V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta.

Piktybiškai ir bukai atmetamas egzistuojantis pasaulėjautos perimamumo faktorius, kuris ir daro tautas unikalias, saugo istorinę atmintį, brandina mus, kaip galinčius praturtinti globalizacijos veikiamą pasaulį savo originalia kultūra ir paveldu, kuris lydi mus tūkstantmečiais.

Būtent materijos ir sąmonės paveldas šiame besikeičiančiame laike, kurį negailestingai traiško globalizmo dantys, leistų mums oriai gyventi ir tvirtai savimi jaustis atvirame pasaulyje ir jį turtinti. Tačiau šis svarbus faktorius šiandien šluojamas nuo žemės paviršiaus, iš ateinančių kartų sąmonės, iš tradicijų lobyno, skubiai, negailestingai ir žiauriai keičiant mąstymą, vertybinius prioritetus, niekais verčiant ir deformuojant ilgametės religijos sukurtą gyvenimo etiką.

Tačiau, matyt, Vytis (ne, ne tas susmulkintas, pasimetęs, bet tas, kuris to paties autoriaus – Sakalausko – buvo sukurtas Vyčio fondo iniciatyva) – didingas, bebaimis, su kuriuo, net pro šalį praeinant, būtų galima identifikuoti tautos dvasinę stiprybę, fizinį nesunaikinamumą ir atpažinti tuos ženklus savyje, tie kuriuo susikirs tautos tiesa ir valdžios melas. Matyt išmušė ta valanda. Kai šiandien nors ir niekinamas bei ignoruojamas mūsų proistorinis Vytis parodys atsijos pelus nuo grūdų. Korumpuotos žiniasklaidos ir ją valdančių interesu grupių dėka šiandien supriešinamos kartos, neva jauni, šiuolaikinį meną suvokiantys inteligentai nebegali leisti, kad „kičinis“, natūralistinis arklys neigiamai veiktų tautos meninį skonį ir bjaurotų (!!!) Vilnių. Mes, manoji karta, su visų prieš tai gyvenusių pasaulėjautos sinteze, istorine atmintimi bei idealų visuma paliekame už bet kokio išsilavinimo, bet kokio akiračio ribos,
be bet kokio estetinio jausmo ir grožio suvokimo (pamanykit…).

Valdžia palaiko šį susipriešinimą, nes tai visiškai uždengia jos tikrųjų tikslų esmę ir padaro juos neatpažįstamais. Kad visi visų konkursų dalyviai, veltui dėję savo pastangas šios garbingos Aikštės projektui įgyvendinti ir padaryti ją visų laikų Laisvės kovų simboliu, nebūtų įžeisti, nepasijustų atstumti, pažeminti, neįvertinti ir nesuprasti, siūlau sutelkti stipriausias visuomenės pajėgas, kur įtin būtų laukiama jaunoji karta ir pareikalauti valdžios atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kadangi pastebima, jog tuos klausimus jie ekvilibristiškai apeina, siūlau pasitelkti į pagalbą Prokuratūrą bei STT ir FNTT specialistus. Siūlau kreiptis į Jos Ekselenciją Prezidentę kaip į ilgametę kovotoją prieš korupciją ir paprašyti atkreipti jos ypatingą dėmesį į šią Aikštės istoriją. Visos aplinkybės turi būti ištirtos išimtinai sąžiningai ir kuo skubiau.

Visuomenę privalo pasiekti tik teisingos žinios apie gerai organizuotame valdžios pogrindyje veikiančias jėgas ir įtakas bei j jų finansavimo būdus ir šaltinius. Kreipiantis į Prokuratūrą dėl Visuomeninio intereso gynimo, esminiais turi būti šie klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta:

– Kokiais dokumentais oficialiai Valstybės paveldo saugomos aikštės plotas buvo sumažintas daugiau nei per pusę. Kieno nurodymu tai buvo daroma, kokiais motyvais grindžiama ir kas konkrečiai už tai turi atsakyti;

– Kokį ryšį aikštės sumažinimas turi su šalia esančio vienuolyno tolimesne ateitimi, kokia ji numatoma ir kaip tai siejasi su buvusio „Vilniaus prekybos“ savininko Mindaugo Marcinkevičiaus padovanotu „išmaniuoju fontanu“;

– Kokiais dokumentais pagrįstas oligarcho M. Marcinkevičiaus sandoris su Vilniaus savivaldybe ir konkrečiai kiek arti to sandorio yra miesto meras liberalas p. Remigijus Šimašius, – ar oligarchas perka šį istorinę vertę turintį objektą, ar jam kokiais kitais būdais leidžiama disponuoti šalia esančiu Vienuolynu bei didele aikštės dalimi mainais į „išmanųjį fontaną“. Ar tie aikštėje įrengti takeliai nėra aiškiai vizualizuotas kvietimas į privatų oligarcho prekybos (?), pramogų (?) centrą, kuris galimai galėtų atsirasti Vienuolyne;

– Ar tikrai konkurso dalyviams buvo nurodyta sąlyga, kurti paminklą mažame aikštės lopelyje, griaunant universalų architektūros modelį nesilaikant erdvės proporcijų, neatsižvelgiant į tokio pobūdžio meno vertikaliosios ašies galimybę,- tokiame lopelyje Vyčio autorius jį turėjo triskart sumažinti ir paliko laisvę galimiems vandalizmo aktams;

– Kiek ir kieno lėšų išleista komunikacijų ,žemės darbų, vandentiekio vamzdžių ir kitų reikalingų priemonių įrengimui, kad fontanas veiktų, drauge su aikštės pritaikymu ne pagal 1999 m. Seimo direktyvas (medžių sodinimas, takeliai ir t.t.) vandentiekio įvedimas ir t.t.), kiek tai galėtų kainuoti realiai. O taip pat – kiek lėšų įdėta į Bernardinų sodo įrengimą (19 milijonų?) ir kiek vertas realiai matomas rezultatas;

– Kokį ryšį su tuo turi Vilniaus Meras liberalas R. Šimašius, Premjeras S. Skvernelis. Seimo pirmininkas. V.Pranskietis, kuris nevykdo 1999, Seimo direktyvų bei Seimo Kultūros komitetui vadovavaujantis Ramūnas Karbauskis. Ar jie apie susitarimą tarp Savivaldybės ir oligarcho žino, ką mano apie oligarcho kėsinimąsi į paveldo saugomos Vilniaus žemės, bei vienuolyno laukiamas metamorfozes;

– Ar „niekam neįdomus“ Vienuolynas negalėtų būti įdomus valstybei, siekiant padėti jauniems menininkams – dailininkams, architektams, skulptoriams, aktoriams, modernaus šokio kūrėjams ir net rašytojams – įrengiant kūrybines studijas ir meninio lavinimosi centrus, o ne vien tenkinti privačius interesus?

Siūlyčiau garbingo Valstybės atsikūrimo 100-mečio paminėjimo garbei savivaldybėms įsigyti jau visų konkursų metu sukurtus projektus, autoriams padedant pritaikyti juos gražiausioms ir labiausiai istorinę atmintį saugančioms vietoms ir įgyvendinti. Tai būtų nuostabus visos Lietuvos susivienijimas prieš kelių valdžių abejingumą Tautos Šventei. Taip mes pagerbtume prieš šimtą metų iš naujo susikūrusią valstybę.

Kelios svarbios visuomeninės organizacijos ruošiasi Aikštėje statyti palapines ir budėti, – nepaklusti brutaliems valdžios veiksmams ir ginti Aikštę. Aš siūlau ir kviečiu kuo daugiau visuomeninių organizacijų prisidėti prie taikaus protesto. Siūlau ir prašau – iš visos Lietuvos, nuo dzūkų ir aukštaičių iki žemaičių – pagal galimybes, autobusais ar nuosavu transportu, aplankyti tuos, kurie budės palapinėse, pakeisti, palaikyti, atnešti karštos arbatos termosuose – kaip Sausio 13- tąją.

Susivienykime. Tegul valdžios kleptomanai pamato, kad nesame muliažas, o tebesame tauta. Tegul šiandieniniai mūsų žingsniai įkvepia ieškančius pragyvenimo galimybių užsienyje, – gal jie panorės sugrįžti ir stoti Valstybei į pagalbą, įgiję naujų žinių, išmokę verslo, kalbų, įgūdžių…

Tegul Naujieji 2018 tampa iš tikro laisvi – nuo valstybinės korupcijos, paniekos žmogui, melavimo, savo piliečių apgaudinėjimo nuo valdžios kleptomanų ir visų kitų sovietinių liekanų.

Po dvidešimt šešerių Nepriklausomybės metų užbaikime savo Laisvės procesą dabar, – su tvirto ir bebaimio Vyčio simboliu širdyse.

Sekite autorę Veidaknygėje

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

72 komentarai

  1. Tie,:

    kurie bando nutautinti, išvalstybinti, klastoti istoriją, tarnauti svetimiems interesams ir ideologijoms, tėra nužmogėję vargšai, kurių vienintelis interesas – pinigai. Tai bailūs, gobšūs, pasiruošę parsiduoti bet kam, kas tik daugiau mokės, duos didesnį kyšį, ar postą dvasiniai skurdžiai.

  2. Tas:

    Pagarba autorei uz puiku, uzdeganti straipsni.Pilieciai, kuriems nesvetima meile Tevynei Lietuvai(ne tai, kuri kuriama visokiu sudin.MC ir simasiuku) kolektyviai protestuoti.Taikiai.Ir pateikti visus tuos reikalavimus, kurie isvardinti gerb.Jasukaitytes.Jeigu ir dabar snausime letarge, veliau gali buti velu.

  3. padėka Signatarei:

    Didžiausia pagarba Signatarei ir Rašytojai p. Vidmantei Jasukaitytei. Jūsų balsas labai reikalingas ir labai laiku. Dėkojame iš visos širdies. Prisidėsime kiek pajėgsime. O apie R. Šimašiaus ir M. Marcinkevičiaus kėslus nežinojome. Tai naujiena.

  4. SOCIOLOGAS:

    Nežinau, kuris iš variantų geresnis. Iš principo man nei vienas nepatinka. Geriausia Lukiškių aištėje įrengti vilniečius ir miesto svečius pritraukiantį įspūdingą fontaną ir pan. Gal čia ir verslui atsirastų vietos (prekyba ir kt.), kas padengtų fontano eksplotavimo išlaidas.
    Tad štai ko reikia Vilniui, jaunimui. O ne vyčių ir pan.

    P.s., Mano prosenelių, kt giminaičių tarpe būta pokario Lietuvos partizanų, tėvai buvo aktyvūs Atgimimo veikėjai sąjūdiečiai, aį pats dešiniųjų pažiūrų (teisa, esu už gilesnę ES integraciją), tad nereiktų bandyti mane vadinti “vatniku” ar dar kažkokiais tai panašiais žodžiais 🙂

    • toks iš jūsų sociologas, kaip iš velnio muzikantas:

      Reiškia jūs už R. Šimašiaus ir M. Marcinkevičiaus neskaidrų Lukiškių aikštės variantą. Įsiskaitykit į V. Jasukaitytės straipsnį dar kartą – tai aukščiausio lygio korupcinis variantas, vertas apkaltos ir prokuratūros įsikišimo.

    • Tvankstas:

      Maxima Aqua Parkas geriausių tiktų Vilniui ir jaunimui Lukiškių aikštėje ?
      Tikro liberasto svajonės.

    • jurgis:

      nesiteisink – Fontankos gerbėjau, esi vatnikas…

    • Žemyna:

      Katroje vidurinėje gavote Brandos atestatą?

    • markas:

      // “P.s., Mano prosenelių, kt giminaičių tarpe būta pokario Lietuvos partizanų, tėvai buvo aktyvūs Atgimimo veikėjai sąjūdiečiai, aį pats dešiniųjų pažiūrų (teisa, esu už gilesnę ES integraciją), tad nereiktų bandyti mane vadinti “vatniku” ar dar kažkokiais tai panašiais žodžiais” // ———— Ir dėl to, kad jūsų giminaičių tarpe būta partizanų, o jūsų tėvai buvo aktyvūs sąjūdiečiai, manote, įsigijęs indulgenciją visiems laikams propaguoti “fontatines” idėjas? Be to, manau, kad ne “vatnikas” esate. Toli jums iki “vatniko”… Rusiški “vatnikai” nuožmūs, turi savo patriotinę mitologiją, o jūs čia už sumautą PC pasisakote. Man atrodo, kad jūs gal labiau primityvus savanaudis ištautintas “runkelis-materialistas”, o ne “vatnikas”?

    • Pikc:

      “į pats dešiniųjų pažiūrų (teisa, esu už gilesnę ES integraciją)”
      Vertimas: “aš pats dešiniųjų pažiūrų (tiesa, esu už neomarksistinio eurosajūzo politbiuro galių didinimą ir totalitarinį radikalios kairiosios ideologijos įvedimą)”. “Didis dešinysis”, tskant, škias. 😀 Ir taip, be abejo – giminės partizanai, tėvai – sąjūdiečiai. O kaipgi kitaip? 😀
      Taigi, čia galimi du variantai:
      1. Šizofrenija arba daugybinio tipo asmenybės sutrikimas
      2. Paprasčiausias bandymas “prastumti” priešišką ideologinį požiūrį, bandant apsimesti “savu” (panašiai, kaip stribas su partizano uniforma).
      Nieko nuostabaus, kad “šviesaus homunistinio internacionalinio rytojaus” kūrėjais save įsivaizduojančią fauną alergizuoja tautinė-patriotinė simbolika – kaip ir jų pirmtakus bei “:dvasios brolius” bolševikus, nes “nugi če fošyzmas-nacyzmas-seubas!”. Užtat ir “fakjū dats vai” nezabūdkė vietoj Trispalvės, ir komjaunimo memorialą primenantis bulvių kapčius vietoj Vyčio. O geriausia – prekybcentris su fontanu. Tada ir kokį pederastų “freak show” bus galima surengti, ir turgų, ir hipsterinį pikniką. Ir taip – čia, žinokit, ne gaujos liberastinių degradų užgaida, bet “štai ko reikia Vilniui, jaunimui”. Tiesiog klausom ir tikim kiekvienu žodžiu. 🙂

  5. SOCIOLOGAS:

    Nemanau, kad reiktų sureikšminti Jasiukaitytės teiginių. Gal tik kai kurie jų verti dėmesio. Tačiau visumoje tai tik beprasmiai idealistiniai teiginiai.

  6. Jules:

    O, ar čia ta AMBalo(LK(bolševikų)P CK Pirmojo sekretoriaus) gerbėja ir mylėtoja, kuri ant bėgių gulėsi, gulėsi ir neatsigulė, patikslinkite? Pamiršau tik už ką ten gulėsi? Būkite geri, priminkite.

    • >Jules:

      Ar jūs nepritariate rašytojai ką ji šiame straipsnyje rašo? Jeigu tai tiesa ką parašė apie R. Šimašiaus ryšius su “Vilniaus prekyba” ir oligarchu M. Marcinkevičiumi, tai yra nusikaltimas. Ir ačiū rašytojai, kad šią aferą pranešė mums. Jei tai tiesa, tai būtų dar viena vinis į liberalų partijos karstą.
      O jūs ne ten sudedate akcentus. AMB tai praeitis. Nuo tų laikų nei kiek nepažengėme pirmyn, o tik metai iš metų grimztame gilyn į prarają.

      • Jules:

        Pritariu, bet kas iš to? Juk gal pirma reikia žinot ir kas tai sako, koks žmogus tai sako, ir ką tas žmogus anksčiau yra veikęs okupacijos metais, kaip šlovinęs LK(bolševikų)P CK Pirmąjį sekretorių? O dabar gaunasi taip, kad didžiausi patriotai yra kolaborantai ir kagėbistai, KGB rezervas. Jie net Vyčiui paminklą Kaune pastatys, tikrai pastatys, prieš tai iš sostinės sutartinai slapčia jį nujoję ir pamaloninę Žečpospolitą, kad tik į prezidentūrą patektų – būtų išrinkti prezidentais, prisidengę patriotizmo kuo ten? Na, patys geriau gi žinote, kuo jie dangstosi, tiesa? Juk čia vyksta spektaklis dėl lengvatikių runkeliukų, dėl naivuolių akių, kad mentūra(raudonkepuriai) galėtų persikraustytų į prezidentūrą, tiesa? Jie gi patriotiški bus, žinoma, tik iki valandos X, iki ultimatumo, ką manote? Būtent sąžiningi žmonės lengviausiai įpainiojami į juodus darbelius. Klasta ir apgaule priverčiami juos atlikti, patys to net nesuprasdami, ką daro ir kam pasitarnauja?

      • Šiaipp:

        Chi. „Jeigu tai tiesa…“ – čia slypi esmė.

  7. Kokie jus:

    naivuoliai, tai trūksta žodžių. Išsirenka į valdžią globalistus-liberastus ir paskui stebisi jų veiksmais. Jei paskiriate vilką prižiūrėti avių bandą, tai nesistebėkite pasekmėmis.

  8. Turime tokios gilios tautinės, gyvenimo prasmės, geležinio vilko staugimu perduotos lemties, kurią išaiškino žynys Lizdeika, legendą. Manau, kad visiems – jaunimui ir vyresniems – galėtų būti priimtinas paminklas, išreikštas “100 vilkų balsu staugiančio geležinio vilko” simboliu. Juolab, kad vilkas, kaip ir miško broliai (partizanai), yra susijęs su mišku, ne vienas ir Vilko slapyvardį turėjo, be to, toks pavaizdavimas keistų ir susidarusią visuomenėje primityvią pažiūrą į patį vilką kaip žvėrį. Taigi ir pagal tai derėtų vilko simbolis. Čia taip pat yra atsižvelgtina į lietuviams (baltams) būdingą stulpinę paminklų formą. Tokiu atveju šimtui vilkų pavaizduoti paminklas galėtų atrodyti, kaip vienas ant kito stovinčių staugiančių vilkų stulpas. Toks paminklas kartu būtų ir simboliu šiam nykstančiam žvėriui, susišauktu su skitų žvėrinės išraiškos palikimu. Be abejonės meniškai sukūrtas toks paminklas darytų įvairapusį įspūdį – meninį, istorinį, tapatybės, būtų įdomus ir patiems ir svečiams. Žinoma tai siūlau ekspromtu, kaip idėją. Taigi nieko nelaukdami svarstykime! Nepasilikime bėdavojimuose, neapsiribokime jais, gyvenkime kaip laisvi, save kuriantys žmonės.

    O kad būtų ir vilkas sotus ir meška sveika, siūlau Sakalausko sukurto paminklo pagaminti du identiškus variantus tik su į skirtingas puses pasukta žirgo galva ir pastatyti vieną vienoje, antrą kitoje pardinių Seimo rūmų vartų pusėje. Paprastai prie įėjimo vartų statomi liūtai, o mes pastatytume Seimą saugančius raitelius.

    • Karolis:

      Su visa pagarba idėjai, bet nereikia painioti Vilniaus miesto įkūrimo legendos su Vilniaus, kaip Lietuvos valstybės sostinės, pristatančios (reprezentacinės) aikštės pagrindiniu simboliu. Galų gale sutikit, kad nėra, nebuvo ir nebus didingesnio simbolio Lietuvai, kaip Vytis! Mano galva, labai daug kas “grybauja” apie Vytį net neturėdami nutuokimo, ką jis iš tikrųjų simbolizuoja. Vieniems tai Vytautas didysis, kitiems lenkų “šnipas”, nes neva jo skyde jogailaičių kryžius…Visiems mastantiems tautiečiams siūlyčiau perskaityt Dainiaus Razausko “Vytis” knygelę. Tada, manau nebekiltų jokių papildomų idėjų, kas turi geriausiai atstovauti mūsų šalies žuvusių didvyrių aukščiausius idealus. Juk ne dėl bunkerių, ar kokių miško būdelių vyrai ir moterys kovojo, o dėl aukščiausių vertybių ir idealų. Būtent šiuos idealus ir įkūnija šuoliuojantis baltas raitelis, ant balto žirgo, iškėlęs kalaviją.
      Mes esam laimingiausia tauta pasaulyje, kad mums dievai perdavė šį simbolį…

      • D.Razausko knygelę “Vytis” skaičiau, tiesa seniai. Kiek prisimenu tai joje yra tik autoriaus istoriniai pasamprotavimai apie “Vyties” kilmę, kurios konkretesnė kilmė taip ir likusi neatskleista.
        Akivaizdu, kad “Vyčio” pavadinimas kaip tikrinis žodis radosi iš bendrinio žodžio. Bendrine prasme žodis vytis yra giminingas žodžiui “vieta”. Rusiškai Vytis verčiamas “Pagonia”, kuris vestinas iš lotynų kalbos žodžio “pagus”. Lot. ‘pagus’ reiškia kaimas, sritis, t.y. žymintis tą patį, kaip ir liet. “Vytis”, objektą – vietą. Tokia būtų “Vyčio” kilmė. Žinant, kad Lietuva Žalgirio mūšyje dalyvavo su vėliavomis, kuriose buvo vadinami Gedimino stulpai, kad Kęstutis 1351 metais atlikdamas jaučio aukojimo ritualą priešais Vengrijos karaliaus Liudviko palapinę, išsikėlė būtent “Gedimino stulpų” ženklą, taigi tas “Vytis” nėra niekuo šventesnis už kitus mūsų ženklus. Atsižvelgiant į tai, kad ir šv. Jurgis vaizduojamas raiteliu, taigi Vytis raitelis nelaikytinas ir jau tokiu vien lietuvišku.

        • Karolis:

          Vytis ne nuo žodžio vieta. Žemaičiuose Vytis vadintas Vaikymu. jis vaiko priešus, vidinius ir išorinius. Slavų žodis “pagonia” manau ne labai ką turi bendro su lotynų “pagus” ar “paganus”, tai visiškai skirtingi žodžiai. O va su lietuvišku “ginti” “gena” “gainioti” “ganyti” “ganiava” ir t.t. – tai tikrai turi bendrysčių.

          • Žemyna:

            погоня = persekiojimas, vyjimasis, gaudymas; persekiotojai,

          • markas:

            Jogailos privilegijoje Lietuvos bajorams 1387 m. užrašyta, kad persekiojimas liaudies kalba vadinamas “Pogonia”: “Tais atvejais, kada reikėtų persekioti priešus ir mūsų priešininkus, bėgančius iš mūsų Lietuvos šalies, tai į tokios rūšies persekiojimą, kuris liaudies kalba vadinamas pogonia (quod pogonia vulgo dicitur), yra įpareigojami vykti ne tik kariai, bet ir kiekvienas bet kokios padėties ir bet kurio luomo vyras, galįs nešioti karo ginklą.”.

          • Taip, Žemaičiuose Vytis vadintas Vaikymu išsivertus iš rusiško “Pagonia”, be abejonės įžvelgus šiame žodyje rus. gnati, goniatj, nors paties raitelio nei vieniems, nei kitiems “pagonia” nevadinus. Su tokiu lygiu istorijos, žodžių išvedžiojimuose gali toli važiuoti…
            Pagal tokio supratimo logiką išeitų, kad Lietuvai praktiškai natūroje nebuvo reikalinga jokia kariuomenė, pakako kokiai moterėliai priešui pasirodžius ištraukti iš ančio vėliavą su Vytimi ir priešas sprukdavo… Patarčiau pirmiausiai susivokti vaizdo, ženklo paskirtimi senojoje žmonių pasaulėžiūroje, jų gyvenimo visumos santykiuose, o tada…

    • Tvankstas:

      Noriu išsakyti savo nuomonę iš nelietuviškų šaltinių, nesu dar perskaitęs D. Razausko “Vytis”, lietuviškai tikrai mažai skaičiau per paskutinius 27 metus.
      1. VYTIS.
      Žodis sutinkamas dar 410 m., kai Romą užėmė VYTIGUDAI, vedami vado Valdarikio (iškraipytas į Alaricus), kurių vardas iškraipytas pagal skribų ausis – ‘visigodos, visigodus’, tai dėl jų šveplo Th garso vietoje vytigudų tarto T.
      Šiandien Ispanijoje yra vietovardžiai Vitigodino, Godines,…, dar buvo Gothalanda, Gothamarca, dab. Katalonija.
      Veiksmažodis žodžiui ‘Vytis’ yra tik lietuvių kalboje – ‘vyti’.
      2. Slaviškas ‘pogonia’, ‘pogan’ labai nusileidžia keliais šimtais metų senesniam liaudyniškam ‘paganus’ – išvytasis, netikro tikėjimo Rytų Europoje žmogui nusakyti.
      Veiksmažodis ‘paganus’, ‘pogonia’, ‘pogan’ turi veiksmažodį ‘paginti’ tik lietuvių kalboje, slaviški, atsiradę po 863 m. krikšto, kaip poganiti, pognat’, pognac’ yra vėlesnių laikų kitmenys.
      3. Liaudyniškas ‘pagus’ yra atsiradęs iš ‘pa-gava(s)’, kur GaVa yra pirminės šaknies žodis (100-70 tūkst. metų), labai gražiai išlikęs japonų kalboje ‘gava’, lietuvių ‘upė’.
      ‘Gava’ labai plačiai buvo išplitęs – nuo Gibraltaro iki Uralo, šiandien turime likučius vietovardžiuose kaip -gov(w), -kov(w), -gouwe, -gau, -gou.
      GaVa šaknis davė vietovardžių reikšmėse žymėti vietą, sritį.
      Liaudynų ‘pagus’ yra su lietuvišku priešdėliu pa-, sakytume šiandien kaip dalis vietos, padalinys.

      • Pikc:

        Įdomus trumpas “fentezi” stiliaus kūrinukas. Matau, su fantazija (įskaitant Kastilijos herbo interpretaciją) pas tamstą viskas tvarkoj. 🙂

        • Tvankstas:

          Nesunku pasižiūrėti į Kastilijos garbę (herbą), pilna internete.
          Ispanijoje yra dar daugiau visokių Gedimino stulpų pirmtakų iš 5 amžiaus išlikę, kaip brangiausias Ispanijos paveldas.
          Gedimino stulpas yra tas pats Kastilijos garbės gremžtinis (grafinis) žymėjimas.
          Na, trūksta supratimo akivaizdžiai, jei Kastijos pilis su bokštu tiesiogiai nevadinama Gedimino stulpais, tai negali būti tapatūs ženklai, toks supratimas, norima, kad 5 amžiuje vytigudai būtų žinoję kaip vadinsis 14 amžiuje Lietuvoje.
          Visi pateikti žodžiai yra iš visiems prieinamų šaltinių, nesunku pasitikrinti, nebent protelis neveža suprasti, apimti visumos, arba padėtis visuomenėje ‘erelis musių negaudo’, nes to nepaaiškino dar nei Varšuvoje, nei Maskvoje, nei Briuselyje, nei Madride.

          • Pikc:

            Tai jo jo – žinom teoriją “jei bent kažkiek, bent iš tolo (ar iš skambesio) kažkas panašaus – YRODYMAS! 🙂
            Šiaip, aš prieš fentezi nieko neturiu, paskaitinėju karts nuo karto – tiesiog skiriu grožinę literatūrą nuo mokslinės, ir tiek. 🙂
            Čia verta prisiminti prof. A. Butkaus citatą: “Pavyzdžiui, J. Šeimys „sugeba“ egiptiečių hieroglifus perskaityti dabartine lietuvių kalba, J. Jokubauskas be vargo lietuviškais laiko žodžius semitas (iš semti), regionas (iš regėti), odė (iš oda) ir daugybę kitų. Šiuos ir kitus lietuvių fantastus plačiau yra aptaręs akad. Z. Zinkevičius (Zinkevičius 2006). Rusams šioje srityje atstovauja profesorius V. Čiudinovas (Валерий Чудинов), tvirtinantis, kad visas senasis pasaulis buvęs rusiškas, o rusai nuo Samaros numigravę net į Japoniją ir ten įkūrę samurajų kastą”. Aišku, tas Čiudinovas nesąmones kalba, nes mes juk ŽINOM, kad samurajai buvo kuo gryniausi lietuviai (greičiausiai kaip nors susiję su žodžiu “rujoti” – nes nu biški panašiai skamba!). 😉
            Na, bet neverta ginčytis – jedem das Seine, kaip sako. Galų gale, ir straipsnis gi ne apie tai.

      • O su kokiais liet. žodžiais galėtų būti garsiškai ir prasmiškai giminiuotinas vok. West, reiškiantis geografinę pasaulio kryptį – Vakarus?

    • Tvankstas:

      Pratęsiant Vyties aprašymą.
      Kastilijos garbėje (herbe) aiškiai matome tai, kas vadinama pas mus Gedimino stulpais, atkreipkite dėmesį į Kastilijos garbės spalvas.
      Vyties garbėje (herbe) turi būti ne dvigubas kryžius, bet Gedimino stulpai, kurie jau prieš 1407 metus, netrukus po Romos užėmimo, nukeliavo į Ispaniją su VYTIGUDAIS.
      Šiandien mūsų Gedimino stulpus atpažįstame ir FC Real Madrid garbėje, kuriuos mato šio klubo gerbėjai visame pasaulyje.
      Tikrasis mūsų Vytis turi būti su Gedimino stulpais.

      • Ženklui Gedimino stulpų vardą davė, regis, istorikas T. Narbutas tik 19 amžiuje, iki tol jis turėjo tik Stulpų vardą.
        Ar nederėtų tad parodyti, kad pagal semantiką Lietuva = Stulpuva (sinonimai)…

      • Karolis:

        Pritariu. Skydas su Gedimino stulpais tikrai atspindėtų “lietuvišką” Vytį. Na, bet čia tik noras…
        Iš tiesų, nereiktų nukrypt į antraeilius dalykus. Vytis nėra tik vaikytojas, ar kario simbolis. Visų pirma tai baltas raitelis, ant balto žirgo iškėlęs kalaviją. O tai reiškia, kad žmogus – raitelis, tiksliau jo dieviškoji dalis, tvirtai sėdi balne ir laiko pažabotą savo žmogišką – gyvuliškąją prigimtį. Kalavijo pagalba iškelia moralę, vertybes, idealus aukščiau visko. Prieš tokį karį į kovą nestos joks priešas. Jei nori kautis su išoriniais priešais, pirma turi būt įveikęs ( ar pažinęs) vidinius…Tai ir būtų esminė Vyčio prigimtis. Manau už tokį Vytį ir mūsų bočiai galvas guldė…

        • Horizontaliai laikomas kardas rodytų, kad taip vaizduojamasis yra priskirtinas “svieto lygintojo” (razbainiko) tipui ne “Aukščiausiojo valia”. Kai “Stulpo” formos vaizdas reikštų priešingai – pasaulio “lygybės” principo vykdymą vertikaliai, vertikalaus pavidalo tvarka. Lietuvių pasaulėžiūroje vyraujantis vertybiškumas yra vertikalus.

  9. Skvernelis pavėlavo!:

    Valatka pirmas pasiūlė švęsti Pilsudskį! Tiesiog iš panosės nugvelbė… – delfi .lt
    Rimvydas Valatka. Kodėl Lietuva turėtų minėti Piłsudskio 150-ąsias gimimo metines?

    • Žemyna:

      Sunkiai randamą Juzefo Pilsudskio gimtinę puošia Lenkijos vėliavos ir lietuviškas paminklas
      15min. lt/naujiena/aktualu/istorija/sunkiai-randama-juzefo-pilsudskio-gimtine-puosia-lenkijos-veliavos-ir-lietuviskas-paminklas-582-888632
      Kažin, ten viskas atitinka LR įstatymus?

  10. T0mas J.:

    “siūlau pasitelkti į pagalbą Prokuratūrą bei STT ir FNTT specialistus. Siūlau kreiptis į Jos Ekselenciją Prezidentę kaip į ilgametę kovotoją prieš korupciją” – kokia autorė naivi! Kaip galima nematyti, kad TSKPistė nėra kovotoja prieš korupciją? Kaip galima nematyti, jog Prokuratūra yra nusikaltėlių irštva? Prezidentė šioms (ir visoms kitoms teisėsaugos įstaigoms) parinko tokius vadovus, kurie pasižymi ištikimybe Prezidentei, tačiau kovoti su nusikaltimais, korupcija – jie to nesiekia.
    Atkreipkit dėmesį, kad prokuratūra metai iš metų vis labiau degraduoja ir visi kažkodėl ramiai žiūri į tai.
    Pvz., kai Vyriausybė svarsto kovą su korupcija, šešėliu – į posėdžius prokuratūros atstovų net nekviečia. Kodėl? Nes susitaikė su tuo, kad prokuratūra yra bejėgė.
    Kuo užsiima PROKURATŪRA, kokiame kontekste jūs žiniasklaidoje girdit minint šios institucijos pavadinimą?
    Kad nutraukė bylą dėl Jaunimo Teatro pirktų kėdžių, už kurias buvo permokėta 10 kartų?
    Kad prokuratūra išteisino grobstytojus VEKS byloje?
    Kad nutraukė bylas dėl grobstymų Valdovų rūmų ir Nacionalinio stadiono statybose?
    Jūs turbūt girdėjote koks buvo prokuratūros vaidmuo Kusaitės byloje, kuri baigėsi visišku kaltinamosios išteisinimu?
    Generalinė Prokuratūra, kuri tyrė Auksinių Šaukštų bylą, piktnaudžiavimo tarnyba nerado. Tai BYLŲ NUTRAUKIMO ĮSTAIGA.
    Prokuratūros vadovus parenka Prezidentė, priekaištų jiems neturi, išbūna iki kadencijos pabaigos, tada Prezidentė parenka sekantį ir tas ramiai sau pučia antru galu į minkštą kėdę..
    Pamenat, kai vienas GP vadovas (ne Dalios parinktas, bet dar paveldėtas iš Adamkaus) atsistatydino pats (nes nesugebėjo dirbti) – ką prezidentė su juo padarė? Paskyrė teisėju, pasirūpino jo karjera – dabar jis Dalios dėka jau Apeliacinio Teismo vadas.
    Teisėsauga dirba taip, kaip jai vadovauja teisėsaugos įstaigų vadovai, o vadovus joms – VISOMS teisėsaugos įstaigoms – parenka Prezidentė (toks įstatymas).
    Darykit išvadas.

    • Pagal Konstituciją(14 str.) Vytis yra valstybės herbas. Jo vaizdas ir jo naudojimas yra reglamentuoti istatymu. Dabar Sakalausko pavaizduotą raitelį, neatitinkantį vaizduojamo valstybės herbe, vadinant Vyčiu yra herbo išniekinimas, už tokį veiksmą yra baudžiamoji atsakomybė. Tai jau vien pagal tai yra pagrindas prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą. Tylu… – nei Grybauskaitė, nei Skvernelis su Šimašiumi į prokuratūrą nesikreipia. Tai ar čia tinkamas pareigų atlikimas…

  11. Žemyna:

    Mindaugas Pakalnis „Savaitės” laidoje driokstelėjo:
    – Vertybė ne šventa karvė, kurios negalima pažeisti!
    Fantastiški specialistai ėmėsi Lietuvos sostinę „patvarkyti”

  12. markas:

    Pamenu, pirmą kartą pamačiau pakalnį per TV. Buvo ten su šimašiniu kartu. Kažkaip, organiškai pajutau, kad ta plika galva, išsiviepusi už padugnių mero nugaros, ir bus tas. O visa tai vyko prie Profsąjungų Rūmų. Šiais metais. Taip ir pamaniau tada: bomžagalvių būrelis Rūmų fone. O svarstė jie tada likimą Rūmų.

  13. Žemyna:

    „Konkursas” buvo organizuotas staigiai, pagal principą „na, pakapstyk savo juodraščiuose, eskizuose – gal rasi ką, ką galima pritempti prie temos, kad mes čia galėtume pavaizduoti konkursą!..Na, o jei bus visai ne į temą, pavadinsime naujausiu vakarietišku mados klyksmu.”
    Vienas „iš politinio elito” vaikšto nutaisęs šypseną, primenantį drovų vagišių iš Ostapo Benderio kompanijos, kita atrodo, lyg kasdien varu atvaroma į darbą kankinė, trečia per TV „konkursą” teisindama, atrodo, lyg tik ką su rūbais į vandenį panardinta ir ištraukta…

  14. Jules:

    Panašu, kad Šimaschux Žečpospolitos meras. Na, o dėl drg.Valatkos, įdomu, kodėl jis saugumiečiams neužkliūva, tik patriotiškai nusiteikęs jaunimas ir ta jauna mergina iš Klaipėdos, kaip jos ten vardas, berods, Eglė? Pamenate, kaip Vyriausybė Kaune kadais pridavė Maskvai Saugumo ir Policijos vadus? O patriotai buvo, ane? Dabar ne geresni – gaudo tik trolikų “zuikius”. Taip dabar Varšuvai, matyt, ruošiasi priduot ar įduot Lietuvos patriotus ir Vytį.

  15. Pikc:

    Neblogas prof. V. Radžvilo komentaras:
    “Itin savalaikis, be galo aktualus ir įsakmiai raginantis atsikvošėti ir susimąstyti straipsnis. Vyčio neleista statyti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios vis neiškyla A. Smetonos ir kitų 1918 m. didžiųjų valstybininkų paminklai. Tai ne klaida ar koks nors kvailas nesusipratimas, bet Lietuvos valdžios rankomis vykdomos Vilniaus politinio išlietuvinimo ilgalaikės ir gerai apgalvotos strategijos nuoseklus rezultatas. Nuolankiai vykdant Lenkijos politikų valią neriamasi iš kailio, kad Lietuva simboliškai neįsitvirtintų Vilniuje kaip amžinojoje savo sostinėje.
    Neatsitiktinai priėmus sprendimą dėl „bunkerio” žaibiškai susitiko premjeras S. Skvernelis ir Kauno meras V. Matijošaitis, o pastarasis tučtuojau paslaugiai pasisiūlė „paimti” Vilniui „nereikalingą” Vytį ir pastatyti jį Kaune – net kur kas didesnį, tikrų tikriausią milžiną.
    Politiniu požiūriu šis sumanymas yra vienareikšmis ir nekelia jokių abejonių. Jis reiškia vieną: tyliai sutinkama ir pripažįstama, kad tikroji Lietuva yra „Kauno Lietuva”, o pats šis puikus miestas yra ne laikinoji sostinė, kokia jis laikytas tarpukariu, bet būsimoji nuolatinė Lietuvos sostinė.
    Tačiau ši operacija turi ir kur kas medžiagiškesnį aspektą, kuris įžvalgiai aptariamas V. Jasukaitytės straipsnyje. Į jame keliamus klausimus iš tiesų turės būti atsakyta aiškiai ir neišsisukinėjant – galbūt pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų. Mat Vyčio klausimas nėra paprastas ginčas dėl geresnio ar blogesnio paminklo kurio nors šalies miesto ar miestelio centrinėje aikštėje. Tai Vilniaus kaip Lietuvos sostinės tikrojo politinio ir istorinio statuso, taigi – ir Lietuvos valstybės išlikimo bei jos ateities klausimas.
    Be abejo, rasis tokių, kurie šiuose pasvarstymuose įžvelgs tik mėginimus pagąsdinti visuomenę pramanyta Lenkijos grėsme. Jie pareikš, kad dabar „kiti laikai”, tad, jeigu kažkada mūsų ilgaamžė kaimynė ir užgrobė Vilnių, tai dabar ne tik pripažįsta jį nedalomos Lietuvos sostine, bet yra gera mūsų bičiulė ir strateginė partnerė.
    Šitaip manantiems tenka priminti, kad šiame pasaulyje nėra nieko nepajudinamai tvirto ir pastovaus. Viskas keičiasi. O kaip greitai ir kiek lengvai bei smarkiai keičiasi, Lietuva yra patyrusi savo kailiu. Kai 1923 m. buvo prijungta Klaipėda, miestą iki tol valdžiusi Vokietija ne tik neprotestavo, bet tyliai pritarė, kad jis taptų būtent Lietuvos, o ne kokios nors kitos valstybės dalimi. Tas pritarimas truko vos penkiolika metų. Štai tokio žmogiškų reikalų nepastovumo kaip tik ir nesuvokia politiškai nebrandžios ir neturinčios istorinės atminties tautos. Mūsų visuomenės kovos dėl Vyčio rodo, kad visiškai nesuvokiama jo tautinė ir valstybinė reikšmė ir dar kartą paliudija, jog vis dar nesame išaugę iš politinės vaikystės tarpsnio.”

    • Žemyna:

      Buvau ir pati kupina optimizmo kaimynės atžvilgiu – juk dabar kiti laikai, va ir „Vilniaus mylėtojų” autobusai atvažiuoja, domisi… Deja, išsipildė mano artimųjų, tų, kam iš jų pavyko išgyventi tuos laikus, pesimizmas.
      Keičiamos tik dekoracijos, o veikėjai vis tie patys…

  16. burbulas:

    Tik tarp kitko imetu nuoroda http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4056&p_k=1&p_t=164625 .Taiva jūs man sakykite, kam jūs tą Vyti statote? Lietuvos krikšto jubiliejui???????????

  17. Tai ką – jau Radžvilo Alkas.lt nespausdina, kad jam savo komentarą prireikė prakišti per “Pikc”. Mįslingas faktas…

  18. Dėmesio centre Skvernelis:

    Klausykite, įdomių dalyk šneka

  19. Jakilaičio „FORUMAS” apie aikštę:

    Klausykime!

    • Pikc:

      Ar verta? Ten gi dezinformacijos kloaka. Galima visai nesunkiai nuspėti, ką papostringaus.

      • Žemyna:

        buvo verta! Bent jau pirmoji pusė laidos ar ir dar daugiau – tai institucijų savęs demaskavimo spektaklis. Šitokios betvarkės net Žemaitės Vingių namuose nebuvo. Atrodo, jie susirinko ten ne dirbti, o į „tolerantiškų pažangeivų” vakarėlį, kuriems į viską nusispjauti – į savo pareigas, į tinkamą darbo organizavimą, į tautos valią, į įstatymus.
        KM pavaduotoja pareiškė, jog KOMISIJA viską žinojo(!!!) O konkurso dalyviams dar prieš apsisprendžiant dalyvauti NEREIKIA nieko žinoti, NEPRIVALĖJAI supažindinti? Kuo mažiau žino, tuo geriau savo „mintį audžiantiems” valdininkams? Juolab, kai tai dar nepatyrę, su situacija ir dokumentais nesupažindinti viščiukai.
        Kaip suprantu iš autoriaus pasisakymų, jiems net IŠ ANKSTO buvo įpiršta, kad Vytis – tai tik politikų primestas noras. Nors tai buvo vienas tų retų atvejų, kai valdžios pritarė TAUTOS iniciatyvai… Įdomu, ar tai tik buvo NEIŠMANĖLIO postringavimai, ar KM yra SABOTUOTOJAS, piktybiškai pavertęs visa tai Velnio spektakliu?
        Jaunojo AUTORIAUS VIETOJE pasigaučiau architekto profesoriaus iš Kauno žodį, kad jam ta žeminė patinka, ir greitai bei tyliai pasiūlyčiau Kaunui! Tai KEISKIMĖS – ir jaunajam autoriui, tapusiam ūsuotų bebrų kovos auka, nebūtų skriaudos, ir Vilniuje, kaip tauta balsavo, stovėtų Vytis. Juolab kad istoriškai Lietuvos viduryje partizanų pasipriešinimo kovų simbolis tikrai tinka (tuo nesakau, kad Kaunas Vyčio nenusipelno!)
        Žodžiu, Labašausko vietoje parodyčiau iniciatyvą, ir būtų laiminga pabaiga! Jis pats geriau jausis, kai jo kūrinys stovės ten, kur yra laukiamas.

        • tikras lietuvis:

          Keistas tas Labašausko projektas.
          Ir iš viso neaišku po forumo kaip galėjo tokį projektą priimti, kada jis aiškiai prieštarauja išankstinei idėjai, jau seniai apspręstai tai vietai sutvarkyti.

          • Žemyna:

            Jo atsakymai staigiai tobulėja. Kaip dangus ir žemė skiriasi jo teiginiai apie Vytį, aikštę ir žeminę per pirmuosius pasisakymus, kai jis aiškiai nežinojo, kam ir ką jis čia sukūrė, ir dabartiniai „ideologiškai teisingi” paaiškinimai. Jau ir Vytis jam visai kitaip atrodo, nors pradžioje kitaip apibūdino „tokias atgyvenas”. Gal jam ši istorija taps pamoka? O gal priešingai – išmoks ir pats tokius „garbingus” žaidimus surengti, ne tik kad kitų žaidimuose dalyvaus.
            O KM šioje istorijoje pasirodė kaip „savų chebrytė”, nusprendusi atvirai įžūliai siekti savo planų. Sako, taip geriausia – kol apstulbę žmonės atgauna žadą, jau būna „po viskam”…

            • Pikc:

              “Gal jam ši istorija taps pamoka?” – SMARKIAI abejoju. Manau, tiesiog “aukščiau sėdintys”, pamatę, kad liberal-homjaunuoliški postringavimai duoda priešingą lauktajam efektą, tą fruktą “painstruktavo” kaip šnekėti reikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *