R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video) (28)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Iš  šio pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT „Forumo“ bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (kaip a+a Vysockis dainavo), o „bunkeriui“ – dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka Vakarų Europos modernius standartus, naudoti faktą, kad  Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlX – XX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną.

Mes dėl besikeičiančių okupacijų pastatyti tokių lietuviškų paminklų, kaip prancūzai – Žanai d’Ark ar JAV – Laisvės statulą, neturėjome galimybių. Tik okupantai statė mums leninus stalinus.

O dabar, kai galime įpaminklinti savąją tradiciją ir istoriją, tai bandoma mums uždrausti neva šiuolaikinių estetinių, meninių tendencijų vardu.

Kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės guodimas, kad „bunkerio“ siena asociatyviai susisieks su KGB rūmų siena kitoje gatvės pusėje ar net politinių kalinių pastatyta akmenų piramide žuvusiems, yra grynas interpretacijos reikalas (labai norint viską su viskuo galima susieti).

Gaila, kad Kauno atstovai taip greitai pateikia Lietuvos tapatybės ryškiausio ženklo galimą perkėlimą iš Vilniaus į Kauną kaip „laimingą pabaigą“. Iš esmės tai būtų labai iškalbingas Vyčio išvarymas iš Vilniaus.

Bet tikėkime ir dirbkime, kad tai nebūtinai taptų neskaidriomis konkursinėmis manipuliacijomis tautai primetama duotybė.

Kaunas, 2017-12-05

Autorius yra pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, kunigas, judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ tarybos narys

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ himnas:

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

28 komentarai

  1. Kęstutis:

    Na taip, dar gali būti visaip… Bet tą viceministrė ple ple ple, tokia sukta boba… Laidos pabaigoje nuskambėjo iš jos lūpų, jei nepraeis “bunkeris” yra ir trečios vietos laimėtojas, o Kavaliauskas dar spėjo leptelti – ir penktos…

  2. Manau, kad amžinai žečpospolituojančiam Kaunui tas Vytis labiausiai ir tiktų. Vilniui derėtų eiti prie legendinio Geležinio vilko idėjos. Tai derėtų ir su partizanų – miško brolių- svarbos kovoje už laisvę pabrėžimu.

    Turime tokios gilios tautinės, gyvenimo prasmės, geležinio vilko staugimu perduotos lemties, kurią išaiškino žynys Lizdeika, legendą. Manau, kad visiems – jaunimui ir vyresniems – galėtų būti priimtinas paminklas, išreikštas “100 vilkų balsu staugiančio geležinio vilko” simboliu. Juolab, kad vilkas, kaip ir miško broliai (partizanai), yra susijęs su mišku, ne vienas ir Vilko slapyvardį turėjo, be to, toks pavaizdavimas keistų ir susidarusią visuomenėje primityvią pažiūrą į patį vilką kaip žvėrį. Taigi ir pagal tai derėtų vilko simbolis. Čia taip pat yra atsižvelgtina į lietuviams (baltams) būdingą stulpinę paminklų formą. Tokiu atveju šimtui vilkų pavaizduoti paminklas galėtų atrodyti, kaip vienas ant kito stovinčių staugiančių vilkų stulpas. Toks paminklas kartu būtų ir simboliu šiam nykstančiam žvėriui, meniškai susišauktu su skitų žvėrinės išraiškos palikimu. Be abejonės meniškai sukūrtas toks paminklas darytų įvairapusį įspūdį – meninį, istorinį, tapatybės, būtų įdomus ir patiems ir svečiams – būtų ir modernus ir savitas. Žinoma. tai siūlau ekspromtu, kaip idėją. Taigi nieko nelaukdami svarstykime tokią idėją! Nepasilikime bėdavojimuose, neapsiribokime jais, gyvenkime kaip laisvi, save kuriantys žmonės.

    O kad būtų ir vilkas sotus ir meška sveika, siūlau Sakalausko sukurto paminklo pagaminti du identiškus variantus tik su į skirtingas puses pasukta žirgo galva ir pastatyti vieną vienoje, antrą kitoje pardinių Seimo rūmų vartų pusėje. Paprastai prie įėjimo vartų buvo statomi liūtai, o mes pastatytume Seimą saugančius raitelius.

    • mociute:

      gal jau nereiketu demonstruoti savo “isprusimo” ir tuo paciu pritarimo kad Vyti reikia atiduoti gudams (baltarusiams) na o Lietuvos simboli nuzeminti iki vilko kuriu ne tik Lietuvoje daugiau nei pakankamai o po tokio pasipriesinimo Lietuvos nedraugu musu Nepriklausomybes dergimo ir kenkimo kai zmones jau ketvirti amziaus verciami nusivilti laisve “vilku” (zmogus zmogui – vilkas!) Lietuvoje radosi kritine mase……….
      Vytis juk amzinas Lietuvos simbolis kuris ne tik suvienys bet ir pasitikejimo daznam suteiks.
      Ir jokia naujiena kad “sandoris” su Kaunu kuris, beje, turi issaugota ir atstatyta Laisves statula , buvo padarytas vos po praeitu seimo rinkimu

      • ir dar:

        prastai zinai Kauna jei vadini “zespospolituojanciu”! Kaunas byvo yra ir islieka bei bus visuomet paciu lietuviskiausiu miestu”
        Neziurint i tai kad laikinai turi rusiskai besikeikianti mankurta mera bei jo buri. Tai yra pataisoma – panasu kad kaunieciu kantrybe jau baigiasi…..

      • “Žmogus žmogui – vilkas” pirmykščiais laikais galėjo turėti priešingą prasmę negu tą, kurią dabar manote esant, t.y. reikšti, kad žmogus vienas kitam būtų draugiškas, gyventų veikdami išvien, kaip kad elgiasi vilkai. Juk vilkai yra tiek “socialūs”, kad net augina, maitina mažus vaikus, likusius be globos. Antai lietuviai, kai šių vaikas norėdavo ir norėdavo mėsos, seniau sakydavo eik pas vilką už berną. Čai taip kitoks vilko supratimas negu manote. Tad dėl vilko panašu, kad rodote tikrai “močiutišką” supratimą… Be to, netgi nesupratote, kad čia yra siūlomas ne vilko, o iš esmės stulpo simbolis, kuriuo yra ir vadinami Gedimino stulpai. Jie be abejonės yra tikresnis lietuvių prigimtinis simbolis, ženklas. Paminklo stulpo forma reikštų Aukščiausiojo valią, o vilkai – socialumą vieno su kitu gyvenimo santykiuose. Žodžiu, viską paėmus kartu būtų labai humaniška. Jeigu meniškai viską atlikus, trauka paminklą pamatyti būtų nenusakomai didelė. Taigi tuo garsintume Vilnių kaip Lietuvą.
        Tiesa, gąsdinimai, kad Vytį paims gudai, ko gero visiškai “močiutiški”…

        Manau, kad Kauną pažįstu pakankamai, ne mažiau, kaip ir apskritai visą Lietuvą. Dėl Kauno kaip “lietuviškiausiojo” iš esmės, o ne statistiškai, didelis klausimas. Čia galiu tik pasakyti, kad pagal apklausas 1989 metais už Nepriklausomybę Kaune lietuvių buvo 82 %, o pvz., Vilniuje 94 % lietuvių.

        • Kemblys:

          Tau Kaunas ar kauniečiai nepatinka?

        • JUOZAS:

          gal pats ir esi močiučių ekspertas, bet laikas būtų patobulėti ir pasidomėti, kaip gudai noriai ima ir stato paminklus mūsų praeities valdovams. Jau turėjo paminklus Algirdui ir Mindaugui, kalba apie Gediminą, Vytį, ir tai visokeriopai skatinama, o ne žlugdoma vyriausybiniu lygiu. Mums , kad atsigautumėm, sustiprėtumėm, vėl reikia stipraus simbolio, o būtent toks ir yra Vytis

          • Taip, reikia stipraus simbolio, bet Vytis pagal Konstituciją jau yra mūsų valstybės herbas, taigi labai stipriai įtvirtintas kaip mūsų ženklas.
            Gudai griebdamiesi už Algirdo, Mindaugo ar pan. tuo vis daugiau sukasi nuo Maskvos į mūsų pusę. Tad kodėl mums jais nesidalinti su gudais, jeigu tuo padėtume jiems išsilaikyti atskira šalimi. Pasidarykime paminklo Stulpus pagal geležinio vilko išstaugtą pranašystę ir būsime pasaulyje garsūs, kaip vieni tokie esantys.

          • ir dar:

            negi neaisku kad Baltarusijoje visam paradui vadovaujama is Maskvos? Ir tikrai ne Lietuvos stiprinimui o priesingai – naikinimui!
            Lenkai is vienos puses prisikure savo “Istoriju” o kremlius is kitos su ne ka “prastesnemis” iskraipytomis istorijomis

  3. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    VILNIUS yra ruošiamas lenkų valdymui. Kokia forma bus parinkta nežinau, bet žinant lenkų braižą, daug kas nesikeistų nuo ano meto tradicijų. Vilnius – jiems principo reikalas, Lenkijos pasturgalis, kaip išsireiškė dar MŪSŲ Seimo vyr. agrarininkas Pr… jam tas pats.

  4. Prusas:

    zydai landbergerereriai zymisi sava teritorija raudu siena, kuria paslepia po bunkerio sirma

  5. Getas:

    Dėl Vyties Vilniuje su panoramine juosta (1009 – 1991m.) ir pavaizduotais istoriniais įvykiais, kai Lietuva išgelbėjo Europą nuo Mongolų antplūdžio bei Osmanų imperijos įsigalėjimo, aišku, kad turi būti pastatyta tik Vilniuje, nes šį jovalą mūsų istorijos akcentams sostinėje sukuria nematoma Rusijos ir Lenkijos ranka. Prisiminkite, kad taip buvo trukdoma Karalių (valdovų) rūmams, V. Kudirkos paminklui ir kt. lietuviškiems akcentams.
    Būkime principingi ir atkaklūs ir statykime Vytį tik Vilniuje, Laukiškio (dabar Lukiškių a.) reprezentacinėje sostinės aikštėje. O kauniečiai mąsto savanaudiškai, negalvoja apie pasekmes visai Lietuvai.
    Dėl pasiūlymo pavaizduoti stulpinėse skulptūrose vilko įvaizdį yra geras pasiūlymas, bet jis tiktų ne šioje aikštėje, tarkime ant Tauro kalno, kur dabar bus atstatomi “Tautos namai” su koncertine sale ir kt, ant J. Basanavičiaus išpirkto sklypo 20a. pradžioje.

    • Tvankstas:

      Tikrovėje Lukiškės greičiau nuo tarmiško Lunkiškės, kai ‘lunkas’/’lankas’ slaviškai ‘luk’, negu nuo Laukiškės, kai ‘laukas’ slaviškai tebus ‘pole’, nors gali būti Lunkiškės ir nuo ‘lunka’ / ‘lanka’ slaviškai ‘lug’.

      • Vargu, ar taip iš bendrinių žodžų lankas, lunkas – lanka, lunka gali būti paaiškinta tokios sakralios kaip Vilnius vietos vietovės pavadinimas – Lukiškės. Seniau Lukiškių vietovė tęsėsi iki Vingio parko, o gal net ir už jo – iki akmens su vilko pėda, Vilpėdės piliakalnio. Taigi gali būti, kad Lukiškėmis vadinta vietovė tęsėsi iki minėtų vietų pavadinimų, turinčių žodžio vilkas šaknį. Be to, yra padavimų apie paslaptingą vilko pasirodymą Vingio parke. Beje, šio parko vietovė seniau yra turėjusi Zakreto pavadinimą, kuris gretintinas su illyrų zakros “vilkas’, tačiau nebūtinai tas pavadinimas tyrėtų būti priskirtas illyrams. Vietovėse apie Ukmergę vilkas tarmiškai yra vadinamas žodžiu ‘žiogaras’. Pati Ukmergė taip pat yra turėjus Vilkmergės (Vilkomir) pavadinimą. Taigi šių vietų pavadinimams yra būdingas žodio vilkas naudojimas. Lotyniškai lupus “vilkas”, o iš lot. lupus lengvai galėjo rastis Lukiškių pavadinimas, juolab, kad turime pavadinimą vilkolakis, kuris gali būti sudarytas iš žodžių vilkas ir lokys -vilkalokis. Taigi Lukiškės iš Lokiškių galėjo rastis ir be istorinio vilko pavadinimo lotynizavimo galimybių, juolab, kad kita Neries kranto vieta apskritai vadinama Žvėrynu. Iš Romos koliziejaus žinome, kad teisingumas buvo vykdomas į jį įleidus plėšrųjį žvėrį. Taigi Lukiškių vietovės pavadinimas gali būti susijęs su teisingumo vykdymu nuo tų laikų, kai jo vykdymą atlikdavo žvėrys – lokiai, meškos ir pan. Taigi labiau tikėtina, kad Lukiškės yra iš Lokiškių.

    • Pikc:

      Na, Matijošaitis nėra “kauniečiai” – arba, pagal analogiją, Szymaszius turėtų būti laikomas “vilniečiais”. 😉

  6. Be bejonės išraiškingiausi valstybės simboliai, ženklai turi būti sostinėje – Vilniuje. Apie Vyčio statymą ne Vilniuje, o Kaune, kalbų netrėtų būti. Tai, kad jis stovėtų Vilniuje, visų, tarp jų ir Kauno, garbės reikalas. Tad Matjošaičio siūlymas Vytį statyti Kaune nėra garbingas poelgis. Tačiau Vytis nėra tik vienintelis mūsų simbolis Lietuvos valstybės istorijoje. Yra dar ir Stulpų ženklas, regis T. Narbuto pavadintas “Gedimino stulpais”, matyt, pagal žinomoje legendoje minimą Gediminą. Pirmesnis ir Lietuvai nacionalesnis yra Stulpų ženklas. Su Stulpų ženklu tapatinosi Mindaugas, Kęstutis, Vytenis. Valtybės buvimą, jos sieną nuo pirmapradžių laikų žymi būtent Stulpo formos ženklas, ši forma simbolizuoja valstybės kaip darinio atsiradimo teisingumą, atsiradimą Aukščiausiojo valia, kuri pagal tuometinę žmonių pasaulėžiūrą buvo šventa. Būtent staugiantis vilkas ištiesia kaklą ir galvą pakelia aukštyn, taip padarydamas stulpo vertikalumo povyzą (šventumo povyzą). Statant staugiantį vilką vieną ant kito gautume stulpą kaip valstybės simbolį, tai ir būtų paminklas visiems, tautai kovojusiai už valstybės Nepriklausomybę, laisvę atminti bei įkvėpimas naujoms kartoms tai tęsti. Tad manau, kad Tauro kalnas tokiam paminklui būtų per nuošali vieta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *