A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai (80)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.

Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Kartu tektų pastebėti, kad šį faktą lydintys K.Ščerskio žodžiai suneramina. Pastebėsiu, kad mandagus žodis  „tikimės“,  didesnei valstybei kalbantis su mažesne dažnai reiškia tą patį, ką ir „reikalaujame“. Žodį „tikimės“ dažnai naudodavo ir sovietai pokalbiuose su Lietuva ar Suomija 1939-1940 metais. 

Šiaip ar taip, tai praktiškai išankstinė sąlyga – conditio sine qua non ilgai lauktam A. Dudos  vizitui. Jei kam įdomu, 1938 m. po incidento pasienyje Lenkija pateikė tikrą ultimatumą Lietuvai. Tuomet mūsų šalis civilizuotai pasiūlė spręsti konfliktą: sudaryti abiejų pusių įgaliotųjų atstovų komisiją, kuri ištirtų incidentą ir pradėtų derybas dėl panašių įvykių prevencijos ateityje.

Lenkija atsisakė derybų ir pareikalavo užmegzti diplomatinius santykius per 48 valandas  (iki tol jų nebuvo). Šis reikalavimas „negali būti diskusijų objektu nei turinio, nei formos atžvilgiu… Atsakymo nedavimas, pateikimas bet kurių papildymų arba rezervų Lenkijos vyriausybės bus laikoma atmetimu. Šiuo neigiamu atveju Lenkijos vyriausybė garantuos savo valstybės tikrą interesą savomis priemonėmis“. Lietuva priėmė ultimatumą.

Kitaip baigėsi 2011 m. rugsėjį ultimatyvus lenkų mokinių streikas „prieš lietuvių kalbą“, kurio „gesinti“ atskrido Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Su jo pagalba nuspręsta baigti streiką ir ginčą spręsti derybomis. Bet po kelių susitikimų Lenkijos delegacija… pabėgo iš derybų, net neištiesusi rankos atsisveikinimui. Toks skandalas įvyko dėl to, kad lenkai tiesiog nerado prie ko prisikabinti, nes Lietuva atitiko ir viršijo visus Lenkijos ir Europos švietimo normatyvus.  

Grįžkime į šias dienas. Kodėl reikia laukti prezidentų susitikimų, norint išgirsti Lenkijos pretenzijas Lietuvai? Juk yra dvipusiai politiniai institutai problemoms spręsti – Prezidentų konsultacinis komitetas, Parlamentinė asamblėja, Vyriausybių bendradarbiavimo taryba, pagaliau ambasados. Deja, Lenkija neketina tuo naudotis. Taip išeitų, kad tik prezidentai ar premjerai jų retų ir trumpų vizitų metu gali pajudinti tuos Lenkijai rūpimus klausimus.

Bet gal Lietuva galėtų imtis, taip sakant, be progos, įgyvendinti tuos įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje, ir tai padaryti pagal Europos standartus? Bet čia gali atsirasti nenumatyta kliūtis: reikėtų sužinoti, kokie tai įsipareigojimai, kad nebūtų taip, kad apie juos sužinosime tik aukštam svečiui atvykus.      

Tokia, gal kam nors ir netikėta mintis, man kilo, paskambinus aukštiems Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pareigūnams, kai niekaip negalėjau iš jų iškvosti, ką Lietuva turi padaryti, kokius konkrečius įsipareigojimus įvykdyti, kad Lenkija būtų patenkinta.

Vieni iš tų pareigūnų pasiūlė man pačiam paskambinti tam lenkų diplomatui, prakalbusiam apie tuos įsipareigojimus ir sužinoti, ką jis turėjo omenyje, juos minėdamas, kiti – kreiptis į Lenkijos ambasadą, treti – paklausti Lenkijos prezidento…

Tai iš kur, po velniais, sužinoti, ko Lenkija prašo iš Lietuvos, kokių įsipareigojimų Lietuva neįvykdė, kokiuose dokumentuose apie juos parašyta? Keista, kad šį „darbelį“ tie nemažus atlyginimus gaunantys aukščiausių institucijų pareigūnai deleguoja eiliniam Lietuvos pensininkui, o patys ir toliau, matyt, geria kavą, kol dar Ramūnas Karbauskis neuždraudė darbo metu jos gerti, mat jis pats jos negeria.           

Vis dėlto, neilgai pasirausęs aukštų Lenkijos valdžios atstovų – nuo vicepremjero ar viceministro iki ambasadorės – pamąstymuose apie nedraugišką Lietuvą, radau vieną jungiančią minčių giją, anot jų, Lietuva nevykdo 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos  draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties punktų, kur kalbama apie tautines mažumas. Panagrinėkime, ar tikrai? Štai tie punktai.

13 str. „Šalys įsipareigoja laikytis  tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų…“ Tai visiškai suprantama, tačiau Sutartyje nepaminėta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos rėminė konvencija, nes tuo metu jos dar nebuvo, bet dabar ji yra pagrindinis šios srities dokumentas. Lietuva ją ratifikavo be išlygų, kai Lenkija pridėjo savo gana prieštaringą „interpretacinę deklaraciją“, leidžiančią jai naudoti principą „dantis už dantį“. Konvencijos originale tokių nuostatų nėra.  

„Asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai… turi teisę laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos. o 15 str. dar pridedama, kad šalys visa tai užtikrins.

Kad Lietuva tai daro, įrodymų yra per akis: nuo plačios lenkų tautinės kultūros veiklos iki lenkų kalbos olimpiadų, jau nekalbant apie švietimą, kur 10-čiai tūkstančių lenkų mokinių tenka triskart daugiau lenkiškų mokyklų, nei tokiam pat skaičiui lietuviškų.

14 str. Tautinių mažumų  atstovai „turi teisę vartoti savo kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime; turėti masinės informacijos priemones; mokytis tautinės mažumos kalba; steigti savo institucijas, organizacijas, draugijas… visų lygių mokyklas; išpažinti savo religiją; palaikyti kontaktus su kitų valstybių bendros tautinės kilmės piliečiais; dalyvauti viešajame gyvenime per išrinktus atstovus valstybinėje ir vietinėje valdžioje“.

Lietuvos lenkai visa tai turi. Čia būtina dar paminėti pasaulio unikumą – lenkų universitetą Vilniuje, vienintelį už Lenkijos ribų. Sutartis leidžia vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, o „detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje“, tačiau Lenkijos lietuviai vis tiek „puošiasi“ lenkiškomis pavardėmis.  Lietuvos lenkų mažuma turi politinę partiją, nors politinės partijos sutartyje nėra minimos.  

15 str. „Šalys… nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypač teritorijose, kuriose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma“. Lietuva vykdo Europos tautinių mažumų konvencijos direktyvą: „Šalys teritorijose, kuriose gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“.

Lietuvos teritorijose, kur gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jie gali kreiptis į administracinę valdžią tautinės mažumos kalba. Atvejų, kad tokie prašymai būtų atmetami, nėra.       

„Šalys nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos“. Pastebėsiu, kad nuo 2001 iki 2011 metų, pvz., Vilniaus rajone pokyčių tikrai atsirado: lenkų sumažėjo 10 proc., tiek pat padidėjo lietuvių. Žinomas lenkų politikas, buvęs ambasadorius Janas Vidackis (Jan Widacki) aiškina, kad tautinis aspektas čia ne prie ko, tai įtakoja Vilniaus miesto plėtra. Lygiai taip pat į aplinkines teritorijas plečiasi Lenkijos ir Europos miestai. 

Ką daryti? Ligšiolinę praktiką, kai Lietuvos vadovai ar diplomatai tik linkčiodavo galvomis pritardami Lenkijai, reikia pagaliau keisti. Ir kaip 1938 m. pasiūlyti civilizuotai spręsti konfliktą: sudaryti abiejų pusių įgaliotųjų atstovų komisiją, kuri išnagrinėtų, kokių įsipareigojimų Lietuva nevykdo ir ar tokie priekaištai nesikerta su Lietuvos-Lenkijos sutarties 1 straipsniu:

„Susitariančiosios Šalys kurs savo santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, teikdamos pirmenybę tarptautinei teisei, o ypač pagarbos suverenumui… nesikišimui į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams“.

Ir jei kertasi, priminti tai mūsų kaimynei. Nelaukiant Lenkijos prezidento vizito.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

80 komentarų

  1. Vilnietis:

    Gerb. A.Lapinskai, kokios dar tautinės mažumos?! Pasiskaitykite vieną kartą LR Konstituciją ir, maldauju, neklaidinkite skaitytojų! Mūsų Pagrindinis Įstatymas byloja tik apie TAUTINES BENDRIJAS, kurių, beje, teisinis statusas labai skiriasi nuo tautinių mažumų teisinio statuso. Ačiū.

    • Anatolijus:

      Paskaitykite sutartį, ją kaip tik ir cituoju.

      • Vilnietis:

        Gerb. Anatolijau, ar kažkokia sutartis, ar valstybės pagrindinis įstatymas turi didesnę teisinę galią? Tai gal necituokite niekinių, kurie prieštarauja Konstitucijai?! Klaidinate skaitytojus! Lietuvoje yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS! Tautinės mažumos, pvz., yra Lenkijos lietuviai, vokiečiai, baltarusiai, ukrainiečiai, kurie gyvena savo istorinėse žemėse, kadaise prijungtose prie Lenkijos. Dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija – tai etninės LIETUVIŲ žemės. Lietuva nėra prisijungusi svetimų teritorijų, taigi čia niekaip negali būti jokių tautinių mažumų, o tik tautinės bendrijos, kas ir yra pažymėta LR Konstitucijoje. Beje, Tamsta, jau ne pirmą kartą savo straipsniuose manipuliuojate sąvoka “Tautinės mažumos” (?!)… Gal, sakau, reikėtų vis dėlto gerbti mūsų Konstituciją ir nedaryti nuorodų į kažkokias beraščių paruoštas sutartis? Ačiū.
        P.S. Beje, Lietuvoje jei ir yra tų senųjų lenkų palikuonių kaip, pvz., mano a/a močiutė, gimusi Jonavoje, kurios tėvai buvo Lietuvos lenkų dvarininkų palikuonys, tai tikrai ne tiek daug, kaip nurodo “Vilenščyznos” vadukai. Dauguma Pietryčių Lietuvos “lenkų” yra sulenkėję lietuviai bei gudai, ką labai aiškiai parodo jų pavardės (Gaidis, Kiszkel, Krepsztul, Giedroic, Wojsznis; Grisevič, Panasevič, Grigoruk ir t.t., ir t.t.) ir apie ką rašė savo straipsniuose akademikas Zigmas Zinkevičius.

  2. Algimantas L.:

    Lenkai Lietuvoje, kaip ir čigonai, žydai, rusai ir kiti – ne “tautimė mažuma”, o bendrija. “Tautine mažuma” pagal tarptautines normas yra gyvenantys savo etininėse žemėse, patekusiose svetimų valstybių teritorijon. Nė lopinėlio nėra Lietuvoje lenkų ar kitų etnininių žemių ir Lietuvos valstybės suvereno pareiga sudaryti lenkų ir kitoms bendrijoms integruotis į Lietuvos valstybę. “Tautine mažuma” yra lietuviai gyvenantys Lenkijos pajungtose lietuvių etninėse žemėse Suvalkų, Augustavo, Balstogės ir kituose į šiaurę nuo Vyslos buvusiose lietuvių kraštuose. Baudžiamasis kodeksas taikytinas tiems, kurie aukština buvusius okupantus ir pateisina juos. LRTV “Istorijos detektuvuose” net su Vytautu Didžiuoju lygino vieną niekšingiausių istorijoje Lietuvos užgrobėją, lietuvių Tautos smaugęją šlėktą J. Pilsudskį. JIs – tai vienas nuožmiausių ir Vasario 16 – osios Akto preišas . Tai būtų Lietuvos Nepriklausomybės paneigimas, pasityčiojimas iš Vasario 16 – osios 100 – mečio, jeigu į tą minėjimą būtų pakviesti didžiausių to Nepriklausomybės priešų palikuonys, prieš tai neatsiprašę lietuvių Tautos, nepasmerkę J. Pilsudskio ir jo ordų. . .

  3. aha:

    Kokios dar diplomatinės sutartys? Lenkas pats pirmas tokias sutartis po 2 dienų nuo pasirašymo ir sulaužė. Kam tas cirkas dabar? Tokie didžiuliai aršūs katalikai lenkai tegu susirenka savo išmėsinėto didžiavyrio organus (mėsinėjama buvo pagal griežtas katalikybės dogmas?). Tegu mažiau pučiasi, o tai susprogs dar.

  4. Lietuvių diskriminacija:

    Kodėl niekas nekelia lietuvių vaikų diskriminavimo klausimo:Lietuvoje diskriminuojami lietuviai-lenkiškas mokyklas lankantiems vaikams vyriausybės nustatytas 15-25 proc. didesnis mokinio krepšelis.Kodėl? Kokiu pagrindu?Juk tai reiškia, kad lenkakalbiams valstybė finansuoja daug daugiau paslaugų.

  5. Šio portalo pavadinimas turėtų būti – ne Alkas.lt, o Alkani.lt, nes visada šiame portale varoma tik ant lenkų, o ar buvo nors vienas straipsnis, pvz apie Astravą ir apie Rusiją, kuriame būtų daug komentarų, nes kai straipsnis būna apie lenkus, tai komentarų daug, o kai straipsnis, apie Astravą ar Rusiją, komentarų iš vis nėra. Labai keista, dabartiniame, geopolitiniame, kontekste. Tai tiek.

  6. !!!:

    Atydžiau persiskaityk šį straipsnį tada suprasi kodėl taip yra…

  7. Vilnietis Antanas:

    Matai, gerb. Jogaila, Lietuvos rusai kaip ir Lietuvos žydai, o taip pat totoriai bei karaimai (na, išskyrus gal vieną kitą) yra lojalūs Lietuvai. Gi “lenkai ant Lietuvos”, kurių dauguma – tai sulenkėję lietuviai ir gudai, o, tiksliau, jų vadukai visą laiką ieško užpakaly dantų. Jiems aiškink neaiškinęs, kad ten dantys neauga, bet jie vis tiek ieško… Toliau. Nesuvokiu, kodėl tautinis tinklapis “Alkas” bei jo skaitytojai turėtų kažkaip ypatingai domėtis Baltarusijos ar Rusijos reikalais (?!)… Jie gal kaip nors jau patys išsispręs savo problemas? 🤣

  8. Žemyna:

    – „… Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“…
    … Ar neprašauna pro šalį garbusis ponas? Jei būtų padaryta pagal Europos standartus, tai mažiausiai 2/3 to, ką dabar gauna, Vilnija neteks. Ar iš tiesų ponas nesusipažino su E. standartais, ar tik patinka apsimesti, na, tuo…. ?
    – „… ilgai lauktam A. Dudos vizitui…”
    …O nuo kada kas nors nemandagių ir kaprizingų į svečius taip laukia???? 🙂
    – „… nerado prie ko prisikabinti, nes Lietuva atitiko ir viršijo visus Lenkijos ir Europos švietimo normatyvus…“
    … Kodėl LT turi atitikti PL normatyvus? Ar esame jos provincija? O E. švietimo normatyvai net ir taut. mažumoms tiek nereikalauja, kiek LT savo kitataučiams skiria!.. Jei tie kitataučiai būtų protingi, jie patys pasakytų – gana švaistyti pinigus tuštybėms ir ambicijoms, geriau už tą visą per 27 metus iššvaistytą sumą būtume skyrę socialinėms Vilnijos reikmėms tenkinti, mažajam verslui remti!
    – „… nenumatyta kliūtis: reikėtų sužinoti, kokie tai įsipareigojimai, kad nebūtų taip, kad apie juos sužinosime tik aukštam svečiui ATvykus“…
    … Arba tik IŠvykus. Valstybės suvereno neatsiklausus, nuolankioji valdžia ir vėl bus prisižadėjus, ko nei privalo, nei turi teisės žadėti!
    – „… Tai iš kur, po velniais, sužinoti, ko Lenkija prašo iš Lietuvos, kokių įsipareigojimų Lietuva neįvykdė, kokiuose dokumentuose apie juos parašyta? “…
    … ar tik nebus tai kokia gėdinga „valstybės paslaptis”, kai mūsų „elitas” ko nors prisidirbo, PL gelbėjo, tačiau dabar ta paslaptimi iki pasaulio pabaigos šantažuos visą šalį, kol ją galiausiai be pėdsakų suvirškins…
    – „… Keista, kad šį „darbelį“ tie nemažus atlyginimus gaunantys aukščiausių institucijų pareigūnai deleguoja eiliniam Lietuvos pensininkui, …“
    … Nieko keisto. Jau ketvirtis amžiaus taip – jie ten prisidirba lyg kūdikiai, o tauta tik spėja šluostyti…
    – „… 13 str. „Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų…“ Tai visiškai suprantama, tačiau Sutartyje nepaminėta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos rėminė konvencija, nes tuo metu jos dar nebuvo, bet dabar ji yra pagrindinis šios srities dokumentas. Lietuva ją ratifikavo be išlygų, kai Lenkija pridėjo savo gana prieštaringą „interpretacinę deklaraciją“, leidžiančią jai naudoti principą „dantis už dantį“. Konvencijos originale tokių nuostatų nėra“… Be to, TM apsaugos pagrindų Konvencija nesuteikia jokios teisės kaimyninei, fiziškai stipresnei ir didesnei valstybei, primesti savo papildomų reikalavimų ir terorizuoti mažesnę valstybę. Manyčiau, šie primetami britalūs santykiai turėtų patraukti tarptautinio teismo dėmesį ir tapti precendentu, kad ir kitos mažesnės šalys būtų apsaugotos nuo tokių kaimynių smurto. Ar tik po teisminio nagrinėjimo neatsitiktų taip, kad ponia turėtų visoms prisijungtoms paribių tautoms didžiulę skolą atiduoti, ar tik nesubliukštų tas piktas burbulas?
    … Jeigu būtų dantis už dantį, niekas nieko nesakytų. Tačiau čia reiškiasi nepagarbus fiziškai stipresnio brutalumas, nedarantis garbės civilizuotai, kultūringa save laikančiais valstybei ! Šiaip poniai tarptaut. institucijų nustatyti reikalavimai negalioja. Ji visiems, su kuo ribojasi, visą laiką laiko savo kumštį panosėje ir demonstruoja, kad Europone ji yra „ukazas”, o ne kažkokios tarptautinės normos.
    – „… 4 str. Tautinių mažumų atstovai „turi teisę vartoti savo kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime; turėti masinės informacijos priemones; mokytis tautinės mažumos kalba; steigti savo institucijas, organizacijas, draugijas… visų lygių mokyklas; išpažinti savo religiją; palaikyti kontaktus su kitų valstybių bendros tautinės kilmės piliečiais; dalyvauti viešajame gyvenime per išrinktus atstovus valstybinėje ir vietinėje valdžioje“…
    … Atsiprašau, jeigu ponas Tuteiševskis užsimiršęs virtuvėje ar miegamajame savo gimtąja kalba į šeimą prabyla, tai negi mūsų policija turi važiuoti jo tramdyti ir versti kalbėti taisyklinga literatūrine lenkų kalba? Va, dėl šito pasirašykime sutartį, kad būtų aišku, jog ne mes prie akad. Tuteiševskio kabinėjamės, o kad jis pažeidžia sutartį. Na, o dėl įv. organizacijų ir institucijų – tai tegu paieško, kas dar tiek jų čia turi… Ir dėl bendravimo – gražu klausyti, kaip Vilnijos rodakai Lenkijos renginiuose pasakoja apie savo didvyriškas kovas prieš litvinų priespaudą. Bendrauja, kiek nori, nevaržomai. Ir mes net nepranešame PL saugumui, kad kažkokios neaiškios organizacijos jų teritorijoje antivalstybine veikla užsiima – trukdo PL politikams palaikyti su LT draugiškus kaimyniškus santykius, agituoja susirinkusius nedraugiškiems veiksmams, pažeidžiantiems LT įstatymus ir Konstituciją…

  9. Svarbiausio prieštaravimo Lapinskas ir nepažymi, t.y. tai, kad 1918 m. Vasario 16-ąją paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės Lenkija de jure nėra pripažinusi iki šiol. Taigi atvyks į šio Nepriklauomybės akto paskelbimo 100-mečio minėjimą nors jo nėra pripažinusi. Ką tuo norima demonstruoti, ar ne tą patį, kad Lietuvą laiko savo provincija – kresu. Tai ar ne dar vienas pasityčiojimas iš Lietuvos, nelaikymas jos sau lygia valstybe, ar ne savotiškas ultimatyvus veiksmas Lietuvos kaip suvereno atžvilgiu. Priedo savo atvykimą saisto reikalavimu tartum vyktų į savo provinciją. o ne suverenę valstybę. Grybauskaitė ne kartą yra pabrėžusi, kad turėtume savigarbos. Tai kur jos pačios savigarba šiuo atveju, kodėl leidžiamės būti žeminami net valstybės 100-mečio proga. Kodėl Lietuvai neparodžius nagučių – nepareiškus, kad dėl tokio Lenkijos reikalavimo, susijusio su 1994 m. sutartimi, Lietuva Lenkijai praneša, kad šios sutarties, kurios terminas baigiasi, regis, 2019 m. pradžioje, naujam 5-erių metų terminui nepratęs. Tai derėtų atlikti atvirai ir viešai bei toliau su Lenkija kalbėti laikantis šių principų. Kiek dar galima pakęsti tą 100-metinį Lietuvos valdžių kuždėjimąsi su Lenkija. Juk tokio turinio, kaip 1994 metų sutartis, Lietuva neturi nė su viena kita valstybe. Santykius tarp valstybių reglamentuoja tarptautinė teisė. Kiekviena valstybė yra įsipareigojusi jų laikytis, taigi kam dar su Lenkija reikalinga atskira sutartis. Tai varžo Lietuvos suverenumą, taigi vien dėl šios priežasties 1994 metų startis naujam 5-erių metų terminui netęstina. Teisė jos netęsti terminui baigiantis yra numatyta pačioje sutartyje, taigi kodėl Lietuvai savo teise nepasinaudojus! Jau 100-metis valstybei – tapkime pagaliau laisvi.

  10. tai va:

    manau,kad valdantiesiems šalies nepriklausomybė ir savigarba nerūpi-tik sėdėt valdžioj,kad ir svetimoj šiknoj.

  11. Rašykime lietuviškai: ne Andžejus Duda, o Andžejus Dūda, nes tai aiškiai baltų žodis.

  12. Pilietis:

    Pilnai pritariu komentaro “kažin” mintims

  13. Taipogi ir antras jų teiginys netikslus:
    Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Biologinė_įvairovė
    Taip, kad neskaityk visokių “zodynų”.

  14. Atlenkim:

    Tikime, kad atsiprašys dėl pusės Lietuvos su Vilniumi okupacijos bei priverstinės polonizacijos artimos genocidui, dėl ko Lietuva prarado apie puse savo etninių žemių.

  15. el.p: pirstelejau@hotmail.com
    facebook.com/Zbygniewas-%E5%87%B1%E3%84%9D%E9%96%8B%E3%84%95%E9%AB%98-%E3%84%8A%E5%81%A5-%D0%9F%D1%96%D1%80%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8D%D1%8F%D0%B0%D1%9E-142211789172195/?fref=ts

    Netikslus terminas: Lietuvoje nėra nei vienos tautinės MAŽUMOS – tik tautinės BENDRIJOS.
    Artimiausias tautinės MAŽUMOS pavyzdys – LYVIAI Latvijoje. Visi kiti Latvijoje yra tautinės BENDRIJOS.

    Kadangi Lietuvoje nėra “tautinių mažumų” – galima denonsuoti Konvenciją:

    TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

    31 straipsnis

    1. Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

    2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

  16. Lietuvių ir lenkų diskusijos (valstybių ir atskirų asmenų) primena klaidžiojimą po pelkėtą lauką rūke – po kojomis nėra tvirto pagrindo ir migloje nesimato orientyrų.

    Skirtumai, kurie trukdo susikalbėti:
    Lenkija nepripažįsta kitų tautų “etninių žemių” nei savo valstybės teritorijoje, nei užsienyje.
    Lietuviai (genetiškai / pasąmonėje) jaučiasi esantys didelio 5000 metų laikotarpio baltiško arealo “nuo Berlyno / Riugeno vakaruose iki Maskvos / Tambovo rytuose” paveldėtojais.

    Lenkija siekia surinkti atgal į vieną valstybę teritorijas, kuriose ji kelis šimtus metų turėjo kultūrinę ir politinę įtaką.
    Lietuviai siekia atstatyti praradimus, kuriuos baltų gentys patyrė per paskutinius 2000 metų. Istoriškai tai pulsuojantis tarp praradimų ir atgavimų baltiškas arealas, paskutinis pulsavimas į išorę buvo LDK išsiplėtimas į rytus baltų žemių ribose (be Pskovo ir Maskvos). Palyginimui – 800 metų (7 -15 a.) Pietų Ispanija buvo užimta arabų (maurų). Prieš 800 metų Lenkija inicijavo vakarų baltų užėmimą (nuo 1228 m.) Kryžiuočių ordino rankomis – rezultate šiuo metu ketvirtadalis Lenkijos sudaro etninės baltų žemės. Netgi sostinė Varšuva yra baltiškos kilmės žodis, reiškiantis “vietą, kur seklioje upės vietoje gaudoma žuvis, panaudojant spąstus žuvims – varžas”.
    Remiantis Ispanijos Rekonkistos patirtimi, galima prognozuoti baltišką rekonkistą Šiaurės Lenkijoje.

    Lenkija sąvokai “lenkas” suteikia platesnę prasmę, nei tik tautybė. Todėl lenkais laikomi kitų tautybių asmenys, kurie gyveno ir kultūriškai realizavosi lenkų kalba kurdami Lenkijos gyventojams.
    Lietuviai laiko lietuviais visus Vilniaus apylinkėse gimusius menininkus, nes jų šaknys baltiškos, taip pat Žemaitijos bajorus, kalbėjusius lenkų kalba (Pilsudskis, Oginskis ir t.t.) ir etninėse lietuvių žemėse dabartinėje Baltarusijoje gimusius veikėjus (A.Mickevičius, T.Kosciuška). Lenkijoje jie laikomi “lenkais”. Lenkijoje lenku laikomas netgi prūsas M.Kopernikas, nes jis kūrė Lenkijos užkariautoje prūsų žemėje “Varmė”.

    Lietuviai žino savo tėvų ir senelių procentinę etninę sudėtį, pvz. 1/4 žemaitis + 1/4 dzūkas + 1/2 aukštaitis.
    Lenkai Lietuvoje laiko save lenkais, nes” jie taip apsisprendė”, nors pagal archyvus visų protėvių pavardės būtų lietuviškos (nes Vilniaus apylinkės yra etninės lietuviškos žemės, ginčas gali būti ar tai Pietų Aukštaitija, ar Šiaurės Dzūkija – bet jokių būdu nei Lenkija, nei Baltarusija).

    Svarbiausia klaida – “Tautinės mažumos” sąvoka, kuri vartojama neteisingai, nes Lietuvoje nėra tautinių MAŽUMŲ, tik tautinės BENDRIJOS. Todėl nesusipratimu galima laikyti Tautinių mažumų apsaugos konvencijos ratifikavimą Seime. Būtina šią konvenciją DENONSUOTI.
    Tautinės MAŽUMOS pavyzdys Latvijoje – lyviai. Jų gyvenamos vietovės yra lyvių kilmės, todėl saugomi lyviški pavadinimai. “Ryga” taip pat lyviškas žodis.
    O kokius lenkiškus pavadinimus nuo išnykimo turi saugoti tautinių mažumų konvencija? Visi Vilniaus apylinkių pavadinimai yra lietuviški, “lenkiškais” jie tampa tik po privalomo iškraipymo. Tikriausia konvencija turi saugoti nuo išnykimo pavadinimą “Soliecznyki”, kaip originalų “lenkišką”?
    Šalčininkai paminėti pirmą kartą 1311 metais. Tada artimiausi lenkai gyveno kažkur ties Vyslos ir Narevo upių santaka – už kelių šimtų kilometrų.

    Lenkijos simbolikos propaganda Vilniaus apylinkėse (mokyklose) yra nesusipratimas, nes nelogiška mokyklų klasėse virš lentos kabinti simboliką, pirmoje vietoje iš dešinės kabinamas Lenkijos valstybės herbas (Lietuvoje nėra Lenkijos valstybės teritorijų, o moksleiviai nėra Lenkijos valstybės piliečiai), antroje vietoje kaba katalikiškas kryžius (nors klasėje gali būti kitų konfesijų moksleiviai arba ateistai), ir tik trečioje vietoje kaba Lietuvos valstybės herbas. Kaip taisyklė, klasėje būna ir kitos valstybės (Lenkijos) valstybinė vėliava.
    Moksleiviai mokomi svetimų etnografinių regionų, esančių už šimtų kilometrų nuo Vilniaus apylinkių, dainų ir šokių (aprengiant tautiniais rūbais, kurie Vilniaus apylinkėse neturi jokių istorinių tradicijų).

    AWPL partijos vadovaujamos savivaldybės žymi tam tikrą teritoriją antrais LENKIŠKAIS gatvių ir vietovių pavadinimais, lietuviams sukeldami įtarimus dėl galimos antros Lenkijos okupacijos, nes pirmoji okupacija (1919-1939) nėra pasmerkta, o lentelių kabinimas išimtinai antraja lenkų kalba labjau primena tam tikros teritorijos pažymėjimą, kaip būsimą atskyrimą nuo likusios Lietuvos.
    Klausimas – kodėl būtent lenkų kalba? Kodėl nėra nei rusų, nei baltarusių kalbomis, nors daugumą Vilniaus apylinkių nelietuvių sudaro būtent imigrantai arba jų palikuonys iš Baltarusijos ir tebekalbantys buityje baltarusišku dialektu “Po prostu” su lenkiškų, lietuviškų, rusiškų žodžių priemaišomis?

  17. Lenkijos agresija:
    Baltų žemėse gyvenantys dabartiniai kašubai ir mozūrai yra slavų agresijos (nuo Čekijos pusės) rezultatas. Genetiškai būdami baltiški, kašubai ir mozūrai šiandien Lenkijoje laikomi “lenkais”.
    1228 metais Lenkija pakviečia Kryžiuočių ordiną kariauti prieš baltus (kašubus, prūsus) ir juos pajungti Lenkijos naudai. vėliau Ordinas tapo nepaklusnus Lenkijai ir ėmė vykdyti savarankišką politiką.
    Lenkijos bandymai pajungti Lietuvą per visokias unijas (Krėvos, Liublino). Lenkija negalėjo nukariauti Lietuvos jėga, tai bandė paimti klasta ir gudrumu. Jeigu Lietuva po Krėvos unijos būtų tapusi unitarinės Lenkijos dalimi – koks likimas būtų lietuvių kalbai, kada ji būtų išnykusi?
    Agresija per bažnyčią. Kunigai lenkai Lietuvoje nesimokė vietinių kalbų ir tarmių, vertė žmones melstis svetima lenkų kalba, diskriminuojant vietines kalbas.
    Kultūrinė agresija – lenkų kalbą vartoję LIETUVOS kompozitoriai, poetai, rašytojai ir t.t. Lenkijoje laikomi “lenkais”.
    Kai Lenkija užkariavo Varmę (etninės baltų žemės), tai vietinis PRŪSAS N.Kopernikas staiga tapo “lenku”.
    Adomas Mickevičius, gimęs etninėse lietuviškose žemėse Rodūnioje, kur tuo metu valstiečiai dar kalbėjo LIETUVIŠKAI, o bajorai vartojo lenkų kalbą (kaip tarpusavio bendravimo priemonę), kuris niekada nebuvo Lenkijoje – staiga tapo Lenkijoje “įžymiu lenku”.
    M.K.Oginskis, kompozitorius. Lietuvis (žemaitis) Lenkijoje laikomas “lenku”.
    Vilniaus apylinkėse buvo daug įžymių rašytojų, kurie Lenkijoje laikomi “lenkais”, nors jie patys save įvardijo kaip lietuvius (kalbančius lenkiškai).
    1919-1939 metų Lenkijos karinė agresija prieš Lietuvą. Jei ji būtų pavykusi – koks šiandien būtų lietuvių kalbos likimas?
    Šiandien Lenkijos agresijos požymiai:
    “Kręsų” politika
    Nuolatinis kišimasis į Letuvos vidaus reikalus, reikalaujant įvairių įstatymų pakeitimų.
    Lenkijos teiginiai apie “po 1945 metų už sienos likusią lenkų tautos dalį”
    Lietuvoje nėra kitų tautų etninių žemių, tačiau Lenkijos reikalavimai suformuluoti taip, lyg Rytų Lietuva būtų etninės lenkų tautos žemės, esančios Lietuvos valstybės sudėtyje.
    AWPL melas, kad lenkai Lietuvoje yra anksčiausiai atvykusi kita tauta, atseit tai įvyko prieš 700 metų. Tai pasakė V.Tomaševskis Europarlamentarų delegacijai Vilniuje. Įdomu, 1311 metais kiek lenkų ir iš kurios Lenkijos vietos atvyko į Lietuvą ir koknkrečiai į kurią Lietuvos vietą? 1311 metais pirmą kartą paminėti Šalčininkai (kaip LIETUVIŲ pilis) – įdomu, ar dabartiniai AWPL veikėjai Šalčininkuose minėjo šią 700 metų jubiliejinę datą? Tikriauisiai ne, nes ta data neturi nieko bendro su “lenkiškumu”.
    Kultūrinės agresijos požymiai:
    Lenkijos regionų tautinių rūbų vartojimas per įvairias šventes. Šie rūbai nėra istoriniai Rytų Lietuvos rūbai.
    Lenkijos valstybės simbolių vartojimas Rytų Lietuvos mokyklose (Lenkijos Herbas ir valstybinė Lenkijos vėliava).

  18. “Suvalkų trikampio”*(Šiaurės Dzūkijos žemės DAINAVA)* ir Vilniaus apylinkių *(Pietų Aukštaitijos žemės LIETUVA, 1920-1939 Lenkijos okupaciniu laikotarpiu pavadinto “Vilniaus kraštu”)* sulenkintų lietuviškų pavardžių

    *KATALOGAS:*

    Giniotas – Pilsudski
    Narutis – Narutowicz
    Uogintas – Oginski
    Mickus – Mickiewicz
    Balandis – Bolądz
    Karvelis – Korwel
    Aukštulis – Oksztul
    Jurgelis – Jurgel
    Andriulaitis – Andrulojc
    Petrulis – Petrul
    Motiekaitis – Macejkianec
    Vanagėlis – Wanagel
    Bačiulis – Baczul
    Šarkelis – Szarkel
    Brazys – Brazis, Brozowski
    Šimkus – Szimkus
    Vaitulis – Wojtul
    Vaidila – Wojtyła
    Vainila – Wojniłło
    Verbyla – Wierbiel
    Pirštelis – Pirsztelis, Pirsztel, Пирстелеев, Пірстелэяаў
    Tolmantas – Talmont
    Oželis – Kozlowski
    Kazlas – Kozlowski
    Kiškis – Kiszkis, Zajanczkowski
    Mažulis – Mazul
    Meška – Mieszko
    Radžvilas – Radziwiłł
    Goštautas – Gasztol
    Katkus – Chodkiewicz
    Sapiega – Sapieha
    Tamošius – Tomaszewski
    Tėvelis – Tevel
    Krepštulis – Krepsztul
    Laucelis – Lawcel
    Jasiukaitis – Jasiukait
    Daškus – Daszkiewicz
    Kupčelaitis – Kupczelait
    Mažeika – Mazeiko
    Kuklys – Kuklis
    Juselis – Jusel
    Adomaitis – Adamajtis, Adamait
    Giliūnas – Giliun
    Andriulaitis – Andraloit
    Masiulionis – Masiulianiec
    Žygelis – Zigiel
    Vagnorius – Wagner
    Dvynelis – Dvinel
    Gaidys – Gaidis, Gojdz, Gojd, Goyd, Gajdamowicz
    Gaidelis -Gaidel, Gaiduliewicz
    Vabalys – Wabalis
    Masėnas – Masian
    Mažutis – Mazuto
    Laurys – Lawris
    Tatolis – Tatol
    Narkeliūnas – Narkeliun
    Obuoliūkštis – Obolikszto
    Blažys – Blażys
    Gedžiūnas – Gedziun
    Gaigalas – Geigal,
    Gulbinas – Gulbinowicz,
    Jokūbėnas – Jakubenas
    Juodelis – Jodelis
    Baliulis – Balulis
    Gintautas – Gintowt
    Meilūnas – Mejłun
    Petrašiūnas – Pietraszun
    Jasiulionis – Jasielonis
    Skirtūnas – Skirtun
    Gečys – Giečys
    Maišelis – Maiszel
    Jankūnas – Jankun
    Jočys – Joczys
    Rėkštys – Rekst
    Kukėnas – Kukian
    Ožkelis – Aškilovič
    Ožkelaitis – Aškiloic
    Laurynaitis – Lavrinovič
    Tamulaitis – Tomialoic
    Andriulaitis – Andruloic
    Rudys – Rudzis, Rudz
    Jasiulionis – Jasiulianec
    Paukštė – Paukšta
    Grigonis – Grigianec
    Ožkinis – Aškinec
    Lazdinis – Lazdin, Lazdinec
    Narbutas – Narbutt
    Baublys – Baublis
    Giedraitis – Giedrojc
    Norvaiša – Narwojsz, Norwajsz, Norwojsz
    Vaišnys – Wojsznis
    Dūdaitis – Dudojt
    Tėvelis – Tewel
    Tomašiūnas – Tomaszun
    Radžiūnas – Radziun
    Jokūbėnas – Jakubenas
    Valeišis – Wołejszo
    Gotautas – Gotowt
    Vilkaitis – Wiłkojt
    Beinoras – Bejnar
    Paukštelis – Pauksztełło
    Burba – Burbo
    Rimšelis – Rimszeł
    Daugirdas – Dowgierd,
    Daugėla – Dowgiało
    Butrimas – Butrym
    Plokšta – Plokszto
    Girdžius – Girdziusz
    Staniškis – Staniszkis
    Triušelis – Trusiewicz
    Žagelis – Żagiell
    Matuiza – Matujzo
    Balinis – Baliński
    Vareikis – Worejko
    Subačius – Subocz,
    Subatys – Subatkiewicz
    Batūra – Baturo
    Norkus – Narkiewicz
    Lapinas – Łapyński
    Šiekštelė – Szieksztełło
    Butkus – Butkiewicz
    Linkus – Linkiewicz
    Šumilas – Szumilas
    Pajaujis – Pojawis
    Miežonis – Mieżonis
    Kareiva – Korejwo

  19. Netikslus terminas: Lietuvoje nėra nei vienos tautinės MAŽUMOS – tik tautinės BENDRIJOS.
    Artimiausias tautinės MAŽUMOS pavyzdys – LYVIAI Latvijoje. Visi kiti Latvijoje yra tautinės BENDRIJOS.

    Kadangi Lietuvoje nėra “tautinių mažumų” – galima denonsuoti Konvenciją:

    TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

    31 straipsnis

    1. Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

    2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

  20. Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    KATALOGAS

    1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
    4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
    5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įsirašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę. Pati konstitucija 1792 metais buvo panaikinta;
    6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
    7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
    9. …
    10. …

    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

  21. _Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą._

    *Kiek dar galima kartoti šią kvailystę apie duotus pažadus? KAS, KADA, KĄ pažadėjo?*
    Oglasite ves’ spisok požalsta…
    Įvardinkite pagaliau to kvailio vardą ir pavardę. Būtinai nurodykite – kiek promilių blaivumo tuo metu turėjo tas neįvardintas “pažadukas”? *Girtų žmonių pažadai NEGALIOJA.*

    _Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis._

    *Acakimas* Lenkijai dėl *paklausymo* dėl galimybės lietuviškuose pasuose lenkais laikančių save žmonių pavardes ir vardus rašyti lenkiškomis raidėmis:

    Tai bus įmanoma, kai bus sujungti į vieną bendrą raidyną du raidynai – lietuviškas ir lenkiškas.

    Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
    Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž.

    Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

    Sudėjus į vieną – gautųsi tokia lietuviškai lenkiška abėcėlė iš 42 raidžių:

    a, ą (lietuviška), ą (lenkiška), b, c, č, ć, d, e, ę (lietuviška), ę (lenkiška), ė, f, g, h, i, į, y, j, k, l, ł, m, n, ń, o, ó, p, r, s, š, ś, t, u, ų, ū, v, w, z, ž, ź, ż.

    Tik liks problema – kaip sureaguoti, skaitant lietuvišką tekstą, į raidžių junginį SZ, CZ ir panašiai. Skaityti “sėzė”, “cėzė”?
    Kaip skaityti raidę W? Kaip dvi V raides – tipo “vėvė”?
    Jeigu tekste bus parašyta vengriškas vardas “Tomasz Szarka” – jį skaityti vengriškai “Tomas Sarka” ar lenkiškai “Tomaš Šarka”? Kaip tekste perspėti skaitytoją, kad nesuklystų?

    _Tuo metu kai kurie Lietuvos politikai piktinasi Lenko kortos dalijimu tautinių mažumų atstovams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų vykdoma politika Vilnijos krašte._

    *”Ašigalio kortelė” (Karta Polaka)* yra diskriminacinis tautiniu pagrindu dokumentas. Kad nebūtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečiai, būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems (NEPRIKLAUSOMAI NUO TAUTYBĖS), turintiems Lietuvos Respublikos piliečio pasą:

    1. Laisvai dirbti Lenkijos Respublikos teritorijoje be papildomo leidimo;
    2. Vykdyti ekonominę veiklą Lenkijos Respublikos teritorijoje vienodomis sąlygomis kaip ir Lenkijos Respublikos piliečiai;
    3. Gauti Lenkijos Respublikoje nemokamą švietimą;
    4. Iškilus pavojui Lenkijoje, gauti nemokama sveikatos priežiūra tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai;
    5. Turėti galimybę nemokamai aplankyti muziejus Lenkijos teritorijoje.
    6. Gauti pirmenybės tvarka lėšų iš Lenkijos valstybės ar savivaldybių biudžetų.

    Tada jokių problemų su “kortomis”.

    Ta “Ašigalio kortelės” teiginio dalis, kad ši kortelė patvirtina priklausomybę kokiai nors tautinei grupei yra daugiau deklaratyvi – neturi jokio istorinio pagrindo Vilniaus “krašto” vietinims gyventojams, kurių protėviai dar XIX amžiaus viduryje buvo lietuviai ir lenkais savęs nelaikė, nes nemokėjo lenkiškai.

  22. DOVANA LENKIJAI JOS 100 METŲ JUBILIEJAU PROGA

    Siūlau Lietuvoje sudaryti darbo grupę, kuri parengtų lenkų kalbos rašybos reformą pagal čekų, lietuvių, latvių pavyzdį, įvedant į lenkų kalbos raidyną raides V, Š, Č, Ž ir jomis pakeičiant raidžių junginius SZ, CZ, atsisakant W raidės ir kitų diakrinių raidžių, reiškiančių minštą / kietą tarimą.

    Šį naują raidyną padovanoti Lenkijai, kaip Lietuvos dovaną, 2018-11-11, minint Lenkijos 100-ąsias metines.

    Vartojant šį raidyną, Lenkijos lenkų ir Lietuvos piliečių, laikančių save lenkais, pavardės būtų rašomos VIENODAI.

    Ir nebebus daugiau konfliktų šia tema.

  23. Zbygnevui papeikimas – žodis bendrija reiškia įstaigą.
    Pvz.:
    Dėl Tautinių bendrijų tarybos personalinės sudėties patvirtinimo
    Vadovaudamasis Tautinių bendrijų tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-695 (Žin., 2010, Nr. 114-5863; 2012, Nr. 123-6223) 11 punktu:
    1. T v i r t i n u Tautinių bendrijų tarybos personalinę sudėtį:
    Sergo Amirgulašvili – Lietuvos gruzinų kultūros draugijos „Iberija“ pirmininko pavaduotojas;
    Ruslan Arutiunian – Lietuvos armėnų sąjungos narys;
    Liucia Bartkienė – Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė;
    Jelena Berežok – viešosios įstaigos „Slavų estetinio lavinimo centras“ pirmininkė;
    Larisa Dmitrijeva – visuomeninės organizacijos „Mūsų dialogas“ pirmininkė;
    Hicham Ibrahim – Lietuvos libaniečių bendruomenės narys;
    Petko Ivanov – Lietuvos bulgarų bendruomenės „Madara“ pirmininkas;
    Ela Kanaitė – Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė;
    Božena Karvelienė – asociacijos „Romų integracijos namai“ pirmininkė;
    Georgios Macukatov – Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacijos prezidentas;
    Aliaga Mamedov – Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ pirmininkas;
    Marytė Maslauskaitė – Kauno vokiečių bendrijos pirmininko pavaduotoja;
    Galina Miškinienė – Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė;
    Albert Narvoiš – Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus narys;
    Gunta Rone – Vilniaus latvių draugijos pirmininkė;
    Eminat Saijeva – Baltijos čėčėnų bendrijos pirmininkė;
    Gžegož Sakson – Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas;
    Valentin Stech – Vilniaus baltarusių politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas;
    Natalija Šertvytienė – Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė;
    Romualdas Špakovskis – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys;
    Leonid Tregub – Pabaltijo ukrainiečių asociacijos pirmininkas;
    Liia Urman – Lietuvos estų draugijos pirmininkė;
    Roman Voinickij – Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo pirmininkas;
    Vladislav Voinič – Viešosios įstaigos „Pasaulio vilniukų suvažiavimas“ direktorius;
    Kuisin-oi Zujienė – Lietuvos uzbekų bendrijos „Pachtakor“ pirmininkė;
    2. L a i k a u netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. ĮV-637 „Dėl Tautinių bendrijų tarybos sudėties patvirtinimo“.
    KULTŪROS MINISTRAS ARŪNAS GELŪNAS
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4C11EC7CF017

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *