Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas (video) (8)

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas | Youtube.com stop kadras

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas | Youtube.com stop kadras

„Vilko vaikų“ bedrija Lietuvoje „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“) ir Lietuvos ambasada Vokietijoje paskelbė žinią, kad vadinamiesiems „Vilko vaikams“ sudaroma galimybė gauti piniginę pašalpą.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau iš Rytų Prūsijos persikėlė gyventi į Lietuvą.

Skelbiama, kad pateikę reikiamus dokumentus tokie asmenys turi galimybę iš Vokietijos federalinės vyriausybės gauti vienkartinę 2500 eurų dydžio pašalpą.

Deja, pašalpas Vokietijos vyriausybė žada išmokėti ne visiems, o tik tiems, kurie būdami vaikais dirbo priverstiniuose darbuose. Tad geidaujantys šių pašalpų privalės pateikti kaip rašoma pranešime – „įtikinančius liudijimus dėl priverstinių darbų atlikimo“.

Paraiškos raštu gali būti teikiamos tik iki 2017-12-31 dienos šiuo adresu:

Bundesverwaltungsamt – Außenstelle Hamm
Referatsgruppe FT IIHerrn Rainer Hoffstedde
Alter Uentroper Weg 2
D-59071 Hamm

Dėl paraiškų teikimo galima pasitarti telefonu ir el. paštu: +49 (0) 22899358-9800, el. p. AdZ@bva.bund.de. Pastaruoju el. p. adresu galima kreiptis dėl visų reikalingų formuliarų, kuriuos taip pat galima rasti internete: http://www.bva.bund.de/DE/Organisation/Abteilungen/Abteilung_VII/Zwangsarbeiter/zwangsarbeiter_node.html

Paraiškos turi būti užpildytos vokiečių kalba. Jei jų pildymas ar siuntimas elektroniniu būdu sukelia sunkumų, pradiniame etape pakanka pateikti laisvos formos raštišką prašymą su tokiu įrašu: Hiermit beantrage ich eine Anerkennungsleistung für ehemalige deutsche Zwangsarbeiter“ (liet. Kreipimasis dėl išmokos buvusiems Vokietijos priverstiniams darbininkams), prie jo pridedant prašymą dėl pagalbos pildant dokumentus. Atitinkamos Vokietijos įstaigos pagal galimybes žada ieškoti būdų padėti pildyti paraiškas.

Pildant paraiškas svarbu pateikti bet kokio sunkaus fizinio darbo aprašymą, kurio atsisakymas būtų turėjęs tiesioginių ir rimtų pasekmių asmens sveikatai (smurtas, badas, mirtis nuo šalčio ir pan.). Pareiškėjai taip pat raginami nurodyti atvejus, jei prieš atvykstant į Lietuvą jie buvo verčiami dirbti Rytų Prūsijoje Sovietų Sąjungos okupaciniam režimui. Pavyzdžiui, žuvusių karių ir civilių pašalinimas, pramonės prekių surinkimas ir išmontavimas, darbas sovietams tarybiniuose ūkiuose ir pan.

Pildant paraiškas ant pirmojo paraiškos formuliaro puslapio turėtų būti užrašyta: „Ostpreußisches Wolfskind“ (Rytų Prūsijos vilko vaikas) arba „Ostpreußisches Hungerkind“ (Rytų Prūsijos alkio vaikas).

Dėl išsamesnių žinių Lietuvoje siūloma kreiptis šais adresais ar telefonais:

„Vilko vaikų“ bedrija Lietuvoje „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“)
Pirmininkė Luise Kažukauskienė
Šeimyniškių g. 42-19
LT-092213 Vilnius
Tel. / Faksas: 0037052733607
El. Paštas: luise.kazukauskiene@googlemail.com

Vokietijos ambasada Vilniuje
Ambasadorė Angelika Viets
Sierakausko g. 25
LT-03105 Vilnius
Telefonas: 00370 5 210 6400
Faksas: 00370 5 210 6446

Vokietijoje galima kreiptis:

Bundesverwaltungsamt
Außenstelle Hamm
Referatsgruppe FT II
Herrn Rainer Hoffstedde
Alter Uentroper Weg 2
59071 Hamm
Tel.: +49 (0)228 99358-9800
Faksas: +49 (0)228 99 358-9644
El. p.: AdZ@bva.bund.de

Gesellschaft für bedrohte Völker e.V. (GfbV)
Postfach 2024
D-37010 Göttingen
Tel: +49 (0)551 49906-0
Faksas +49 (0)551 58028
El. p.: info@gfbv.de

Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsiuose liko apie 20 tūkstančių „vilko vaikų“. Netekę tėvų, brolių ar serų, ieškodami išsigelbėjimo jie atklydo į Lietuvą.  Daugeliui jų teko elgetauti, dirbti ūkiuose vos ne kaip vergams, patirti žiaurų smurtą ir prievartą.

Lietuviai priglaudžiantys „vilko vaikus“, žinojo, kad už tai gali būti baudžiami ir net ištremti į Sibirą.

Vokietija „vilko vaikų“ atžvilgiu gailestingumo niekad nerodė.

Gana patikimai nustatyta, kad apie 25 000 vokiečių vaikų Antrojo pasaulinio karo metu prarado savo tėvus ir klajojo Rytų Prūsijojeą ieškodami maisto ir darbo. Apie 5 000 šių vaikų pasiekė Lietuvą. „Vilko vaikams“ teko vengti sovietų valdžios atpažinimo, jei jie būtų sugauti, tai būtų buvę nužudyti arba priversti dirbti Rusijoje. Lietuvoje „vilko vaikus“ ūkininkai priimdavo dirbti už maistą. Kai kuriems „vilko vaikams“ pasisekė būti priimtiems ir už-augintiems lietuvių šeimose. Lietuviai vadino juos „vokietukais“. Taip tūkstančiai vaikų Rytų Prūsijos po karo atsidūrė Lietuvoje. Tačiau iš jų išgyveno tik keli šimtai, kuriuos priglobė Lietuvos ir Rusijos ūkininkai.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvusių Vokietijos karo pabėgėlių grupė susirinko į Klaipėdą ir 1992 m. įkūrė organizaciją „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“), kurią tuomet sudarė 250 narių. Šiandien Lietuvoje liko mažiau nei šimtas „vilko vaikų“.

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje „vilko vaikams“ įgijus Lietuvos pilietybę Vokietija suteikti jiems pilietybę atsisakė. Įgyti Vokietijos pilietybę jiems įmanoma buvo tik kaip užsieniečiams – po sudėtingos ir ilgos taip vanamos natūralizacijos. Dėl to jie negalėjo gauti ir Vokietijos pensijų. Nedideles pensijas jiems kaip karo pabėgėliams mokėjo tik Lietuva. Tik keletas „vilko vaikų“ grįžo į Vokietiją po 1991 m.

Apie šią skaudžią Rytų-Prūsijos mažųjų kankinių dalią iki šiol viešai vengiama rašyti ir kalbėti.

Viena iš „vilko vaikų“ Ziglinda Kencler (Sieglinde Kenzler) 1947 m. būdama 12-os metų su netekusi mamos pasakoja apie savo sunkia dalią:

„Vilko vaikai“:

 

Eberhardo Fechnerio (Eberhart Fechner) filmas „Skiriamas Lietuvos valstiečiams“ –  „Vilko vaikai“:

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Žemyna:

    Apskritai labai jau nekaip Vokietija pasielgė, kai nukentėjusiems nuo jų okupacijos kompensacijas PER RUSIJĄ grąžino. Gavome iš jos labai cinišką atsakymą – taip, mes GALIME, bet NEPRIVALOME skirti kompensaciją.

    • Dar palyginkime kiek Angelė Merkelienė žada skirti perbėgėliams iš Afrikos ir bus matyti kaip ji myli vokiečių, lietuvninkų ir prūsų palikuonis.

      • jurgis:

        Krepiuosi į Alko kalbos sergėtoją Kemblį: kokios kilmės čia žodis pavadinime “susimilo”? gal “susimylėjo”? t.y. teikėsi, pagaliau nusileido, sutiko… Juk ne nuo “milo”… Jeigu reikalaujame iš kitų gerbti lietuvių kalbą, nebūkime “milai” jos atžvilgiu patys…

        • Lietuvių kalba, Tamsta, labai turtinga. Verta paskaityti laisvalaikiu LKŽ. Yra tokia knyga:

          2 mi̇̀lti, -sta, -o
          1. intr., tr. imti mylėti: Santaikoje gyvendami, mi̇̀lsta žmonės tarp savęs Sr.
          2. intr. darytis mielam, meiliam: Aš mi̇̀lstu, t. y. daraus meilus, ir ans greitai pamils J.
          ◊ Diẽve mi̇̀lk Ds sakoma nusistebint.
          2 atmi̇̀lti intr., tr. liautis mylėjus: Atmilti nuo ko J.Jabl. Ir ji atsisveikino su Mykoliuku ne dėl to, kad Mykoliuką būtų atmilusi rš. Tas bernelis atmilsta šumniąsias ir palinksta į vargo mergelę rš.
          2 įmi̇̀lti intr.
          1. imti mylėti: Įmi̇̀lo tėvas į savo sūnelį Sr. Bernaitis įmi̇̀lo į mergaitę Sr. Kai mes nebuvom taip labai įmi̇̀lę, mums ne taip labai gaila [mirusio] Bsg.
          2. S.Dauk įprasti; pamėgti: Vaikai įmilo obūlius valgyti Kltn.
          2 numi̇̀lti tr. liautis mylėjus, atmilti: Jonas jau numilo Petrę Sr.
          2 pami̇̀lti
          1. tr., intr. R168, K pradėti mylėti: Bernelis pami̇̀lsta mergelę Sr. Jonukas jaunas tebėra, pamils tavim ir klausys, kaip liepsi Žem. Pamilo žmogus katę, bet pelės nepranyko J.Jabl. Jis tos mergõs skaudžiai pami̇̀lęs KII300.
          ^ Pamilo kaip katė savo vaikus LTR(Zp).
          | refl.: Kuomi pasimi̇̀lti KI575. Aš juomi didei pasimilaũ KII27.
          2. tr. pradėti vertinti, branginti; prisirišti, priprasti, pamėgti: Tokią šalį kaip seserį tikrą pamilsti rš. Pamilaũ kalbą, žmones J.Jabl. Jis pamils tą darbą, jeigu matys, kad jam sekas, t. y. prisiriš, pripras J. Pamilau dangaus žydrumą, auksu spindinčią mėlynę J.Jan. Pamilau aš vargą juodą rš.
          3. intr. pasidaryti mielam, meiliam, patikti: Ana jam pami̇̀lo J. Ma[n] jos (bitės) labai pami̇̀lo Ig. Tam vadui pami̇̀lo, i išleidė juos (ps.) Rd.
          2 primi̇̀lti intr. pamilti, prisirišti prie ko: Ji prie dukters primi̇̀lo Kt. Tep primi̇̀lo, ka nenori nė atsiskirt Gs.
          2 sumi̇̀lti intr.
          1. pradėti vienas kitą mylėti: Sumilo su kits kitu R368. Mudu su kits kitu didei sumi̇̀lova KII28. Bernas su merga sumi̇̀lo ir susižanijo J. Juodu tep sumi̇̀lo, kad niekas neperskirs Alk. Paaugo, tuoj ir sumi̇̀lo su bernuku – ir nesiskiria, reiks ženyt Gs.
          | refl.: Užaugę susimi̇̀lo ir susivedė Jrk82.
          ×2. (plg. l. zmilować się) pasigailėti: Sumilstąs yra prieš … gailinčius DP477. Tolei Dievas nesumilo, kol varguoliai nesukilo (d.) Alvt.
          nesumiltinai adv.: Nesumiltinai (orig. nesumiltinais) saituosna indest DP361.
          | refl. R, Vv: Susimilstu ant ko, pasigailiu SD134. Susimi̇̀lk, da pripilk, da vieną išgersiu JD1326. Susimilki, nebipilki, nebgaliu begerti D74. Ant manęs akmuo susimiltų, o tu nenori susimilti B. Jis meilyja ką gauti ir todėl stovi, kad susimiltum ant jo J. Susimilstąsis Dieve Mž112. Dievs mums susimilo Mž379. Jis manęs susimi̇̀lo KII52. Manęs ben kartą jau susimi̇̀lkit K.Donel. Kuris drin didės meilės savos … susimilo ant mūsų DP48. Susimilst man, sūnau Dovydo DP113. Apie Dievo meilę, svieto pavargusio susimilstančio BPII148. Sūdžia žemės susimilęs atleidžia kaltam SPI10. Susimilstąsis geradėjau ir tėve! PK30.
          ǁ pusdalyvio forma, vartojama kreipiantis, labai prašant išklausyti, padaryti malonę: Nustok tu, susimi̇̀ldamas! Skdt. Prašau jau labai, susimildami, tik atvažiuokit Sdk. Susimildami, paklausykit manęs! Žvr. Ne, bent, susimildamas, nedaryk neko pikto Vvr.
          ◊ Diẽve susimi̇̀lk sakoma nusistebint: Kiek tų bulbų šiemet prikasėm – Diẽve susimi̇̀lk! Vb. Susimi̇̀lk Diẽve, koks dabar oras! Slm.

          susimilti 3 ×mi̇̀lti, -sta, mýlė.
          3 ×susimi̇̀lti žr. 2 sumilti 2: Ansai buvo teip nemeilaširdus, kad ant teip didžio pavargėlio nesusimýlė DP270.

          Dar ir čia galite praturtinti savo žodyną:

          https://books.google.lt/books?id=U8FSAAAAcAAJ&pg=PA58&lpg=PA58&dq=susimilo&source=bl&ots=Ehxi7rO5Ss&sig=RWvR6ksM2MeCa8EO3BpWrRByG7A&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwj42pGygN_XAhUoOpoKHRAeAkIQ6AEIUjAK#v=onepage&q=susimilo&f=false

        • Žemyna:

          Didžiajame žodyne bei įv. senuose tekstuose užmaršties dulkių sluoksnis dengia tiek našlaičių – apleistų gražių, skambių žodžių! Tik kaskis, ieškok, rask, trauk į dienos šviestą ir bandyk prikelti naujam gyvenimui…
          Taikyk ten, taikyk čia, perprask prasmės atspalvius, žiūrėk, kur smagiau gula, kur gražesnis sąskambis gaunamas. Bekapstydamas gal rasi žodžių, kokių šiandien taip verkiame, kad kitos kalbos tai turi, o mes – tai ne. Mat, mūsiškiams vis to „kažko” trūksta, tai iš svetimų kalbų vis ką nugvelbiame, prie savos prikergiame ir stebimės, kad dainos su jais kažkaip neskamba, o va, anglickai tai skamba…
          O gal tas „kažkas” ten, žodyno ar tekstų gelmėse, užmirštas laukia, ar praregėsime, ar radę ir apsidžiaugsime? Tik reikia SAVO kalbai skirti dėmesio bent nemažiau, negu galutiniam suanglėjimui skiriame…
          Taip pat ir LK mokytojams reikėtų pagalvoti, kaip moksleivių išmonę „įdarbinti”, sugalvoti patrauklių temų, užduočių senajame žodyne, pvz., sukurti žodžių šeimų įvairioms temoms rinkinių, tinkamų į žodyną sudėti, ar žaidimų žodyne, kuriuos žaisdami jie gal atkapstytų įvairių netikėtumų. Juk iš kanadiečių berniuko sumanymo gali kažkas netikėto išaugti? O ar mūsų vaikai prastesni kalbos archeologai, konstruktoriai, inžinieriai?Juolab tokios kalbos, saugančios daugiau paslapčių, negu Egipto piramidės! Štai kur verta pasinaudoti verslių žmonių patarle, kad pinigai visada po kojų mums guli – tik reikia netingėti įdėmiai žvalgytis, pasilenkti, paimti ir naudotis.
          Štai „Alkas” atrado ir mus taip sujudino, kad Kemblio gvoltu šaukiamės. Puiku, Žingsnis žengtas. Kas pakels „Alko” mestą pirštinę? Kas ras kitą – bet seną, nenaudojamą – į šio vietą? Vien jo pateiktoje žodyno ištraukoje matome daugybę siūlų galų… Reikia tik suimti ir atsargiai kelti…

  2. Kaip nedora:

    Merkel kviečiasi šimtus tūkstančių musulmonų, moka jiems pašalpas, o savo buvusių piliečių nepripažįsta.

  3. Skaitytojas:

    …Prūsijojeą… už-augintiems… vanamos…

    Išsitaisykite elementarias klaidas vietoje pamokslų ir moralų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *