuvoje, netarnavo Lietuvos interesams.

Dažnai giriami profesoriai broliai Andrius ir Jonas Sniadeckiai, bet nepasakoma, kad jie reikalavo iš studentų ir tarpusavyje kalbėti tik lenkiškai, lietuviškai prakalbusiems ant kaklo buvo pakabinama lentelė su užrašu „Pagonis“. Vilniaus universiteto rektorius Sniadeckis buvo Lietuvos savarankiškumo atkūrimo priešininkas, nors prie Napoleono ir buvo paskirtas Lietuvos laikinosios vyriausybės nariu, bet Prancūzijos imperatorių įtikinėjo, kad negali būti jokių minčių apie Lietuvos valstybės atkūrimą – Lietuva yra tik Lenkijos provincija. Kaip rašė Lietuvos istorikas A. Šapoka: „Vilniaus universitetas buvo lenkininkų tvirtovė, jis varė  griežtą lenkinimo akciją beveik visose Lietuvos mokyklose, kurios tik buvo pavestos jo priežiūrai. Niekados Lietuvos istorijoje nebuvo tokios lenkinimo akcijos, kaip šiame laikotarpyje. Kiekvienas patekęs į mokyklas, turėjo virsti lenku“. Bet Lietuva – paradoksų šalis! Lietuvoje šiandien veikia didžiausio lenkintojo Sniadeckio vardu pavadinta gimnazija…

Bet šiandien noriu padiskutuoti ir pateikti keletą mažai žinomų dalykų apie Tadą Kosciušką, jo santykius su Lietuva.

Šiemet paminėjome 200 metų nuo T. Kosciuškos mirties, įvyko dideli minėjimai Lenkijoje, jo mirties metinės buvo minimos ir Vilniuje. Tadas Andrius Bonaventura Kosciuška (1746–1817) yra žymus Lietuvos ir Lenkijos patriotas, kovojęs už Lietuvos, Lenkijos ir JAV laisvę, iš dabartinės Baltarusijos kilęs bajoras, laikęs save lietuviu. Apie jo meilę Lietuvai ir norisi tarti keletą žodžių.

1784 m. T. Kosciuška grįžo iš JAV į Lietuvą, pasibaigus ten kovoms dėl  nepriklausomybės. Grįžęs negavo tarnybos kariuomenėje ir apsigyveno savo dvare. 1789 m. buvo pakviestas į karo tarnybą ir paskirtas į Lenkijos (kaip jis pats sako, Karūnos) kariuomenę, Vloclaveko prie Vyslos mieste (Wloclawek nad Wislą). Vloclaveko prie Vyslos miestas yra Lenkijos Kujavijos Pamario vaivadijoje. Šis miestas reikšmingas Lenkijos istorijoje tuo, kad prie jo 1920 metais buvo sustabdyta raudonarmiečių kariuomenė, norėjusi užimti Lenkiją. Dėl Kosciuškos sugrįžimo į kariuomenę ATR (Abiejų Tautų Respublikos) seime tarpininkavo į Brastos (Bresto) seimelį išrinkti atstovai.

Kosciuška, laikydamas save lietuviu ir Lietuvos piliečiu, buvo labai nepatenkintas tarnavimu  Lenkijos kariuomenėje ir darė žygius, kad būtų pakviestas į Lietuvos kariuomenę, prašė Lietuvos senatorių bei Seimo atstovų užtarimo. Kosciuška taip bodėjosi lenkiška aplinka ir vyraujančia joje netvarka, jog ėmė teigti, kad šis kraštas turėtų priklausyti doriems ir darbštiems lietuviams, o ne nerūpestingiems apsnūdėliams lenkams. Kosciuška toliau galvojo persikelti į Lietuvą.  1790 metų vasario 7 d. jis rašo laišką Lietuvos kariuomenės generolui Juozapui Nesiolauskui (Jozef Niesiolowski), prašydamas jo užtarimo. Tą laiško ištrauką pateikiu:

Generolo Tado Kosciuškos laiškas Lietuvos kariuomenės generolui Nesiolauskui (Niesiolowskiui)

1790 metų  vasario 7 d. generolo  Tado Kosciuškos laiškas iš jo tarnybos vietos Karūnos kariuomenėje Vloclaveke prie Vyslos Lietuvos kariuomenės generolui Nesiolauskui.

„Prisiekiu, vardan visko, kas mano gyvenime mieliausio, t.y.  žmonelė ir vaikučiai….

Jūsų Didenybe Geradari panorėkite, mane nieko neturintį, iš taip nemalonios ir daug kainuojančios vietos ištraukti. Dievas mato, kad čia neturiu kam žodžio tarti – o kartu, tai gal ir gerai, nes su jaučiais niekad nekalbėjau. Kas per Gaskonai!  (čia reiškia: pasipūtėliai [vertėjas G. Š.]). Čia, jau pakaks aprašinėti dabartinius mano kraštiečius, bet kartu pasakysiu tik, kad kraštas gražus ir turėtų priklausyti doriems ir darbštiems lietuviams o ne šitiems nerūpestingiems apsnūdėliams. Leiskite man grįžt į Lietuvą: nebent manęs atsisakote, ar manote, kad aš Jums tarnauti netinkamas. Kuo gi aš esu? Argi ne lietuviu, jūsų tautiečiu, nuo Jūsų išrinktas. Kam aš turiu reikšti savo dėkingumą (už rekomendaciją Brastos (Bresto) seimeliui?), jeigu ne Jums. Ką turiu ginti, jeigu ne Jus ir pats save. Jeigu  šiuo Jūsų nesugraudinsiu, kad siūlytumėte Seimui mane sugražinti, tai Dievas mato, galiu kažką blogo sau pasidaryti. Pyktis mane ima, aš iš Lietuvos, o Karūnai turiu tarnauti, kai tuo tarpu Jūs trijų generolų neturite. Gal, kada tampomi už virvės prievartą pajausite, tada atsipeikėsite ir savimi pradėsite rūpintis“.

Iš Tadeušo Korzono knygos Tadeusz Kosciuszko, psl. 206: Niesiolowski – LDK generolas. Didžiojo seimo metu buvo karo komisijos pirmininku, Naugarduko pilininkas, vėliau Naugarduko vaivada, Kosciuškos sukilimo dalyvis. Kai Vilniuje per Kosciuškos sukilimą buvo paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, buvo sudaryta laikinoji Lietuvos vyriausybė į ją įėjo ir Niesiolowskis. Po sukilimo buvo suimtas, buvo kalinamas Vilniuje, 1795 m. atsisakė prisiekti Rusijai.

Įdomu ar per Kosciuškos minėjimą Lenkijoje arba Lietuvoje buvo prisimintas šis Kosciuškos laiškas?

Jeigu kas nors pagalvotų, ar yra šio teksto lenkiškas variantas kad gali būti iškraipytas vertimas įdedu laiško autentišką lenkišką tekstą.

List generala Tadeusza Kosciuszki z 1790 roku 

Znajdź podobne wątki

List generala Tadasa Kosciuška (Tadeusz Kosciuszko) do generala Wojska Litewskiego Niesiolauskasa (Niesiolowski) z miejsca služby w Wojsku Koronnym we Wloclawku nad Wislą d. 7 lutego 1790 roku:

“Zaklinam na wszystko, co jest w žyciu najmilszego, to jest žoneczkę i 
dziatki… abys chcial JW Pan Dobrodziej wyrwac mnie z miejsca tak 
nieprzyjemnego, kosztownego i nic jeszcze nie mającego. Bog widzi: slowa nie mam do kogo przemowic – i dobrze, bo z wolami nigdy nie gadalem. Co za Gaskony! Ale dam pokoj opisywac krajowych; powiem tylko, že kraj piękny i tenby byc powinien dla poczciwych i gospodarnych Litwinow przeznaczonym, a nie dla nich, gnusnych i niedbalych. Chciejcie mnie powrocic do Litwy; chyba się wyrzekacie mnie i niezdolnym widzicie do služeniawam? Ktož jestem? Azali nie Litwin, spolrodak wasz, od was wybrany? Komuž mam wdzięcznosc okazywac (za rekomendacyę sejmiku Brzeskiego?), ježeli nie wam? Kogo mam bronic, ježeli nie was i siebie samego? Ježeli to was nie zmiękczy do wzniesienia o mnie na Sejmie, abym powrocil: to ja sam chyba, Bog widzi, co zlego sobie zrobię! Bo zlosc mnie bierze: z Litwy abym w Koronie služyl, gdy wy nie macie trzech generalow. Kiedy was nizac na sznurku będzie przemoc,wtenczas chyba ockniecie się i o siebie dbac będziecie”.
T.Korzon. TadeuszKosciuszko. S.206.

Įdomu, ką apie šį laišką galvoja Lietuvos valstybės žmonės ir linkiu mūsų politikams nebūti vedžiojamiems už svetimos valstybės virvutės, juk dar ir Tadas Kosciuška kvietė atsipeikėti. Tad mieli politikai – atsipeikėkite!

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: