„Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (3)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene.

Kas buvo Žemaitija 1219 m.? Ar ji jau reikšmingiau skyrėsi nuo kitų į tuometinę Lietuvos valstybę įsijungusių žemių, tokių kaip Deltuva ar Nalšia? Kokią reikšmę Žemaitijai turėjo 1253 m. Mindaugo sprendimas užrašyti jos žemes kryžiuočiams ir koks buvo žemaičių atsakas į tai? Kas buvo didžiausias XIII a. žemaičių didvyris – Vykintas ar Alminas? Ko siekė Mindaugo nuo Lietuvos valstybės atskirti žemaičiai? Ar 1261 m. į Lietuvos valstybę sugrįžusi Žemaitija buvo ta pati, kaip iki 1253 m.? Kaip pasikeitė jos reikšmė Lietuvos valstybės struktūroje? Kas siejo su žemaičiais Treniotą ir kodėl jis organizavo Mindaugo nužudymą?

Šie ir kiti klausimai aptariami laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.

 

Kategorijos: Aktualioji istorija, Alko radijas, Istorija, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Benediktas Jankauskas:

    Ponai, Baranauskai, turėtų būti mažiausiai negarbinga beatodairiškai derintis prie oficialiųjų mūsų istorikų skelbiamų istorijos klastočių. Netikiu, kad jums nežinomas Adomo Brėmenaičio teiginys, jog Semba X a. gale buvo Žemaitijos sudėtinė dalis. Taigi, aiškus Žemaitijos paminėjimas. Jūs tikriausiai žinote ir tokius Žemaitijos pavadinimus kaip senovės Jurija, Austur Rike, Ostrogotija, Ritland, Ostland ir daug kitų, aptinkamų įvairiuose Europos tautų raštuose. Tad prisirišti prie 1219 m. (data t. p. abejotina) sutarties tikrai nekorektiška. AČIŲ bent už tai, kad beatodairiškai neliaupsinate Mindaugo, bet … dar patys paklausykite savo kalbos.

  2. Jeigu pagal Baranauskienę Alminas buvo kunigaištis ir jis vadovavo žemaičių kriuomenei Durbės mūšyje nugalėjusiai kryžiuočius, tai tada išeitų, kad buvo ne viena Žemaitija, kad ir Dzūkai turėjo savo Žemaitiją. Tai rodytų šie istorijos šaltinių faktai. Antai Alytuje dešiniajame Nemuno krante stovėjusi pilis turėjo Miniškių pilies vardą, pro ją tekantis upelis vadinasi Alytupiu. Šie faktai duotų pakankamo pagrindo laikyti, kad tai buvo kunigaikščiui Alminui priklausanti pilis. Be to, ir toliau nuo Nemuno yra miestelis Alovės vardu. Tai taip pat rodytų galimai buvus Almino dvarą ar pilį. Tai viena. Antra, Dausburgo kronikoje randame, kad tas Durbės mūšis susijęs su kryžiuočių pasistatytos Georgenburgo pilies kitoje upės pusėje priešais buvusią lietuvių pilį išsaugojimu. Akivaizdu, kad Georgenburgo vardas yra susijęs su Jurgio vardu. Kaip nebūtų keista ties Alytumi kitoje, t.y. kairėje Nemuno pusėje yra kaimas Jurgiškių vardu, panašu, kad netoliese šio Jurgiškių kaimo būta ir piliakalnio. Užnemunės dalyje einant link Lenkijos (Mozūrų) ar Druskininkų yra ir vietovių pavadinimų, kurie gali būti taptinami su Durbės vardu. Taigi panašu, kad yra buvę ir Dzūkų žemaičiai ir tą svarbų Lietuvos išlikimui Durbės mūšį yra laimėję būtent jie. Dėl to keltinos abejonės dėl dabar priimtos jo vietos Latvijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *