Duonos rinkos ateitis – mažiau druskos ir cukraus? (1)

zenpr.lt nuotr.

zenpr.lt nuotr.

Sveika gyvensena Lietuvoje nebėra tik apklausų rodikliai – maisto gamintojai, matydami paklausą, vis dažniau vartotojams siūlo gaminių, turinčių pridėtinę vertę žmogaus organizmui. Lietuvoje populiarėja tokios iniciatyvos kaip „Rakto skylutės“ ženklinimas, prie kurios prisijungia ir lyderiaujantys duonos kepėjai. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko, duona – tai vienas pagrindinių kasdienio maisto gaminių, todėl jos sudėtis gali iš esmės pagerinti lietuvių mitybos įpročius.

Remiantis 2017 m. „AC Nielsen“ duomenimis, sveikatingumo tendencija yra vienas svarbiausių rūpesčių Baltijos šalių visuomenėse (Estijoje 26 proc., Latvijoje 31 proc., Lietuvoje 30 proc.). 76 proc. lietuvių parduotuvių lentynose yra linkę rinktis sveikatai palankius gaminius. Be to, daugiau kaip 80 proc. pirkėjų dėmesio skiria produktų ženklinimui. „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, pagrindiniai svarbūs pirkimo kriterijai Lietuvoje yra E žymos (70 proc.), pilnas grūdas (60 proc.), mažiau cukraus (61 proc), („NEPA“ 2017 m.).

„Nors tyrimai rodo populiarėjančią sveikatingumo tendenciją, tiek vaikų, tiek suaugusių Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Gerinant gyventojų sveikatą ir mitybą Lietuvoje 2014 m. patvirtinta žalios „Rakto skylutės“ ženklinimo sistema, kurios tikslas – padėti vartotojams lengviau surasti ir išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Europos Sąjungos šalyse didelis dėmesys skiriamas mėsos ir duonos kategorijoms. Būtent šių gausiai vartojamų kasdienių produktų sudėties pagerinimas gali iš esmės pakeisti ir kasdienius mitybos įpročius“, – teigia Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. R. Stukas. 

Žalia rakto skylute ženklinti gaminiai – tai įprasti gaminiai, kurių sudėtyje mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose  – daugiau maistinių skaidulų. Prie šios ženklinimo iniciatyvos pamažu prisijungia ir didžiausi šalies maisto gamintojai.

„Būdami viena lyderiaujančių kepyklų Lietuvoje pastebime, kad vartotojai ne tik deklaruoja palankumą sveikatingumo tendencijai apklausose, bet iš tiesų yra linkę rinktis sveikatai palankius produktus. Reaguodami į paklausą mes žengėme drąsų žingsnį ir prisijungėme prie „Rakto skylutės“ iniciatyvos su savo flagmanais – „Bočių“ ir „Jorės“ duonomis, kurioms sukūrėme geresnėmis maistinėmis savybėmis pasižyminčias alternatyvas. Jų gamybos procese visiškai nebenaudojome pridėtinio cukraus, todėl bendras cukrų kiekis sumažėjo vidutiniškai 30 proc., druskos – 45 proc., taip pat padidinome skaidulų kiekį“, – teigia kepyklos „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Mindaugas Snarskis

M. Snarskis tikina, kad ši iniciatyva suteiks vartotojui pasirinkimą tarp tradicinių ir pamėgtų produktų bei alternatyvos su sumažintu cukraus, druskos kiekiu ir daugiau skaidulinių medžiagų. Parduotuvėse bus galima įsigyti tiek tradicinių, tiek pakeistos sudėties gaminių.

Mažiau cukraus – daugiau rizikos

Nors daugelis gyventojų sveikatą įvardija kaip vieną didžiausių kasdienių rūpesčių, 2014 m. Nacionalinio Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, rinkdamiesi maisto produktus suaugę Lietuvos gyventojai pirmiausiai remiasi skoniu (39,7 proc.) ir kaina (31,9 proc.), ir tik 13,4 proc. gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu. Todėl nepaisant sveikatingumo tendencijos, toks gaminių sudėties keitimas – didelė rizika gamintojams.

„Performuluojant produktų sudėtį susiduriama ir su rizikomis, nes pakeistos sudėties maisto produktai gali prarasti kai kurias juslines savybes, gali keistis skonis, kvapas, aromatas ar konsistencija. Tai gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimui“, – teigia prof. Rimantas Stukas.

Daugeliu atvejų maisto gamybos įmonės, atsižvelgdamos į riziką, sveikatingumo tendencijas atitinkančius produktus leidžia nedidelėmis partijomis, pristato naujienų pavidalu, mažiau investuoja į esamų, populiariausių produktų sudėties gerinimą. Tačiau „Fazer Bakery Baltic“ surizikavo.

„Keičiant sudėtį tuo pat metu reikėjo užtikrinti, kad galutinis produktas neatitols nuo esminio skonio profilio, dėl kurio vartotojas renkasi šiuos produktus. Pavyzdžiui, mūsų „Bočių“ duona jau ne vienerius metus yra populiariausia juoda duona Lietuvoje, todėl siūlyti jos skonio alternatyvą – rizikinga“, – teigia M. Snarskis.

„Fazer Bakery Baltic“ vadovas tikisi, jog naujieji produktai pasieks bent penktadalį reguliarių produktų pardavimų. Toks rezultatas leistų įsitvirtinti lentynose ir toliau tęsti pasirinktą kryptį vystant geresnėmis maistinėmis savybėmis pasižyminčius gaminius.

Palengva link sveikatai palankios mitybos

Naujausių visuomenės nuomonės mitybos įpročių tyrimų metu nustatyta, kad Lietuvos gyventojų paros maisto racione per daug energinės vertės suteikia riebalai (41,7 proc.), sočiosios riebalų rūgštys (12,9 proc.), cukrus (12,9 proc.).

„Lietuvoje pastebimas didelis lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas ir mirtingumas nuo jų, pastebimai viršijantis ES šalių vidurkį. Cukriniu diabetu Lietuvoje serga apie 4-5 proc. gyventojų, vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta trys ketvirtadaliai visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Todėl produktų sudėties gerinimo iniciatyvos yra būtinos, nes jos suteiktų vartotojui daugiau galimybių“, – teigia R. Stukas.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra leido naudoti Lietuvoje. Skandinavijoje sergamumas maisto kilmės lėtinėmis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu. Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau nei 25 metus. Lietuvoje tokių produktų, kurie atitiktų „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamiems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu jau yra virš šimto.

 

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *