Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį (26)

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 28 d. 17-19 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 5) vyks viešas renginys „Diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį“.

Diskusijoje dalyvaus: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė (Taikomosios kalbotyros institutas – TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI), prof. dr. Paulius V. Subačius (Literatūrų ir kultūrų tyrimo institutas – LKTI) ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas (LKTI). Pokalbiui vadovauis žurnalistas ir leidinio „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., sujungus Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir Užsienio kalbų institutą, naująjį Filologijos fakultetą sudaro penki visą akademinę bendruomenę pagal mokslinių interesų sritis vienijantys institutai. Tokia restruktūrizacijos politika sukėlė daugybę Fakulteto bendruomenės narių ir alumni klausimų. Vienas dažniausių – kas bus su lituanistikos studijomis seniausiame Lietuvos universitete? Tad šiame renginyje ir bus ieškoma atsakymų į kalbininkų bendruomenei ir visuomenei iškylusius klausimus, – rašoma renginio rengėjų Feisbuke išplatintame pranešime.

Šiemet Baltų vienybės dieną sveikindamas Vilniuje vykusio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ steigiamosios konferencijos dalyvius akademikas Zigmo Zinkevičiaus taip atsiliepė apie VU Filologijos fakulteto vadinamąją restruktūrizaciją:

Akademikas Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Akademikas Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

„…Šiandien mūsų kalbai ir tautai grėsmės kyla ne tik iš nedraugiškų kaimynų, bet ir iš mūsų pačių prisitaikėlių, kurie tuoj puola šliaužioti prie globalistų kojų, ima gėdytis ir išsižadėti savo kalbos bei kultūros. Šio didžiulio pavojaus mastelį ypač aiškiai parodo tik ką Vilniaus Universiteto vadovybės šiais, Lietuvių kalbos kultūros metais, priimtas nutarimas ištrinti lituanistikos ir baltistikos tradicijas Filologijos fakultete, panaikinant Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Baltistikos katedras ir įsteigiant jų vietoj taip vadinamus Taikomosios kalbotyros, Literatūrų ir kultūrų tyrimo, Baltijos tautų ir kultūrų institutus. Išraunami ne tik pavadinimai, žymintys lietuvių ir baltų kultūras, bet keičiami ir tyrimų prioritetai būsimoms kartoms. Šių veiksmų negali pateisinti jokie naujojo internacionalizmo argumentai ir tariami mokslo tarptautiškumo siekiai, tuo labiau, kad jie sugebėjo panaikinti net ir Algirdo Juliaus Greimo centrą. Ir tai padarė šio iškilaus lietuvių kultūros tyrėjo garbei pavadintais metais“.

Visuomeninio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ pirmininkas Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Visuomeninio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ pirmininkas Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Visuomeninis judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“ lapkričio 15 d. kreipėsi  į Vilniaus universiteto vadovybą ir Lietuvos valdžią susirūpinęs dėl to, kad VU vykdomos Filologijos fakulteto pertvarkos išdavoje fakulteto padalinių nomenklatūroje savanoriškai atsisakoma visko, kas susiję su lituanistika ir baltistika.

„Naujieji fakulteto padalinių pavadinimai puikiausiai galėtų funkcionuoti bet kurioje pasaulio šalyje, nes atsisakoma savitumo, tautiškumo žymių. Tokia kosmopolitinė padalinių nomenklatūra visiškai neatitinka per amžius Vilniaus universitete puoselėtų tautinių vertybių, todėl ir kreipėmės prašydami dar pagalvoti prieš apsisprendžiant žengti toki netinkamą mokslo, valstybės ir lietuvių tautos atžvilgiu žingsnį“, – sakė „TALKA už Kalbą ir Tautą“ judėjimo pirmininkas Gintaras Karosas.

Filologija ir kalbos Vilniaus universitete studijuojamos nuo pat šios aukštosios mokyklos  įkūrimo XVI a.

***

Viešas asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kreipimasis dėl Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pertvarkos, Vilnius, 2017-11-15

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Algis:

    Ten dar trūksta Bumblausko. G. Subačiaus ir Vaicekauskienės. Patys tie, kuriems reikia lituanistikos.

    • Žemyna:

      Ypač nuotrauka už širdies griebia – iki graudumo. Pažiūri, ir taip ramu, taip gera, lyg mums visiems prie plačius tėtuko krūtinės prigludus .
      Tiesiog „Аки Отче наш”.

      Beje, ketvirtadienį gal 22.30 ar panašiai per LRT Dviračio žynias aiškins, kad geriau, kai visko yra po 2 (dvi kojos, dvi rankos, du V….) ir rodys pačius draugiškiausius LT atžvilgiu lenkus…

  2. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Gaila, apmaudu, kad seniausia mokslo šventovė praranda originalumą. Prie sovietų tautiškumo, ko gero, buvo daugiau, negu dabar. Ko tikėtis iš tų kurie baigs tą akademiją?

  3. Matyt, visa tai, kas VU susiję su “lituanistika ir baltistika” Lietuvos valdžia taip pat nutarė perduoti Lenkijai – kokiam Krokuvos universitetui ar pan. Jeigu Skverneliui buvo galima perduoti Lenkijos Pranciškonų ordinui tokį istorinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą, kaip manoma dar Vytenio 1311-1313 metais Vilniuje statytą Pranciškonų bažnyčią su vienuolynu, tai kodėlgi nebūtų galima tęsti kito paveldo jai perdavimo…

  4. Tvankstas:

    Diskusija ?
    Tai bus komedija su QWX garbintojais, kitiems užkišus burnas, ir tų QWX garbintojų melas bus vadinamas ‘tiesa’.

  5. Žemyna:

    Konferencijos dvasinis vadovas „moderuos” pokalbį tema, kaip patikimiau palaidoti baltų kalbų likučius…

  6. Tvankstas:

    Klausimas : kuris diskusijos dalyvis nėra išėjęs internatūros Atviros Lietuvos Fonde (G. Soros organizacija Lietuvai) ir ten nėra įgijęs indoktrinacijos kosmopolitinei Lietuvai kurti ?

  7. Daiva:

    O gal ateikim ir pasakykime jiems, ką galvojam. Galės Sorošui pasiguosti, kad lietuvių dar Lietuvoje yra.

  8. Rimgaudas:

    Kantraus darbo dėka japonų kalbos mokslininkai (žr. 2016 m. spalio mėn. Lietuvos TV kanalų žinias) garsinių tyrimų dėka nustatė, kad visų indoeuropiečių kalbų prokalbė prieš 9 – 10 tūkst. metų buvo (ir tebėra) lietuvių kalba, o tai reiškia, kad visa Europa prieš 9 – 10 tūkst. metų kalbėjo lietuviškai. Ar turime teisę iš rusų, vokiečių, švedų, ispanų, italų, graikų, makedoniečių, lenkų ir t. t. atimti galimybę savo tėvų kalbą studijuoti Vilniaus universitete, mokytis kalbėti lietuvių aplinkoje? Mūsų, kaip jų tėvų, pareiga yra užtikrinti lituanistikos ir baltistikos centro egzistavimą Vilniuje, kur bet kuris europietis su pasididžiavimu galėtų pasakyti, kad buvo aplankęs arba studijavo mokslus savo protėvių šalies širdyje (Europos centras, juk, prie pat Vilniaus, pasirodo, beesąs). Kitaip mąstantiems derėtų priminti, kad tas, kas savo tėvynę praras, kitos nesuras apgailėjęs: žmogus be tėvynės – žmogus be ateities.

  9. Taip:

    Apgailėtina tai,kad VU vadovybė,įskaitant ir A.Smetoną, tai neoliberalieji intelektualai,tad ir lituanistika atsidūrė studijų pakrašty,o mokslo kalba vis sparčiau tampa anglų lietuvių kalbos sąskaita.Deja.Minėta diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį galimai taps nūdienos liberaliųjų intelektualų tarpusavio pasikalbėjimu,o tai lietuvių kalbos ir literatūros ateičiai -šakės.

  10. jurgis:

    jeigu bus Smetona – nedalyvausiu…

  11. Rimgaudas:

    Tvankstui: 2016 m. spalio mėn antroje pusėje (kažkur apie 20 d.) mačiau tai du kartus. Vieno kanalo neatsimenu (gal TV 3 ?), o kitą kartą per LTV. Ten buvo rodoma ide kalbų žodžių garsų sumos “kardiogramos” ištrauka: pikuose skambėjo aiškiai “g”, “k”, taip pat skiemuo “ter” bei žodis “trys”. Pranešėjas komentavo, kad japonų mokslininkai, sudėję visų indoeuropiečių kalbų žodžius į visumą, padarė išvadą, kad šių kalbų prokalbė 9 – 10 tūkst. m. atgal buvo lietuvių kalba. Pažįstami sakė, kad buvo tai ir internete, taip pat matė spaudoje. Jei esate vilnietis, užsukite, prašau į japonų ambasadą, paprašykite tikslinimo ir užsisakykite patį darbą. Ir, beto, minėtą žinią galima rasti LTV mediatekoje. Manau, kad Lietuvos lituanistai šitą sensaciją ir patį japonų kalbininkų darbą jau turėtų turėti savo archyvuose. Tai tiek.

    • Žemyna:

      Tyrėjai atkūrė visų Europos kalbų motiną. Skamba lietuviškai
      Arnoldas Lukošius
      lrytas.lt/laboratorija/2016/07/21/news/tyrejai-atkure-visu-europos-kalbu-motina-skamba-lietuviskai-1234013/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

      • Tvankstas:

        Dėkoju gerbiamiems Rimgaudui ir Žemynai.
        Č. Gedgaudo mintys lėtai skverbiasi po pasaulį, nepriklausomai nuo jų buvimo gaudamos nelauktus patvirtinimus iš Japonijos.
        Mane pradžiuginote, patvirtindami ir mano daugiamečio darbo tikslingumą, lyg su beatodarišku atkaklumu metų metais irkluoti vienviete valtele per Ramųjį vandenyną.
        Ačiū judviem abiem.

    • Čia tie japonai nieko naujo nepasakė. Tai, kad lietuvių kalba yra indoeuropiečių kalbų grupės davėja, buvo rašyta vokiečių kalbininko, regis jo pavardė Šmitas, dar sovietiniais laikais Lietuvoje leistame moksliniame “Baltisticos” žurnale. Taigi japonai dabar tą patį rezultatą gavo tirdami kompiuteriniu būdu. Beje, iki tol kalbininkų buvo prieinama prie išvados, kad indoeuropiečių kalbų grupės davėja (motina) buvo armėnų kalba.

      • Tvankstas:

        Yra tų kalbininkų užsieniečių tikrai nemažai : prancūzai, danai, vokiečiai, rusai, …
        Man reikia kiekvieno iš jų kaip įrodytojo, man paantrinančio – viską sudėjus, lietuvių kalba yra viso pasaulio kalbų Motina.
        Jūsų pastaba dėl armėnų kalbos tegali būti svarbi tik žmonėms, kurie nesusipažinę su armėnų ir lietuvių kalbomis palyginant arba yra armėnai. Lyginant lietuvių kalbą su armėnų jau po keliolikos žodžių lietuvių kalba įgija kone sausą pranašumą, pvz. 19:1.
        Palyginkime armėnų ‘c’urt’ ir lietuvių ‘šaltas’. Nesunkiai išvedamas pirminis ‘gšarada’, tada paaiškėja, kad armėnų tėra senasis R išlaikytas ir tik vienas balsis, bet lietuviams likę net du balsiai iš trijų.
        ‘Širdis’ armėniškai ‘sirt’ – matome aiškų lietuviško žodžio pranašumą ir sandaros senumu, ir pilnumu, ir melodingumu. Pradinis ‘gšarada(s)’, gali būti ‘garada(s)’.
        Žodis ‘mėsa’ armėniškai ‘mis’ iš pradinio ‘mamša’, ‘liežuvis’ armėniškai ‘lezu’ iš pradinio ‘ragava-(s)’.
        Pradiniai žodžiai yra buvę prieš 100-70 tūkst. metų ar atsiradę prieš 70-50 tūkst. metų, vėliau dėl Down sindromo atsirado garsas L iš R (prieš 40 tūkst. metų).
        Armėnų kalba yra be galūnių, labai gerklinė, kietai tariama.

        • Žemyna:

          Visiškai atsitiktinai sulyginusi, kaip mūsų gamtoje skamba mūsų ir kaukaziečių kalbų garsynai, manau, kad ir geografinę kalbos kilmę jis išduoda, nes kalba ir prie jos taikosi.
          Kaukaziečiai be savo gerklinio ir gana šiurkštaus garsyno kalnuose bei prie kalnų upelių vienas kito negirdėtų. Mūsų laukuose ar miške jų kalba, atrodo, mūsų gamtos garsinį foną drasko. Lietuvių kalba čia skamba labai melodingai, susilieja su vietos garsais.

          • Tvankstas:

            Visi mes esame kaukazainiai, klaidingai vadinami indo-europiečiais. Ten, Kaukazo kalnuose, išlikome po 7 kometos galvučių smūgio į Žemę prieš apytikriai 9600 metų, pergyvenome Tvaną ten ir po to sekusias 3 atomines žiemas (žiūr. Alexander Tollmann darbus), kurių metu sutriko pigmento melanino gamyba, tapome žydraakiais, šviesiaodžiais ir šviesiaplaukiais, bet dalis nepatyrė mutacijos, kaip iranėnai ar baskai, kurie pirmieji patraukė į vakarų Anatoliją, žengė sausuma, kai dar nebuvo Bosforo sąsiaurio, palei Juodąją jūrą, šiaurinius Karpatų šlaitus per Čekiją ir P. Vokietijoje išsiskirstė: kas link Britanijos, kas link Ispanijos, dalis liko Prancūzijoje.
            Į rytus pajudėję žydraakiai pasiekė ir Beijing apylinkes, bet tvirčiausiai įsišaknijoje dab. uigurų krašte kaip tocharai.

        • Vargu ar yra giminiuotini armėnų ‘c’urt’ ir lietuvių ‘šaltas’, greičiau armėnų žodis giminiuojasi su lietuvių smurtas, mirtis (slav. smertj, moroz). Lietuvių ‘šaltas’ giminiuojasi su gelti, kelti, kilti, rusų cholodj “šaltis”. Taigi pateiktas pavyzdys radimuisi L iš R patvirtinti netiktų.

          • Tvankstas:

            Pirminiai skiemenys kinta :
            -gša > 1. ga > ge, gi, gu, go } > ka,… } > ča,… > ca,…
            2. ša > sa
            3. cha (augštas > gr. ochtos – kalva)
            4. ha > a
            Nuo GaRa kilę yra gara-ti > ger-ti, gir-ti, gur-ti
            > gar-ti > gal-ti (> skel-ti), gel-ti, gil-ti, gol-ti, gul-ti
            > kara-ti > karo-ti, kar-ti, ker-ti, kir-ti, (kirs-ti yra visai kitos kilmės iš GaRša), kor- ti, kur-ti
            >kar-ti > kal-ti, kel- ti, kul- ti
            Pirmapradis garsas Ga reiškia pirminį veiksmą ‘augštyn’ (tikrovėje turėtume taip rašyti pagal lietuvių kalbos vystymosi dėsningumus) ir priešingybę ‘žemyn’.
            Pirmapradis garsas Ra reiškia pastovų veiksmą aplink.
            Pažiūrėkime į žodžių vystymosi eiliškumą.
            ‘Gul-ti’ atsirado anksčiau, atsigulus vyras pradėdavo žmoną ‘kul-ti’, iš to veiksmo atsirado ‘kulė’, vėliau ir ratui pritaikyta vyro pakabams prilyginant – ‘kūlis’, ir šiandien vartojame liaudynišką ‘kultūra’ nuo pirminio ‘kuldara’, lietuviai eidavo ‘kul-ti’ grūdus su spragilais (spragin-ti).
            “Gil-ti’ ir ‘gel-ti’ reiškia skverbimąsi gilyn, bet pirmiausia teko ‘gulti’ ir tik tada eiti gilyn.
            Ir taip eina per visų pasaulio kalbų žodžius loginis raudonas siūlas.
            Reikia turėti omeny, kad pradinis A pasikeitęs į kitą balsį labai kaitaliojasi : E su I ir O su U.
            Armėnai yra išsaugoję R žodyje ‘c’urt’ tikėtina dėl kalbos kietumo, lietuviams gi patikęs švelnus L, nors po Tvano (prieš 9,6 tūkst. metų) mūsų protėviai buvo jau iš skirtingų genčių, išsiskyrusių apie 12 tūkstančių metų atgal. Tuo metu atsiskyrėme ir nuo Indijon iš Vidurinės Azijos nukeliavusių arijų prieš 4-3,5 tūkst. metų.

            • Kalba yra garsinė emocija, ji negalėjo rastis kaip vienoda žmogui apskritai pasaulyje. Pasaulis susideda iš georafinių vietų, kurios nėra gamtiškai vienodos, todėl ir kalba kaip su vieta susijusi garsinė emocija vargu ar galėjo reikštis vienodais garsais – kalba turėti vieną motiną.

  12. Rimgaudas:

    Ir mes, Tvankstai, irkluojame. Esate jau ne vienvietėje. Su mūsų ir užsienio mokslininkų bei šviesuomenės pagalba per metų metus ir kartas Ramųjį perirkluosime. Kai buvau Baltarusijos lietuvių bendruomenės poezijos pavasaryje prie Gardino, renginio svečias žilas baltarusis su tautiniais marškiniais ir šiaudine skrybėle ant galvos užlipęs ant pakylos tvirtai pasakė, kad, nors jis vietinis ir kalba baltarusiškai arba rusiškai, tačiau tikrumoje yra lytvin.

    • Tvankstas:

      Suprantu tai, tik mane viena neramina – geros mintys ištirpsta be įrodymų pagal logiką, nueinama ezoteriniais takais į nirvanas.
      Man pačiam pradžioje atrodė kitaip, kol neatkreipiau dėmesio į daugybės objektyvių veiksnių poveikį kalboms : vulkanų išsiveržimai, ledynai, kometos atsitrenkimas į Žemę, tvanai, tektoniniai kilnojimaisi, vandenynų lygio svyravimai 150 m per tūkstančius metų,…, šito kalbotyrininkai neima domėn, dirba tik savo srityje dėliodami žodžius ir tai nuveda į aklavietes – nirvanas savimi besigrožint.
      Niekas nesiima tirti kalbų kitimų keičiantis tikėjimams – didžiulis dievų dievybių vardų ir dvasinių reiškinių žodynas yra neišsemiamas lobynas tyrėjams.

  13. LITUANISTIKA ir BALTISTIKA!!! Visiems, kurie tiktai prisiliečia prie LIETUVIŲ KALBOS, būtina žinoti ką Antanui Poškai, prieš maždaug šimtmetį, buvo pasakęs pasaulio autoritetas MAHATMA GANDIS: “Taip, žinau LIETUVĄ, jos gyventojai kalba kalba senesne už sanskritą!” O tai reiškia, kad LIETUVIŲ KALBA yra daugelio mūsų laikų kalbų MOTINA!!! Dar daugiau – tai reiškia ir tai, kad LIETUVIŲ KALBAI jau per 50 000 metų!!! Beje, būtent LIETUVIŲ KALBOS DĖKA buvo įminta per 400 seniausiųjų kultūrų šaltinių ir juose atrasta gausi informacija iš giliausios praeities! Ši informacija leido atrasti TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! O šie TŪKSTANTMEČIO DIDŽIAUSI atradimai PASAULYJE, leido pažinti – KAS ŽEMĖJE BUVO?, KAS VYKSTA? ir KAS VYKS?! Gaila žvelgti į tokį, vadinamųjų “mokslininkų” “kardibalėtą” apie ir su pasaulio KALBŲ MOTINA!?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *