A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai (46)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Prieš keletą savaičių, savo straipsnyje „Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?“ paskelbiau, kad Lietuvos lenkų vaikams lenkiškų mokyklų tenka tris kartus daugiau nei lietuvių vaikams lietuviškų, todėl maniausi, kad iš Lietuvos lenkų nacionalistų rankų išmušiu „baisios“ lenkiškų mokyklų padėties kortą. Atrodė, kad bent jau dėl jų baigsis pretenzijos ir skundai Lietuvai, Lenkijai, Europai ir pasauliui.

Priminiau, kad  10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam pačiam skaičiui rusų – 4,27 mokyklos, lenkų – 4,76 mokyklos. O 10-čiai tūkstančių mokyklinio amžiaus lietuvių tenka 32,5 mokyklos, rusų – 38,8; lenkų, neįtikėtina – 66,5 mokyklos. Na dėl ko dar galima lenkams skųstis!

Tačiau gerai paieškojus ir norui esant galima rasti. Ir surado! Visos lenkų nelaimės, pasirodo, yra dėl… lietuvių kalbos, ši, kaip žinome, yra mokoma visose, taip pat ir lenkų, mokyklose.

Todėl įtakingi, iš esmės dauguma Lietuvos lenkų, vykdydami „vado“ Valdemaro Tomaševskio nurodymus (juos vykdyti visiems Lietuvos lenkams yra privalu) nuo pat 2011 m. Lietuvos švietimo įstatymo priėmimo, o ir anksčiau, keikia lietuvių kalbos mokymą, o iš tikro ir ją pačią, kiek tik begali.

Įrodymui pacituosiu šiemet parengtą Vilniaus rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) ne itin sklandžia kalba įvardytą „Anketinę apklausą tėvams apie lietuvių kalbos ugdymą pradinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose“ (tarnybos direktorius Roman Juchnevič, analizę  parengė PPT psichologės Olga Bartkevič, Agnieška Ragucka).

Taip pat apžvelgsiu praeitą savaitę įvykusią lenkų mokyklų tėvų forumo surengtą konferenciją panašia tema „Suvienodinta valstybinės kalbos mokymo programa Lietuvos tautinių mažumų mokyklose“.  Minėta apklausa ten ir buvo pristatyta, o pačios konferencijos išvada irgi panaši: lenkų vaikams neįmanoma išmokti lietuvių kalbos.

Kaip lenkai keikia lietuvių kalbą? Štai taip (iš minėtos apklausos): „92 proc. tėvų nurodė, kad patiriami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai jų vaikus slegia ir verčia nerimauti… labiausiai sunkumai atsiliepia pamokose, taip pat laisvalaikio veikloje.

Tokia situacija yra pavojinga vaiko psichinei sveikatai, patiriamas stresas reikšmingiausiose jo gyvenimo srityse, vaikui nelieka laiko atsistatyti nuo patiriamo nerimo“. Vargšė lietuvių kalba, o kartu ir lenkų vaikai, kurie priversti jos mokytis, baisiau jau negali būti…

„82 proc. tėvų nurodė, kad vaiko patiriami sunkumai slegia kitus šeimos narius… sutrikdoma vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybė, lietuvių kalbos namų darbai yra atliekami nenoriai, vaikas nelaimingas, bijo pamokos, neturi laisvo laiko, per jėgą verčiamas mokytis, jaučiasi nesaugiai, jam neįdomu, nenori lankyti mokyklos.

Lietuvių kalba yra vienintelis dalykas, dėl kurio vaikas verkia, vaikas negali laisvai bendrauti lietuvių kalba, dar nemoka skaityti gimtąja kalba, o jau reikalaujama, kad skaitytų lietuviškai“.

Atidžiau susipažinus su apklausa, peršasi išvada, kad lenkų vaikui gyvenimas tampa visai nemielas dėl tos lietuvių kalbos, o gyvenant tokioje neapykantos kalbai terpėje, baisu net pagalvoti, kuo gali baigtis tokia konfrontacija. Vis dėlto, reikėtų suabejoti apklausos duomenimis esą 65 proc. vaikų, atėję į mokyklą, visiškai nemoka lietuvių kalbos, o 66 proc. retai gali girdėti, tuo labiau bendrauti lietuvių kalba jų natūralioje gyvenimo aplinkoje. 

Priminsiu, kad tame pačių lenkų iškeiktame 2011 m. Lietuvos švietimo įstatyme numatyta, kad  tautinių mažumų „Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skirti ugdymui lietuvių kalba“. Aišku, kad įstatymas sąmoningai nevykdomas, antraip, lenkų pirmaklasiai tikrai kažką mokėtų pasakyti ir atsakyti lietuviškai. 

Palyginimui, Lenkijoje, lietuviškuose vaikų darželių priešmokyklinėse grupėse taip pat vyksta 4 savaitinės lenkų kalbos pamokos, kurias, beje, veda pačios darželių auklėtojos, kadangi puikiai kalba lenkiškai, apskritai, visi Lenkijos lietuviai – vaikai ir suaugę neturi jokių valstybinės kalbos problemų. Lietuvoje, kaip matome iš apklausos, lenkai jų turi ištisą jūrą.

Dar vienas, jau hipotetinis palyginimas. Jei tokia apklausa, kaip įvykusi Vilnijoje būtų surengta Lenkijoje Punsko krašte ir būtų užfiksuoti analogiški lietuvių vaikų tėvų atsakymai, pvz., kad lenkų kalbos mokymas pavojingas vaiko psichinei sveikatai, Lenkijos lietuvių nuomone tą pačią dieną lietuviškos mokyklos būtų uždarytos, kaip nesusitvarkančios su valstybinės kalbos mokymu ir paverstos lenkiškomis.

Bet gal tokia apklausa buvo nepatikima ar nesąžininga? Tačiau praeitą savaitę įvykusi lenkų mokytojų ir tėvų konferencija dėl suvienodinto valstybinės kalbos mokymo patvirtino tą patį – lietuvių kalbos esą neįmanoma išmokti, todėl reikia atsisakyti suvienodintos programos, suprantama ir reikalavimų bei pereiti prie palengvintos lietuvių kalbos…

Žinomas Lietuvos lenkų veikėjas Juzefas Kviatkovskis, savo pasisakymą konferencijoje, kaip visada, pradėjo nuo politikos. Lietuvių kalbos padėtis lenkiškose mokyklose, anot jo, blogėja, bet dėl to kalta, aišku, Lietuvos valdžia.

Jis kažkodėl prisiminė Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų derybas, kurios baigėsi gėdingu Lenkijos delegacijos pabėgimu, nes Lenkijos lietuviai puikiausiai jaučiasi visoje Lenkijoje vienodoje lenkų kalbos mokymo tėkmėje ir netgi pirmauja tarp lenkų pagal lenkų kalbos žinias. Apie nevienodus lenkų kalbos reikalavimus Lenkijoje būtų gėda užsiminti.

Lietuvoje suvienodintus reikalavimus J.Kviatkovskis su pasityčiojimu pavadino “pliku patriotizmu”, sukėlusiu lenkų pasibjaurėjimą ir priešiškumą. Ką jis siūlo? 1.Sukurti lenkams atskirą mokymo programą, 2.atskirus vadovėlius, 3.atskirą metodiką, 4.paruošti atskirus mokytojus lenkiškoms mokykloms, 5.atskirus egzaminus. Matyt, greitai pasiūlys ir atskirus getus tolesniam gyvenimui, kuo toliau nuo lietuvių, kad nereikėtų ta baisia kalba kalbėti.

Naujai paskirta Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut kalbą pradėjo irgi agresyviai, nuo gąsdinimų: „jei kas nors nelietuvių tautybės bendrapiliečiams pasakys, kad jų kalbos yra antraeilės, praktiškai išbrauks mus, lenkus iš valstybės sąrašo, pažemins mūsų statusą ir įves diskriminaciją. Kiekvienas, kuris man ar mano vaikams pasakys, kad lietuvių kalba yra svarbesnė negu gimtoji, panaudos prieš mane ir mano vaikus diskriminacijos kalbą“.

Toliau ji jau kalbėjo ramiau ir netgi pasigyrė, kad švietimo įstaigų absolventai lenkai turi didesnes kalbines kompetencijas nei lietuviai, o stodami į aukštąsias, neturi jokių problemų dėl lietuvių kalbos.

Siūlyčiau poniai Danutai susitikti su Vilniaus lenkų universiteto profesoriumi Jaroslavu Volkonovskiu, ką tik šeštadienį kalbėjusiu per lenkų radiją „Znad Wilii“. Jo nuomone, padėtis yra labai bloga („barzdo zła“), lenkų abiturientai nemoka ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbos. Iš 36 lenkiškų gimnazijų tik viena pasiekia šalies vidurkį, o stojimo į aukštąsias lygis dvigubai žemesnis nei lietuviškų mokyklų.

Apie lietuvių kalbą kalbėjo ir… Lenkijos ambasados atstovas Gžegožas Poznanskis (Grzegorz Poznanski). Jis, laimei, nemokė Lietuvos valdžios, kaip reikia jos mokyti, bet, atrodo, nuoširdžiai pergyveno dėl lenkų vaikų, ypač pirmaklasių, patiriančių  mokykloje stresą. Tačiau, jo nuomone, Lietuvos lenkų vaikai privalo mokytis lietuvių kalbos, nes jų ateitis yra Lietuvoje, ji turi būti ne problema, o malonumas. Dėl programų suvienodinimo jis jokių pretenzijų nereiškė.

Konferencijoje skambėjo vos keletas kitokių nuomonių. Lituanistė iš Dūkštų pagrindinės mokyklos išdrįso pasakyti, kad dauguma skambėjusių referatų buvo tendencingi, o Lietuvoje gyvenantys lenkai tiesiog nenori mokytis lietuvių kalbos. Kitas kalbėtojas nusiskundė, kad darželiuose nemokoma lietuvių kalbos, prašoma už tokias pamokėles papildomų pinigų. Be to per jas mokoma ne lietuviškų, bet rusiškų dainelių.

Lenkų portalas „Wilnoteka“ konferenciją pristatė su antrašte „Nekenčiu lietuvių kalbos“, („Nienawidzę języka litewskiego“) esą konferencija ieškojo sprendimų, ką daryti, kad vaikai taip nesakytų. Ar surado tokius sprendimus konferencijos dalyviai, tektų suabejoti.

Jų nepakanta lietuvių kalbai buvo per stipri tokių sprendimų paieškai.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

46 komentarai

  1. Vilnietis:

    To tak, panowie. Wilno nasze… pyyyp… Būtų žiauriai juokinga… pyyyp…, jei nebūtų… pyyyp… graudu… pyyyp… Vienu žodžiu – trūksta žodžių…

  2. Žemyna:

    Prieštarauju autoriaus teiginiams apie prastą mūsų sugyvenimą!
    Tik paklausykite lenkų bei lietuvių viešuomenės bendrai atliekamų šiuolaikiškų, pažangių sutartinių, kuriomis rypuojama dėl lietuvių kalbos naštos, slegiančios juos visus vidurinėse mokyklose ir visą gyvenimą!
    Būtent ji, nuodingoji, gadina jų sveikatą, laužo likimus! Tik per ją vieną jaunimas geria ir uosto… O reikia taip nedaug: ne degtinės prieinamumą mažinti, o iš vidurinės kurso bei egzaminų lietuvių kalbą bei literatūrą išmesti, ir Lietuva bei jos verslas su Poluknianska hara z dustem suklestės…
    Mąstykime toliau: kai kalbos nereikia, tai kam tos atskiros lietuviškos mokyklos? Reikia sparčiau jas uždarinėti, o jų sąskaita lenkiškų pristeigti. Tada nė universitete nereiks nei kalbos, nei dėstytojų lietuvių! Kiek biudžetas sutaupys! Taigi – teisingai aiškina VT mokintiniai – atkakliau, sparčiau, drąsiau uždarinėk, vyriausybe, lietuviškas mokyklas provincijoje ir greičiau miestų imkis!.
    Ačiū Tamoševskiui ir jo lenkams, vedantiems mus, lietuvius, iš aklavietės, į kurią patekome. Kai veda, tai paskui mekenti nė kiek nesunku…

  3. Iš Lenkijos:

    Dėl Kovo 11-iosios Lietuvos valstybės įvairiaus lygmens valdžios politinio-kultūrinio aplaidumo ir trumparegiškumo sudarė sąlygas lenkų-, rusakalbių veikėjams ir šios visuomenės atskiriems nariams be jokios atsakomybės vykdyti polonizaciją. Be to Lenkijos vykdoma ,,Paribio”/,,Kresy”/ politika siekia atgaivinti ir nuolat stiprinti lenkybę ir pietryčių Lietuvoje,- o visa tai sudarytų galimybę įtakoti politinius reiškinius Lietuvoje,pateisinti buvusią Vilnijos okupaciją.Lenka- ir iš dalies rusakalbių veikėjų keliamos nacionalistinės nuotaikos,jau sukurtas kultūrinis-tautinis pietryčių Lietuvoje getas, centrinės valdžios beveik nekontroliuojama čia ydingai veikianti švietimo sistema, dažnai vykstanti Šalčininkų, Vilniaus rajonų savivaldybių politinė savivalė – iš dalies kelia Nacionalinio saugumo problemas,kurias būtina nedelsiant spręsti ,žinoma ,nepažeidžiant tautinių bendrijų pagrindinių teisių.Minėtų problemų sprendimus apsunkina ir tai,kad Lietuvoje jau susikūrė gana ženklus kiekis įtakingų prolenkiškų lietuvių politikų,kultūros veikėjų,intelektualų,žurnalistų,kurie,deja, palaiko polonocentristinį mąstymą .

  4. Jei aš būčiau lenkas, aš irgi nesimokinčiau tos paukščių (lietuvių kalbos).nes lenkų kalbą gražu klausyti( ji labai išvystyta), o lietuvių kalba tai kažkoks roboto knarkimas. Tai tiek.

    • Gaila tamsuolio Tomo:

      Žymus prancūzų kalbininkas Antuanas Meje rašė: “jei norite išgirsti, kokia kalba kalbėjo Adomas su Ieva Rojuje, tai nuvykite į Lietuvos kaimą ir klausykitės.”

    • Tvankstas:

      Man tekę klausytis daugiau nei 100 (šimto) kalbų, pats galiu skaityti ir geriau ar prasčiau suprasti apie 30 kalbų.
      Man gražiausios kalbos savo melodingumu yra lietuvių, suomių ir italų.
      Lietuvių kalba neturi šveplųjų garsų Th, F, gerklinių Ch, H, kas lietuvių kalbą daro labai nugludintą ir malonią ausiai, kai galūnės baigiasi balsėmis ar S, visas lietuvio sakomas sakinys yra lyg trumpa melodijėlė ar eilėraščio eilutė, lyg ungurio vinguriavimas vandenyje, ką man yra pasakę ir vokietis, ir nyderlandas.
      Lietuvių kalba visiškai neturi ausį rėžiančių garsų : tiek balsių, tiek dvibalsių, tiek dvigarsių, tiek priebalsių.
      Daugelio tautų žmonės stebisi lietuviška R, kuri nėra nei prancūziškai ar ispaniškai pabrėžtina, nei angliškai nuryjama, tuo nusistebėjimu su manimi pirmas pasidalino suomis, kurių R gana stipri.
      Kiek kitataučių, įskaitant ir lenkus, nebuvusių Lietuvoje, manęs prašė pakalbėti lietuviškai, tiek jų be išimties būdavo sužavėti lietuvių kalbos grožiu.
      Keletas lenkų tiesiai pasakė : A. Mickevičius todėl taip gražiai rašė eiles, kad tų eilių melodika yra lietuvių kalbos skambėjimas.

    • !!!:

      Lenkiška kalba yra grynas šveplo ruso vapaliojimas….

  5. aha:

    Aha, viena importava lenkė net savo vaikus iš mūsiškio lenkiško darželio atsiėmė, pasibaisėjusi tuo, kad nebesusikalba su savo vaikais, nes mokina juos neaišku, kokios kalbos. “Lenkų kalba – tai ji graži, skambi. O čia kas per velnias?” Taigi, ji atsiėmė savo vaikus iš lenkų darželio ir leidžia į lietuvių. O lenkų kalbos moko pati…

    • Vilnietis:

      Jei lenkų kalba, proszę Pana, skambi, tada aš – troleibusas.

      • Nu jo:

        as negirdejau tikros lenku kalbos, o musu tuteisiai kalba po prostu. O kiekvienam sava kalba yra graziausia. Taigi, Vilnieti, esi tikras troleibusas.

        • Vilnietis:

          Aš – apie miltus, o Tamsta – apie tiltus… Ta prasme, kad aš – apie lenkų kalbos skambumą (beje, ji visiškai neskambi, šnypščianti!), o Tamsta – apie grožį… Tarp kitko, grožis – sąvoka labai subjektyvi: kiekvienai beždžionei jos vaikas yra gražiausias. 😁 Bet ar aš savo komentare rašiau kažką apie grožį? Tai kas iš mūsų troleibusas? 😊

    • Tvankstas:

      Lenkų kalba negali būti skambi dėl kelių priežąsčių.
      1. Labai daug šnabždančiųjų Č, Š, Ž, kurios yra KIETOS, kai lietuvių minkštos, kur dar kieti lenkiški dvigarsiai DŽ, DZ, o jei dar prieš šiuos dvigarsius Ž ar Z – žodžiai tampa labai šaižūs.
      2. Šveplas garsas F.
      3. Dvigarsiai ŠČ ir KŠ (KRZ) žodžio pradžioje daro tokių žodžių tarimą labai šaižiu.
      4. Gerkliniai Ch, H nedaro žodžių maloniais, pats tų garsų skambesys yra vulgarus.
      5. Lenkų inteligentų R yra pabrėžtinai ‘prancūziška’.
      Tai apie kokį lenkų kalbos grožį galime kalbėti, jei lyginame su lietuvių kalba ?
      Tiesa, pelėdai savi pelėdžiukai gražiausi ir mielabalsingiausi, taip ir su lenkų kalbos grožiu, jei vertinsime pagal garsų grožį.

      • aha:

        Sutinku, man lietuvių kalba irgi gražesnė. Bet etniniam lenkui, matyt, – lenkų…

        • Tvankstas:

          Lenkui šnabždanti, švepla, šaiži, gerklinė ir dar inteligentui grebluojanti kalba yra gražiausia, sutinku, kiekvienam vaikui jo mamytė gražiausia.
          Bet išėjus per savo krašto duris į pasaulį yra bendri grožio rodikliai, pagal kuriuos sprendžiama apie grožį visumoje, bet ne įsimylėtoje atskirybėje.

  6. Vargšai:

    pastebėjau, kad slavai, tiek rusai, tiek lenkai, gana negabūs kalboms, o lietuvių, kaip viena seniausių pasaulio kalbų, jiems tiesiog neįkandama. Nuo mažens mokomi vaikai, aišku, išmoktų pakankamai gerai, tačiau tomaševskiams geriau laikyti juos “tuteišiais”, nemokančiais, kaip sakė profesorius Volkonovskis, nei lietuvių, nei lenkų kalbos.

  7. Daiva:

    Valstybinės mokyklos turėtų mokyti valstybine kalba. Jei kam to nepakanka, gali investuoti savo asmenines lėšas kitų kalbų mokymuisi privačiose mokyklose ar su guvernantėmis. Ar matėte Prancūzijoje valstybines mokyklas, kur mokymas vyktų arabiškai, nors arabų ten tikrai daug gyvena? Dar nepasimokėme iš istorijos, kai rusų kalba mokančios mokyklos moksleiviai važiavo mokytis rusiško patriotizmo karinėje stovykloje.

  8. R:

    Klausimas vienas. Kodėl buvo neiškviesta policija ir Tomaševskis nesuimtas nesantaikos kurstymo vietoje. Ar neuvo kam paskambinti 112?!

  9. Bartas:

    Aš kai perskaičiau išvardintas lankiškas pavardes: ” Juchnevič, Bartkevič, Ragucka”. Apsiverkiau. Dievuli , padėk šiems nelaimingiems ” lenkiukams”: Bartkų mergikei, neužmiršk ir Raguckų Ugnės. Na , o Juknos berniokas gal pats išsikapstys iš “pagonių krašto”.

  10. Vilnietis:

    Na, o kaip jums, ponai ir panowie, Pietryčių Lietuvos “lenkiški” vietovardžiai: Troki (Trakai), Soleczniki (Šalčininkai), Dainòwa (Dainavà), Turgeli (Turgeliai), Degutì (Degučiai), Porubanek (Kirtimai)?… 😂

  11. Pikc:

    Grynai smalsumo dėlei – vieno pažįstamo, apsilankiusio Latvijoje, įspūdžiai:
    “Keletas įspūdžių iš šiuo metu Rėzeknėje oficialiai demonstruojamos parodos “Juzefas Pilsudskis – Lenkijos ir Europos valstybės vyras”. Viename stende, pavadintame #sienos, Lenkijos sienos iki 1772 metų, pažymėtos punktyrais, apima ir LDK, apie kurią nieko neužsimenama. Viename stendo kampe aiškinama, jog J. Pilsudskis siekė sukurti šios Europos dalies federaciją. Kitame pateikiama ilga jo 1919 m. vasario 10 d. citata, kuri baigiasi sakiniu “Neatiduosime nei pėdos lenkų žemės ir neleisime mažinti jos ribų, į kurias turime teises”. Kitame stende su Europos žemėlapiu, pavadintame #taika, Lenkijos (su visomis okupuotomis žemėmis) teritorijoje pažymėti du miestai – Varšuva ir Vilnius. Jokie kiti miestai Europoje išvis nepažymėti. Parodos projektą organizavo Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Prie organizatorių minima ir Lenkijos Respublikos ambasada Rygoje.”

  12. Bronislava:

    “Lenkijos negali nebūti šiuose minėjimuose. Tačiau taip pat tikimės, kad Lietuvos pusė vykdys savo įsipareigojimus dėl lenkų tautinės mažumos, pagal europietiškus standartus“. Taip kalbėjo Lenkijos prezidento atstovas. Mėginau išsiaiškinti, kokie tie įsipareigojimai, bet aukšti mūsų valstybės valdininkai nežino. Ar nebus taip, kad atvykusiam Lenkijos prezidentui vasario 16 Lietuva sakys, va tą ir tą įvykdėm, o Lenkija sakys – ne, ne tą. Tada Lietuva sakys, ir šitą įvykdėm, o Dūda sakys – ne, ne tą. Ir taip be galo, be krašto. Žodžiu, bus cirkas, gerai būtų, kad be šūvių pasienyje.

  13. Bronislava:

    Tomaševskio siūlymu Skvernelio patarėju lenkų klausimais tapo Arturas Liudkovskis, žinomas lenkų nacionalistas. Todėl tokia nuolanki ir yra Skvernelio pozicija prie Lenkiją.

  14. Bronislava:

    Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Andrejus Parubij:
    “В вопросах языка мы не будем идти ни на какие компромиссы, мы будем стоять твердо и не будем менять седьмую статью закона “Об образовании”. Сотни лет Украина подвергалась русификации, поэтому в вопросе языка, вопросе национальной идентичности мы не будем идти ни на какие уступки”, – сказал украинский спикер.
    По его словам, незнание украинского языка является дискриминацией украинцев, их права на работу, ограничение права на обучение и перспективы в Украине.

  15. ką rašo Lietuvos lenkai:

    Iš portalo “inna wilenszczizna…”

    Gość: Dariusz, *.play-internet.pl
    2017/12/07 21:25:03
    @vile
    To przecież naturalnie, naturalne, w LR wszystkie akty prawne, dokumenty urzędowe etc. powinny być sporządzane w jęz. polskim. Incydentalnie, w uzasadnionych wypadkach mogłyby być ewentualnie sporządzone w jęz. “chamów” 😉

    /Lietuvoje visi teisės aktai, įstaigų dokumentai turi būti rengiami lenkiškai, tik pateisintais atvejais gali būti ir chamų kalba/

  16. Lenkams būtina žinoti, kad prieš beveik 100 metų mūsų keliauninkui Antanui Poškai Indijos išminčius Mahatma Gandis buvo pasakęs:” Žinau Lietuvą! Jų kalba yra senesnė už sanskritą!” . Ne tiktai lenkams bet ir lietuviams būtina žinoti , kad dar prieš 200 metų arijų baltų filosofas E. Kantas buvo pasakęs :” Lietuvių kalbą reikia išsaugoti ateinančioms kartoms vien jau todėl, kad tiktai šios kalbos pagalba ateinančios kartos sugebės įminti -Praeitį ir AteitĮ!”
    IR TAI PADARĖ ŠIO STRAIPSNIO AUTORIUS!!! !!!
    O štai ką 1956 metais buvo pasakę rusų kalbininkai akademikai Ivanovas ir Toporovas:” Rusų kalba yra gimusi LIETUVIŲ KALBOS POKYČIŲ IŠDAVOJE”. !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *