Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų.

Pasak R. Karbauskio, jis siekia atgaivinti 2012 m. Seime prasidėjusias diskusijas, kai buvo pateiktas įstatymo projektas, išplečiantis istorinės vėliavos naudojimo galimybes, tačiau projektas ilgam ir nepelnytai nugulė Seimo stalčiuose, o prie diskusijos daugiau nebuvo sugrįžta.

„Kviečiu grįžti prie šio projekto svarstymo. Lietuvos šimtmečio išvakarėse turime puikią progą visiems drauge prisiminti mūsų valstybingumo ištakas, kurios šimtmečius padėjo puoselėti istorinę atmintį, suteikė jėgų ir prieš 100 metų, ir prieš tris dešimtmečius kovoti už mūsų laisvę. 2018 metai mums yra ypatingi, todėl juos turėtume paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais, o istorinė vėliava – vienas iš jų“, – sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Pasak jo, istorinės vėliavos naudojimo galimybių išplėtimas turės reikšmės pilietiškumo augimui, vaikų ugdymui, valstybės imuniteto nedraugiškoms jėgoms stiprėjimui.

„Pats faktas, kad Lietuva atkreipia dėmesį į istorinę vėliavą, visuomenę skatins dar labiau domėtis didinga Lietuvos istorija, laisvės kovomis. Tikiuosi, kad istorinės vėliavos iškėlimas taps ir gražia ceremonija valstybės institucijoms, ir tradicija Lietuvos šeimoms, kurios vis dažniau yra linkusios savo namus paženklinti ne tik trispalve, bet ir Vyčiu, kuris žymi veržlumą, aiškų tikslo turėjimą ir ėjimą pirmyn, o to siekia ir mūsų valstybė drauge su visais piliečiais“,– teigia R. Karbauskis.

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą. Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

Šiuo metu Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama tik virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune, vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ji puošia Signatarų namų pastatą, kovo 11 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir gegužės 15 d., Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – Lietuvos Respublikos Seimo rūmus; liepos 6 d., Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – Respublikos Prezidento rezidenciją; liepos 15 d., Žalgirio mūšio dieną – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją; spalio 25 d., Konstitucijos dieną – Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, Respublikos Prezidento rezidenciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Istorinė vėliava visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje, kuri buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

Tikimasi, kad įstatymo projektas, įvertinus heraldikos komisijos pastabas, galėtų būti priimtas jau pratęstoje Seimo sesijoje.