V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos eigą esant dideliu visuomeniniu gėriu, o jau visus tos reformos tikslus patikima rinkos „malonei“ – juk siekiama, kad aukštasis mokslas kuo geriau tenkintų „rinkos poreikius“. Tik kol kas niekas dar nežino nei kokios rinkos, nei kokie tie poreikiai. Ypač mėgstama tikslų bei pasekmių neaiškumą pridengti madingu žodžiu – optimizacija. Suprantama, yra dalykų, kurie pasiduoda paprastiems optimizaciniams sprendimams, tačiau pertvarkos sveikatos apsaugos ir aukštojo mokslo sistemose yra didelės visuomeninės ir valstybinės svarbos sociokultūriniai vyksmai, kuriuos maunant ant vieno vadybinio optimizacijos kurpaliaus bus priskaldyta daug nenumatytų pasekmių. Biudžetas priimtas, tačiau ir jis nerodo jokių naujovių valstybės raidos strateginio planavimo srityje. Galima nujausti, kad visi „pertekliai“ radosi iš kainų kilimo, įvedus eurą. O euro įvedimas, kaip visi europiniai analitikai pripažįsta, buvo politinis projektas.

Lietuva atsidūrė tokiame savo raidos tarpsnyje, kad neigiamų socialinės ir kultūrinės raidos tendencijų jau nebeperlauš jokios reformos dėl paprasčiausios priežasties – visos jos dalinės, nes nukreiptos ne į esminius susiklosčiusios politinės ekonominės sistemos „mazgus“, o į tos sistemos elementus. Tačiau sistemoje negali deramai veikti jokie sistemos logikai nepaklūstantys „geri“ elementai. Kitaip tariant, būtina aiškiai suvokti, kaip derėtų keisti visą sistemą, kad tie pokyčiai jau persiduotų ir elementams. Tačiau tokia pertvarka nepaprastai sudėtinga, ji reikalauja visų politinių jėgų supratimo ir sutelktinės politinio sluoksnio ir visuomenės veiklos, išsikeliant sau aiškius tikslus ir tam tikrą juos grindžiančią ideologiją. Sistemines reformas galima įsivaizduoti kaip bandymą nestabdant judėjimo važiuojantiems mašinoje keisti variklį nauju.

Dabartinio „mechanizmo“ ypatumas tas, kad jis veikia socialinės atskirties didinimo ir dalies visuomenės santykinio skurdinimo linkme, kadangi sukuriamoji pridedamoji vertė pasidalijama nuskriaudžiant dirbančiuosius. Kad ir kaip augtų ekonomika ir didėtų mūsų BVP rodikliai – didės ir socialinė atskirtis bei su ja susijusios problemos. Didžioji dalis to gėrio atiteks ganėtinai siauram turtingųjų sluoksniui. O mažiau pasiturintiems visokius jų atlygio padidėjimus suės infliacija ir kainų augimas. Ir iš to užburto rato nebus išeities – vien emigracija ir sociokultūrinis nuosmukis. Jau senokai yra perbrendusi mokesčių sistemos kaita. Tačiau prie jos taip ir neprieita. Kodėl? Nes tada keistųsi esminis dalykas – sukuriamos pridedamosios vertės pasidalijimo tarp dirbančiųjų ir darbdavių bei turtingųjų proporcija, o su ja kiek persiskirstytų ir politinė galia. Juk stiprus vidurinysis sluoksnis jau savaime yra politiškai įgalus. Kam valdžiai politiškai įgali visuomenė?

Kitas svarbus dalykas, susijęs su pridedamosios vertės padalijimo proporcija, yra kapitalo ir darbo apmokestinimo santykis. Jis taip pat ne dirbančiųjų naudai. Todėl ir turime tokį mažą biudžetą, o visokie daliniai mokesčių sistemos patobulinimai gula kaip tik ant labiausiai apmokestinto socialinio sluoksnio. Šitai vėlgi didina socialinę atskirtį ir santykinai skurdina skurdesniuosius sluoksnius. Tačiau ir dabartinė valdžia Lietuvos proveržio „variklį“ įsivaizduoja esant tą nedidelį daug uždirbančių sluoksnelį, kuriantį „didelę pridedamąją vertė“. Tam sluoksneliui numatyta dar pridėti. Tik nieko nekalbama apie tos pridedamosios vertės dalį bendrame produkte. Juk didžioji dalis sukuriama ne išmaniomis technologijomis žaidžiančių meistrų.

Sisteminiam pokyčiui būtina ir savivaldos reforma – derėtų imti ir įgyvendinti esminį vakarietiškosios demokratijos principą, įrašytą ir į Lisabonos sutartį. Principas paprastas – reali savivalda grindžiama tiesioginiu atstovavimu. O juk mūsų savivaldos įstatymuose subjektu pripažįstami tik administraciniai organai. Vietos gyventojai net nėra savivaldos subjektas. Tad ir įstatymiškai mūsų savivaldai žmonės nėra „reikalingi“. Tačiau kaip gali gyvuoti politinė sistema, kuriai nereikalingi vietos gyventojai. O juk jau 2002-aisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad vietos gyventojams turi būti grąžintas savivaldos subjekto statusas. Ar sulauksime?..

Dabartiniai valdantieji tam tikras socialines įtampas bando glaistyti atlyginimų kėlimais. Užsimota ypač paderinti teisėsaugininkų gyvenimą. Aiškinama, kad tada jie noriau padės ištraukti į biudžeto šviesą šešėlinio verslo milijonus. Tačiau kol kas niekaip negerėja nei mokytojų, nei gydytojų gyvenimas, ką jau kalbėti apie kultūros darbuotojų atlygius. Galima numanyti, kad atlyginimų kėlimas teisėsaugininkams niekaip jokių milijardų iš šešėlio neištrauks (labai norėčiau apsirikti), tačiau jis padidins socialinę visuomenės fragmentaciją. O juk kaip tik socialinė sanglauda yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos socialinės politikos ideologijos ramsčių. Visose mus socialiniais gerovės rodikliais lenkiančiose kaimyninėse šalyse socialinė sanglauda yra daug tvirtesnė nei Lietuvoje. Išskiriant tam tikrų socialinių grupių svarbą, pravartu į jas pažvelgti visuomenės akimis – kas visuomenei svarbiausia, kokios specialybės jai kasdien reikalingos. Du svarbiausi sluoksniai matyti plika akimi – mokytojai ir gydytojai. Šis teisėsaugininkų išskyrimas primena kadaise Gedimino Vagnoriaus vienu užsimojimu ryškiai didintą teisėsaugininkų atlygį – buvo kalbama, kad labai sumažėsianti korupcija ir pagerėsiantis visos valstybės gyvenimas. Ar nuėjome gerėjimo ir skaidrėjimo keliu?

Įdomios tendencijos ryškėja politinėje scenoje. Valdžios vadeles po rinkimų paėmė Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio duetas. Tačiau politikoje lygiava nepripažįstama. Tad šiuo metu ryškiai stipresnė ir veiksmingesnė jau yra premjero komanda. Ji sugebėjo pasitelkti tam tikrus žiniasklaidos kanalus, o ir pati pasirodė esanti įgudusi viešuosiuose ryšiuose. Viešojoje erdvėje Karbauskis įgauna pajuokiamo personažo bruožų, ypač kai susiejamas su sveikatos apsaugos ministru. Kalbu ne apie tiesas ar realius darbus, o apie visuomenei pateikiamus vaizdinius, kurie ir yra viešųjų ryšių ir žiniasklaidos tikrovė. Svarbu ne kas ir kodėl, o kaip rodoma. Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė. Svyruojantys ar nelabai politinius dalykus suvokiantys visada linksta stipresnio politiko pusėn. Be to, Seime dalis politinių partijų atvirai tokią darbotvarkę remia.

Politinėje scenoje premjerai visada geriau matomi, tad Seime veikiantiems politiniams lyderiams tenka gerokai daugiau stengtis, kad deramai pasirodytų, o sykiu nedaryti tokių klaidų, iš kurių žiniasklaida ir visuomeninių ryšių specialistai galėtų išmoningai šaipytis. Tad galima numanyti, kad premjerui savo politinę komandą pavyks net sustiprinti. Tačiau šitai vargu ar pagerins socialinius Lietuvos rodiklius – tvirtai įsitaisėme paskutiniame Europos Sąjungos šalių vagone. Juolab kad minčių apie būtinumą keisti politinį ekonominį „mechanizmą“ kol kas negirdėti.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Apie V.Rubavičiaus straipsnį taip galima pasakyti. Iš paviršiaus atrodo tikrai neblogai. Esmėje yra NIEKALAS ir štai kodėl. V.Rubavičius bando kalbėtis su valdžia, apie valdžia, apie teisingumą visuomenėje na ir t.t., o esmė yra tame, kad nemato, kad Lietuva dabar yra OKUPUOTA. Tai su okupanto tokios šnekos yra visiškas niekalas. Visiškas niekalas. Spjovė ant tų straipsnių ir spjaudysis toliau. Kol nebus atkūrti Valstybės pagrindai, tol nieko nebus, NULIS. Taigi turime reikalą su inteligentu. Skesime toliau.

    • Žemyna:

      Jo straipsnius skaito ne keli žmonės. Valdžioje esančių jie nesujaudins, nes jie ten kiekvienas į savo sūkurius įtraukti. Nebent kas gimė įsitikinusiu satreblA. Štai toks, jei ne iš įsitikinimo, tai bet iš vidinio poreikio prieštarauti viskam, taip pat ir partijos vadų įsuktam sūkuriui įsidėmės. O tie, už Seimo mūrų esantys, gal ir įsidėmės vienas kitas? Gal nuo jų prasidės pokyčiai, kai jie subręs į politiką eiti. Tačiau neturi atsirasti kaip balandis fokusininko delne – turi tam rengtis, nuo savivaldybės pradėti ir Rubavičių, Radžvilą bei kitus skaityti… Kad neateitų į Seimą visai geltoni viščiukai, kuriuos galima maustyti, kaip tik nori.

  2. Darius:

    Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad stengiasi valstiečiai padaryti daug gerų darbų, pajudino alkoholio ir vaistų prekybą, po ilgo sąstingio metų užbaigė profesinio mokymo reformą, daug reikalingų sprendimų priimta Švietimo ir Kultūros komitetuose ir pan. Reikia nepamiršti, kad opozicija, kaip niekada anksčiau, elgiasi įžūliai, negarbingai, ypač nemandagiai

    • Pikc:

      Tas teisybė – bet yra ir kita pusė: “valstiečiai” valdžion atėjo su krūva “Trojos arklių” (šakalienės, skverneliai, pranckiečiai, tomilinai ir pan.), kurie pridarė (ir tebedaro) nemažai žalos, REALIĄ valdžią perdavė aršiems liberalams (“profesionalų vyriausybei” su Skverneliu priešaky) ir “pamiršo” savo vertybines nuostatas, dėl kurių žmonės už juos ir balsavo. Jau net nebalsavusiems už juos apmaudo dėl tokio “nusivažiavimo”, o kaip jų “idėjinis” elektoratas jaučiasi, bijau net pagalvoti…
      Ir dar: žmonės nėra nei akli, nei kvaili – jie matė ir suprato, DĖL KO visokio plauko liberastai “valstiečius” taip aršiai puolė, ir jei puolamieji būtų išlaikę tvirtą vertybinį stuburą, tai, ko gero, būtų ne tik labiau sutelkę savo šalininkus, bet ir pritraukę nemažai naujų. O dabar – su kuo ten solidarizuotis, dėl ko?

  3. Valstybės esmė yra teisingumo vykdymas. Didesnis ar mažesnis jo laipsnis tiesiogiai sąlygoja ir valstybės stiprybę. Suprantama, kad ne atlyginimų kėlimas teisinikams gali išspręsti valstybės valdymo luošumą teisingumo vykdymo prasme, esant valstybiškai neprižiūrimai savivaldai teisėje. Tad yra būtina teisininkų savivaldos valstybinė kontrolė ir priežiūra, ką inspeciniu principu vykdytų valstybės valdžios rango institucija – inspekcija, kurios vadovas (vadovai) būtų periodiškai renkami visuotiniu balsavimu. Dabar esančią savivaldą teisėje galima būtų prilyginti eismui be eismo taisyklių laikymosi priežiūros – inspekcijos. Tokiu atveju taisyklės liktų sau, o eismas vyktų sau. Kaip tokiu atveju viskas atrodytų, nesunku įsivaizduoti. Trumpai sakant tuomet, kaip mat, eismo dalyviai “susisluoksniuotų”, tarp jų rastųsi “judėjimo atskirtis” – galingieji automobiliai lėktų kelių viduriu, o mažiau galingi vėžlintų kelių pašalėmis. Taigi pirmiausiai valstybėje yra būtina pertvarkyti savivaldą teisėje. Ji negali būti nė vienos iš valstybės valdžių administraciniame pavaldume ir būti palikta veikti be valstybės valdžios rango inspekcijos kontrolės ir priežiūros. Tad teisininkų atlyginimai kelti tik atlikus minėtą valstybės valdžių sąrangos pertvarkymą.Šio sisteminio pakeitimo poveikis valstybės gyvavime būtų akivaizdus.

  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Dabar, pražūtingai baisu (mirtinai pavojinga) yra tai, kad Lietuvoje visokios bei visos ūkinės veiklos įvaizdis – p_l_ė_š_i_k_i_š_k_a_s. Toks įvaizdis neduoda pasijausti žmogumi versle dirbantiesiems. Pusė dirbančiųjų (!!!) nenori tokios veiklos, dingo svetur ir net b_i_j_o grįžti į Lietuvą. Plėšikiškos veiklos įvaizdžio ryškiausi ženklai:
    1 (baisiausias). Lietuviškame ES pakraštyje bei vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra (bemaž) vienodos, o algos ir pensijos (apie) 4 kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje;
    2 (mažiau baisus). Plėšikiški mokesčiai – išreikalaujami nesant pajamų (uždarbio, pelno, …);
    ___
    PVZ.
    Lietuviškam ES pakraščiui pritaikius vakarinio ES pakraščio taisykles:
    – juridinio asmens (UAB, MB, IĮ, VŠĮ, …) registravimo kaina būtų apie 15 – 20 kartų (!!!) mažesnė;
    – pajamų mokestis būtų 2 kartus (!) mažesnis, prie MMA dydžio;
    – atskaitymai sodrai būtų bemaž 9 kartus (!!) mažesni, prie MMA dydžio;
    – plėšikiškojo psd nebūtų išvis.
    ___
    3 (mažai baisus). Svetimšalių bankų plėšikavimas;
    4 (mažiausiai baisus). Verslo priežiūros tarnybų plėšikavimas.
    Lietuvoje, apskritai, bet kokia ūkinė veikla yra paralyžiuojama ir smulkesniais apsunkinimais.

  5. Juozas P.:

    Straipsnyje paliesti esminiai dalykai :

    ”Kitas svarbus dalykas, susijęs su pridedamosios vertės padalijimo proporcija, yra kapitalo ir darbo apmokestinimo santykis. Jis taip pat ne dirbančiųjų naudai.”

    ” …žiniasklaidos tikrovė. Svarbu ne kas ir kodėl, o kaip rodoma.”

  6. Getas:

    Dabartinė Mokesčių sistema yra kenksminga tautaI ir VALSTYBEI – ji yra pusiau sovietinė. Mokesčius Sodrai turi mokėti pats dirbantysis, o ne pagal sovietinį principą – įmonė mokėjo ir dabar ji moka 31 proc., todėl daug samdomųjų negauna padoraus atlyginimo ir dar dalį moka vokeliuose – sukuria šešėlį, išvengdami didelio mokesčio SODRAI. Antra: Kubilius per daug sumažino pelno mokestį – iki 15 proc., kai Jav iki šiol buvo net 35 proc. tik D.Trumpas sumažino iki 20 proc. Jei būtų didesnis pelno mokesčio procentas, tai verslininkas būtų suinteresuotas didinti atlyginimą samdomiesiems, nes šis atlyginimas atimamas iš pelno ir tada mažesnė suma mokama į biudžetą. Verslininkas mokėtų daugiau samdomajam ir dėl to, nes jo perkamoji galia didėtų, o tai skatintų verslą, nes vartojimas yra verslo variklis. Aišku samdomųjų žmonių pajamų mokestis turėtų būti mažesnis ir diferencijuotas, prriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio.

    • Tvankstas:

      Matote, gerb. Getai, verslo pelno mokestis (tai pelno uždarbio mokestis) turi būti lygus gyventojų pajamų mokesčiui, kuris vėlgi turi būti visiems vienodas, nes progresinis mokestis pažeidžia lygybę, kaip pagrindinę žmogaus teisę.
      Bet koks mokesčių skirtumas yra didesnius mokesčius mokančiųjų engimas, arba konstitucinės ir žmogaus teisės skelbiamos lygybės nesilaikymas.

      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

        Stipresniųjų engimas (skriaudimas). Juokinga : )
        Štai kaip yra “engiami” stipresnieji Jungtinėje Karalystėje:
        -jeigu dirbančio pajamos yra 11 000 svarai sterlingų arba mažesnės, pajamų mokesčio mokėti nereikia visai;
        -asmenys, kurių metinės pajamos siekia 45 000 svarų sterlingų, šiuo metu į valstybės biudžetą moka 20% pajamų mokestį;
        -40% pajamų mokestis taikomas nuo 45 001 iki 150,000 svarų sterlingų metines pajamas uždirbantiems asmenims;
        -maksimalus, 45 procentų tarifas, taikomas 150 000 ir didesnes pajamas uždirbančių asmenims.
        Daugiau apie mokesčius JK
        va čia
        http://komentaras.lt/kodel-lietuvoje-negali-buti-tokie-mokesciai-kaip-ir-anglijoje/

    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

      Vakariniame ES pakraštyje, atskaitymai socialiniam draudimui yra tik nuo pajamų didesnių nei 3258 litai/mėn (943 e/mėn). Tai yra neliečiamybė.
      ***
      Vakariniame ES pakraštyje, neapmokestinamasis pajamų dydis 4284 litai/mėn (1240 e/mėn). Tai yra neliečiamybė.
      ***
      Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra neliečiamybė ir laikytinas kaip skurdo ribos dydis. Lietuviškame ES pakraštyje NPD=541 litas, o vakariniame ES pakraštyje NPD=4284 litai???
      (2015 lapkričio skaičiai)
      ***
      ______________________________
      P. S.
      Lietuviškame ES pakraštyje ir vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos panašios.
      Štai miltų kaina (2016 gruodį):
      lietuviškame ES pakraštyje – 0,43 e/kg;
      vakariniame ES pakraštyje – 0,35 e/kg

      Vakariniame ES pakraštyje, naujos aprangos ir nenaujų automobilių kainos yra net gerokai mažesnės.

    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

      Dabar, Lietuvoje mokesčių sistema l. žiauriai plėšikiška.
      ***
      Lietuvoje mokesčiai kaip Anglijoje 1:1 ir tada bus
      Lietuva – laimingos Tautos tvirtovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: