D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės gynėjams, toks jų nuogąstavimas man atrodė perdėtas. Praėjo 25 metai ir regime: centrinę sostinės aikštę žūtbūt norima paversti „nepolitizuota“ (išvalstybinta) pramogų erdve. Kaip mitinge kalbėjo kunigas Robertas Grigas, tuomet Lietuva taptų vienintele Europos valstybe, kurios centrinėje aikštėje nebūtų jos istoriją ir valstybingumą menančių simbolių. 

1930 metais minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines Lietuvoje pastatyta dešimtys paminklų. Kiek pastatyta Lietuvos nepriklausomybės 100-ečio proga?

Vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, vedamas į kartuves Lukiškių aikštėje, sušuko: „Viso pasaulio ir Europos akivaizdoje protestuoju“.

* * *
Koks tautinis pakilimas, kokia tautiška dvasia tvyrojo niūrų sovietmetį švenčiant Vilniaus valstybinio universiteto 400 metų jubiliejų!

O štai šiemet pertvarkomame Vilniaus universitete, kaip neeuropietiška atgyvena, jau naikinami tie tautiškumo pamatai – lituanistikos ir baltistikos katedros.

„Dar nuo 1612 m. šio universiteto auklėtinis, vėliau jo profesorius Konstantinas Sirvydas užsiėmė tiesiogine lituanistine veikla Vilniaus universitete. Čia įsisteigę XIX a. pradžios filomatų ir filaretų sąjūdžiai žadino, švietė ir ugdė lietuvių tautą bei rengė dirvą lietuvių tautos atgimimui (ką reiškia vien Simono Daukanto darbai).

XX a. 6–7 dešimtmečiai, gūdaus sovietmečio metas, o Vilniaus universiteto baltistika, profesorius Jonas Kazlauskas ir jo mokykla, buvo pakilę į nematytas aukštumas, pradėtas leisti iki šiol vienintelis pasaulyje žurnalas „Baltistica“, įkurta Baltų filologijos katedra. Sovietų režimo pasipriešinimas lituanistinei ir baltistinei veiklai buvo žiaurus: 1961 m. atliktas ideologinis valymas VU Lietuvių literatūros katedroje – pašalintos dėstytojos Vanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė, Aurelija Rabačiauskaitė ir Meilė Lukšienė, 1970 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo profesorius Jonas Kazlauskas.

Šimtmečiais Vilniaus universitetas buvo lietuvybės židinys, iš jo sklido meilės tautai dvasia, kurią jis skiepijo savo mokiniams. Prašome Vilniaus universitete išsaugoti baltistikos, ypač lietuvių kalbos, tyrimus ir dėstymą, jokiu būdu neatsisakyti nuorodų į lietuvių kalbą ir baltistiką padalinių nomenklatūroje“, – savo rūpesčiu dalijasi mūsų iškiliausi kalbininkai.

* * *
„Suremkime pečius. Ir kalbos policijos nebeliks. Neliks represinių kalbos vartojimo priežiūros instrumentų“.

Ne, čia ne 19 amžiaus okupuota Lietuva. Ir minimas čia ne Rusijos caro draudimas viešai vartoti lietuvių kalbą po nesėkmingo 1863-ųjų sukilimo. Taip 21 amžiaus nepriklausomoje Lietuvoje jaunasis konservatorius B.G. rašo apie Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Piktinasi, kad lenkiškos pavardės lietuviškuose pasuose vis dar rašomos lietuvišku, o ne lenkišku raidynu. Tikisi, kad „visų taip laukiamas „trijų raidžių“ sprendimas išeikvos paskutinius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos autoriteto likučius“.

Neįtikėtina – Lietuvos Respublikos Seime kritikuojami, atmetami kandidatai į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, nes pasisako už asmenvardžių rašymą… lietuviškai!

Dešinieji, save vadinantys „valstybininkais“, – konservatoriai ir liberalai – reikalauja tokio Lietuvių kalbos komisijos pirmininko, kuris užtikrintų Lietuvos piliečių valią savo pavardes lietuviškuose pasuose rašyti nelietuviškai – lyg okupacijos laikais!

Kaip čia neprisiminus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, poeto Justino Marcinkevičiaus: „Regime štai ką: lietuvių kalba tapo politikos įkaite. Ji prievartaujama savo namuose. Mūsų akivaizdoje. Kaip čia nesutiksi su prof. Vinco Urbučio šio reiškinio įvardijimu: lietuvių kalbos išdavystė. Pridursiu: ir mūsų visų, kurie ja kalbame ir rašome, išdavystė. Išdavystė yra išdavystė, bet ši gali tapti skaudžiausia ir lemtingiausia lietuvių kalbai. 1988 m. lapkričio 18 d. man teko kalbėti teikiant to meto Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai siūlymą patvirtinti lietuvių kalbą valstybine – po 50 metų! Tą dieną buvau laimingiausias žmogus. Galvojau (naiviai!): štai dabar mes jau beveik amžini, niekas neatims iš mūsų kalbos ir Lietuvos. Pasirodo – nė velnio! Patys atimame ją iš savęs.“

* * *
Rūtos Vanagaitės postringavimai apie kiekvienoje lietuvių šeimoje nusavintus užmuštų žydų daiktus, Laikinosios Vyriausybės ir partizanų vado šmeižimas žydšaudžiais, nacistinės Vokietijos bei okupuotos Lietuvos grūdimas į vieną gretą („Jei Vokietijai savo kaltę pripažinti reikėjo 50 metų, tai Lietuvai tam prireiks dar 20–30 metų“ – tai R. Vanagaitės kalba Lietuvos ambasados patalpose (!) Baltarusijoje), Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymai statyti bendrus „susitaikymo“ paminklus partizanams ir stribams („ne vienos šalies istorijoje yra brolžudiškų kovų, parodykime abi kruvinos istorijos puses“) yra sąmoningas Lietuvos valstybės juodinimas.

Lietuvai atkuriant nepriklausomybę 20 amžiaus pabaigoje šį istorinį melą pasauliui bruko Kremlius ir jo slaptoji policija KGB, siekdami apšmeižti, sugriauti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuva. Šio melo esmė paprasta – ištrinamos Rusijos komunistų ir Vokietijos nacių įvykdytos Lietuvos okupacijos, Lietuva iš aukos paverčiama budeliu. Neva ne budelis (Lietuvą okupavusi nacistinė Vokietija) atsakinga dėl žydų genocido Lietuvoje, bet pati auka (okupuota „ir vis dar neatsiprašiusi“ Lietuva). Ištrinamos visos istorinės aplinkybės – tiesiog vieni Lietuvos piliečiai savo noru žudė kitokius Lietuvos piliečius. Ne žiaurus budelis (Lietuvą okupavusi komunistinė Rusija) kaltas dėl gynybinio partizaninio karo ir jo aukų, bet pati auka (okupuota Lietuva), kurioje tiesiog kilo pilietinis karas tarp partizanų ir stribų (Seimo narys turėtų bent jau žinoti, kad žodis „stribas“ yra kilęs iš rusiškojo „istrebitel“ – „naikintojas“). Suprask – kaip JAV ar Ispanijos pilietiniai karai.

Panašiai dabar KGB pulkininko vadovaujamas Kremlius pasauliui paišo ir Rytų Ukrainos okupaciją – Rusija čia ne prie ko, Ukrainoje vyksta pilietinis karas tarp Donbaso ir Kijevo. Panašiai, R. Vanagaitės ir D. Kepenio stiliumi, Maskva bando pasauliui pateikti ir laikinąją Ukrainos vyriausybę bei pokario partizanus – „banderovcai“, „žydšaudžiai“, „nacių kolaborantai“, „savi žudę savus“.

* * *
Štai taip, anot poeto, patys save iš savęs atimdami, ir pasitinkam nepriklausomybės šimtmetį.

O Gedimino kalno šlaitai, lyg kokios neužgniaužiamos raudos, nepaliaujamai vis byra žemyn…

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

38 komentarai

  1. Tvankstas:

    Šiandieninės Lietuvos valstybės vadovavimo simboliu yra Gedimino kalnas.

  2. EJ:

    “…..naikinami tie tautiškumo pamatai – lituanistikos ir baltistikos katedros”- va sito tai nesitikejau. Senovine lietuviu kalba yra paniekinta siuolaikiniu valdziagyviu. Sie buve tarybiniai profanai neturi meiles ir pagarbos savo kalbai, bet turi “legalia” valdzia ir jega- yra isrinkti liaudies (t.y. isrinkti demokratiskai)…. Europos tautos jauciasi apgautos ES organizatoriu. O lietuviu tauta apgauta dvigubai (nes apgauta dar ir savu politiku).

    • jurgis:

      Juk ten VU dirba liet. kalbos priešas Antanas Smetona. Oi koks negražus sąskambis su buv. Prezidentu…

      • Žemyna:

        A. a. Jono Balkevičiaus laikais anti lituanistai būtų dustu išvaikyti ar kokiomis nors chlorkėmis išplauti iš Filologijos f-to, juolab iš LK katedros…
        Universitete, juolab kieme prie mūsų Beržo buvo Laisvoji lietuvybės zona – ar dar turime tokią Lietuvoje, VLKK, Seime?… Universitete tik freskos ir knygyno iškaba prakalbo kita – lotynų k. Nežiūrint, kad to meto mūsų užsienio k. katedros, ko gero, geriausiai visoje SSSR mokė užsienio kalbų, tarties (teko tuo ne sykį įsitikinti – dėkui ir A. Kentros įnašui) mes nesidemonstravome savo „europietiškumu”, o miestiečiai, gyvenę bendrabučiuose, su malonumu iš kambariokų lituanistų sėmėmis Lietuvos kaimo kalbos perlų…
        Juokinga buvo ryte klausyti Adomėno postringavimų, kad KITI politizuoja VLKK, o jis – ne… 🙁

  3. Agne:

    Per sąjūdžio suvažiavimą sporto rūmuose daug naivių buvo.

  4. LosAngeles:

    Taigi… Klausimas siuo atveju telieka vienas: kam tarnauja ‘isvalstybintojai’??? Kad ne Lietuvai ir jos zmonems – tai akivaizdu. Taigi- KAM? I ta atsakyma turbut neblogai isipiestu ir garsioji ‘rasytoja’, ir ne maziau garsus jos ‘patarejai’

  5. Dėmesio:

    DABAR klausykite LRT radijo laidos – Smetona, Vaicekauskienė, Vaišnienė,

  6. petras:

    taip yra ,kad mes ir vėl okupuoti esame .

  7. markas:

    // D. Stancikas: “Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės gynėjams, toks jų nuogąstavimas man atrodė perdėtas.” // ————– O 1996 m. atėjo nekomunistai. Pradėjo dygti solidūs paminklai visoj Lietuvoje. Buvo pakviesti geriausi meistrai iš užsienio. Buvo įsiklausyta į kovotojų nuomonę, kokie turėtų būti paminklai.

    • T0mas J.:

      Konservatoraiai yra partija, kuri desovietizacijos neįvykdė, komunistus į savo gretas priimdavo išskėstomis rankomis, TSKP aktyvistą Vaigauską pasiūlė ir patvirtino naujai kadencijai į VRK vadovo postą, komunisto Kirkilo vyriausybę rėmė raštu (du kartus); valdant konservatoriams, KGB tardytojas Antanas Stepučinskas liko dirbti kaip dirbęs Generalinėje Prokuratūroje. Valdant konservatoriams, ir okupuotoje Lietuvoje, ir nepriklausomoje Lietuvoje (iki pat 1991 08 31!) KGB etatiniu darbuotoju dirbęs Algirdas Matonis kaip dirbo taip ir toliau liko dirbti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininku!
      Ką savo Seimo frakcijoje konservatoriai nuolat nuo įsikūrimo laikė priglaudę? Okupacijos laikų kolaborantą, TSKP aktyvistą, sovietinį prokurorą LKP CK darbuotoją L.Sabutį. Dar prisiminkim okupacijos metų Aukščiausiojo Teismo teisėją kolaborantą S.Šedbarą konservatorių gretose. Prisiminkim anksčiau pas konservatorius aktyviai besireiškusius TSKPistus LKP CK darbuotoją Vytautą Petrą Knašį, Sigitą Kaktį. O kur dar Vidmantas Žiemelis, Zygmunt Mackevič, Juozas Dringelis, Antanas Račas, Bronislovas Kuzmickas, Ignas Aleškevičius ir kiti? Tai vis TSKP nariai..
      Kuo TS-LKD geresni už komunistus?

      • markas:

        // “Dar prisiminkim okupacijos metų Aukščiausiojo Teismo teisėją kolaborantą S.Šedbarą konservatorių gretose.” // ———— Gal painioju, bet Šedbaras, atrodo, prieš WOQ?

        • markas:

          Pasitikrinau, nepainioju – straipsnis Alke “Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą” tai patvirtina. Tad, kuo buvęs komunistas blogesnis už tokiu nebuvusį anūką gabrielių?

          • jo:

            Ką pasitikrinai, ko nepainioji ir ką patvirtina? Šedbaro (ir dar grupės konservatorių, kurie, deja, yra toje partijoje mažuma) garbei reikia pasakyti, kad jis nepasirašė už lenkiškas (propagandoje – „lotyniškas“) tris raides ir įstatymo projektą teikė tokį, kuriame išlieka lietuviška rašyba.

            • markas:

              // jo: “Ką pasitikrinai, ko nepainioji ir ką patvirtina?” // ————Pasitikrinau, kad nepainioju: Alko straipsnis “Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą” patvirtina, jog “A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, S. ŠEDBARAS, V. Juozapaitis, A. Anušauskas ir A. Bilotaitė užbėgo už akių konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos „Gegužės 3-iosios“ Seimo grupės iniciatyvai.”. T. y., replikavau komentatoriui “T0mas J”., kad jo smerkiančiai, kaip buvęs sovietų teisėjas, paminėtas Šedbaras visgi turi poziciją pavardžių klausimu kur kas prolietuviškesnę nei komunistu nebuvęs anūkas gabrielius. Ar aiškiau dabar? Jei kas dar neaišku, klausk, paaiškinsiu. Bet visada prieš komentuodamas pasiskaityk, kokiame kontekste, koks eiliškumas ir kas kam replikavo.

        • T0mas J.:

          Jei klaustum lietuviškai, Markai – tikrai atsakyčiau.

      • Bartas:

        Tai ir aš sakau. “Kuo TS-LKD geresni už komunistus?” Niekuo. Už šitus nebalsuoju ir skatinu elgtis kitus. Mažasis mano darbas.

        • T0mas J.:

          Tuomet mes bendradarbiai, Bartai 😉

        • Gustavas.:

          Tai už ką balsuoji, Bartai? Gal kokią moterėlių partiją sukurkim. Vis kas nors po keletą metų prisimintu.Šypt.

          • Bartas:

            Gustavai , aš už “šaikas” nebalsuoju. Už sąrašus nebalsuoju ir “nereitinguoju” (nežinau ką tai reiškia). Slaptu balsavimu renku (kaip reikalauja Pagrindinis Įstatymas) vieną iš 141 . Norintysis leisti įstatymus privalo; su manimi giedoti Tautos giesmę (be klaidų), žinoti Mūsų Tautos praeitį. Nuo ryto iki vakaro galvoti ir surasti kelią , kaip gausinti, turtinti Lietuvius , saugoti mūsų kalbą, dabą ir šalies vientisumą. Būti svajotoju.
            Neprivalo; gražiai kalbėdamas malti šūdą, būti gražus ,( “juodbruvas ir aukštas” ), turėti švelnias rankutes, būti “naudingu idiotu”, rūpintis savo gerovę.
            Trumpas mano norų sąrašėlis.

  8. Nežiniukas:

    Kas tas D.Stanciko minimas parazitas jaunasis konservatorius B.G.

    • Pikc:

      Aha – reiktų konkrečiai įvardinti. Kokia prasmė užuominomis ar inicialais kalbėt? Iš tiesos.lt komentarų sužinojau, kad tas padaras – Bernardas Gailius (jei įdomu, žr. jo vėmalą “VLKK byla: pabaigos pradžia?”).

      • jo:

        Štai to išsigimėlio minčių perlai ir jų strategija: Mes artėjame prie realios kalbos politikos peržiūros. Jos esmine tema turėtume paversti represinių kalbos vartojimo priežiūros instrumentų atsisakymą. Trumpai tariant – galime iš tikrųjų pasiekti, kad nebeliktų „kalbos policijos“. Tik turime sutarti, kad būtent to ir sieksime. Suremkime pečius.

        Kas yra tas „represinis instrumentas“, verčiantis taip kaip dabar vartoti lietuvių kalbą? Tai yra Konstitucijos 14 str. ir KT išaiškinimai, pagal kuriuos lietuviškas įrašas piliečio pase yra privalomas ir negali būti pakeistas įrašu kita kalba, valstybinės kalbos įstatymas… Neįtikėtina, bet tai iš tikrųjų vyksta: tie išgamos surems pečius, kad to neliktų…

  9. Pirmasis “išvalstybinimo” žingsnis buvo padarytas 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos šiuolaikinio liublijinio bendrumo sutartimi. Būtent tai ir išreiškė “valstietiškos” valdžiukės neseniai pasikviestas Lenkijos Seimo maršalka Lietuvos Seime sakytoje kaboje. Deja, apie politiką rašantys bijo, kaip velnias kryžiaus, tą sutartį pamatyti. Taip yra ir šiuo atveju. Konkrečiai tos sutarties 14 punkto pagrindu Lenkija ir kišasi dėl trijų raidžių į Lietuvos vidaus reikalus, kaip į savo. Viešai nesiimant šios Lietuvą “išvalstybinusios” sutarties netęsimo klausimo kėlimo, tėra tik tūpčiojimas apie jaučio uodegą, užuot jį čiupus už ragų.

    • Mielieji, gal kas žinote atvejį pasaulio istorijoje, kur dėl kitos valstybės kaprizų kaitaliojama rašyba, grūdamos perteklinės raidės į abėcėlę ir t.t.? Jeigu tai būtų daroma Vokietijoje, D. Britanijoje ir kitur, nurodykite. Jeigu tai yra ypatingas vienetinis atvejis, reikėtų pritaikyti kaimyninei tautai straipsnį dėl lytinio priekabiavimo, o gal net išprievartavimo.

  10. Romas:

    Esminis klausimas užduotas “Los Angeles”:

    “…Kam tarnauja išvalstybintojai??? Kad ne Lietuvai ir jos žmonėms – tai akivaizdu. Tai – KAM?”

    Atsakymas labai paprastas – Jie netarnauja, o paprasčiausiai dirba. Dirba – sau… Todėl, kad “savi marškiniai arčiau” už kitus piliečius ar Lietuvą…
    Tai tęsis tol, kol demokratija bus ne tiesioginė, o atstovaujama. Kol valdžią turės tik visuomenės mažuma -“viršunėlės”, o dauguma, piliečiai – tuščiomis rankomis, nieko negalintys ir (todėl) – ABEJINGI.

    • Tvankstas:

      Jie tarnauja ir tai nesunku suprasti, susiraskite pasigūglinę soroskooptbrussel pdf, ten gausite atsakymus iš nutekėjusios slaptos informacijos ‘saviems’, tarnaujantiems, kaip Jūs viliatės tik ‘sau’ dirbantiems…

  11. Romas:

    Na taip, žmogaus ego – sąmonė čia nieko dėta, dėl visko kalti ž… Tai jie sukūrė socialinę atskirtį Lietuvoje, organizavo emigraciją, naikina kalbą…
    Toks visų bėdų “nurašymo” būdas buvo naudojamas visais laikais. Gitleris ne vienintelis… Kaip gerai, kad jų (žydų) dar kažkiek liko, ką darytumėm? Kaip išliktumėm balti ir pukuoti?

  12. Romas:

    O kurie ten biurokratai nusprendė pridėti tas tris nelietuviškas raides užrašams pasuose? Ar nereikėtų jiems numauti kelnių… Ir patikrinti?
    Ar tik nebus jie – apipjaustyti?…

    • Žemyna:

      Praeitoje kadencijoje 2K – abu kas buvęs karštas komjaunimo, kas brangiosios KP CK veikėjas, – ir ponia Šaulienė. Tik nebeprisimenu, kas ką į klystkelius pasivedėjo – Irena juos, ar jiedu paskui Ireną nutipeno.
      O šioje kadencijoje jau visas pulkas GL vedamų entuziastų prisijungė ir sutartinę „QWXpartija mūsų ruliavas” traukia, o jų skruostais džiaugsmo ašaros rieda, kai įsivaizduoja, kaip jie sparčiai į tikrą pažangą žygiuoja, tokie vakarietiški, nes nusikratę į pelkės dugną juos gramzdinusių tautinių atgyvenų…
      O gal tik, kaip ir praeitais amžiais atsitikdavę, horizonte tai čia, tai ten sumirksinti premija visus juos, nelaimingus, lyg žaltvykslė klaidina, į dvokias klampynes vilioja? Panašiai, kaip kad naktinės žinutės, pranešančios, jog tavo el. adresas vėl keletą milijonų € laimėjo, tik prieš tai jiems duok prisijungimus prie tavo sąskaitų…
      Tik ar negraužia kirminas, kad gal per didelis tas pritarėjų choras susirinko? Kol buvo 2K + IŠ, tai dar buvo visai nieko, tačiau tokiam pulkui premiją išdalinus – tai kiekvienam jau vos po sauja skatikų nubyrės? Ar su tiek verta likti tautos paniekintiems? O jei vedliai tarpusavyje susipeš, garbę su priedais tarpusavy besidalindami, tada galima ir apskritai be nieko likti 🙁

  13. Romas:

    Iš kur tas paradoksas apie kurį rašo autorius, kad tarybiniais laikais lietuvių kalba buvo žymiai labiau puoselėjima nei dabar? Kaip tai paaiškinti?

    Tokį dėsningumą galima stebėti skiepijimo nuo kokios nors ligos metu. Į organizmą įvedamas tos ligos sukėlėjas, tiktai maža doze, kuri per maža, kad ligą sukeltų. Bet pakankama, kad išprovokuotų organizmo pasipriešinimą sukėlėjui ir to rezultate išsiugdytų imunitetas. Kitaip sakant „ kas mūsų nenužudo – tas sustiprina“.
    Taip pat „provokuojančiai“ (sąmojingesnius lietuvius) veikė tarybų valdžia Nikitos Chruščiovo (atšilimo) laikotarpiu ir vėliau. Lietuvybės puoselėjimo iniciatyva ėjo iš jų, iš atskirų žmonių. Jie užsikrovė tą rūpestį, nes daugiau nebuvo kam…

    Dabar – gi nebeliko tos asmeninės – pilietinės iniciatyvos, to rūpesčio, nes nebėra kam priešintis, pranyko pavojus. Nei okupantų, nei kolaborantų valdžios. Lietuva laisva. Taip. Bet ne tik nuo jų…
    Ji laisva ir nuo pilietinės iniciatyvos, vis daugiau ABEJINGUMO. Nes piliečiai, kaip toje Stano dainoje – statistiniai… Jie yra NIEKAS.

    Piliečių ABEJINGUMAS ir valdžios VISAGALYBĖ, tai tos „žirklės“, kurios pavojingesnės už okupaciją. Tai tas pavojus, kurio nesimato išoriškai, bet Lietuva nyksta…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *