Švietimo ir mokslo ministrės „rūpesčiu“ Lietuvos autorių literatūra stumiama į pašalius (12)

Lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys | smm.lt

Lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys | smm.lt

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo, kuriame pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.

Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, kuriais buvo privaloma remtis rašant egzamino užduotį. Į šį sąrašą privalomai buvo įtraukiami bendrojoje programoje esantys lietuvių autoriai. Tačiau ministrės įsakymu Nr. V-876 nebebus privaloma, o tik rekomenduojama remtis konkrečiais nurodytais autoriais. Taip pat panaikinama nuostata, kad į pateikiamų autorių sąrašą privalomai būtų įtraukti lietuvių autoriai.

Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės bei mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas yra atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė.

Ministrė įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikant nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo. Ministrė J. Petrauskienė argumentuoja, jog tai – techniniai, o ne esminiai pakeitimai, todėl procedūrų laikytis nereikia. Tačiau tokie pakeitimai iš esmės keičia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nes panaikinamas jo esminis tikslas – patikrinti mokinių būtent Lietuvos autorių literatūros išmanymą. Taigi, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių, o tik užsienio autoriais.

„Tai rodo arba tai, kad ministrė nėra susipažinusi su iškiliausiais Lietuvos literatūros kūriniais, arba sąmoningai siekia apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai. Todėl kreipėmės į premjerą, prašydami stabdyti lietuviškosios mokyklos skurdinimą“, – teigia kreipimosi iniciatorius, Seimo narys Audronius Ažubalis.

„Ministrės sprendimas leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos manymu 2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Tokiu būdu lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros“, – kreipimosi motyvus papildė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžė, kad minimi pakeitimai pažeidžia valstybės interesus, iš principo siunčia žinią, jog nacionalinė kultūra ir literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga, o tai daroma pasitinkant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Algimantas:

    Iš hibridinės pavardės tik hibridinio egzamino ir galima tikėtis. Ne Lietuvos autorių literatūrą, o ministrę reikia nedelsiant stumti iš patogaus krėslo.

  2. Arūnas:

    Va čia tai akiplėšiškumas. LIETUVIŲ kalbos ir LITERATŪROS egzaminui išlaikyti, LIETUVIŲ LITERATŪRA yra nereikalinga ir ko gero net žalinga, savavališkai nusprendė LIETUVOS švietimo ministrė.
    Toli eis ši ponia “modernioje” Lietuvoje…

  3. Getas:

    Niekur ji nenueis, nes atsilieka nuo pagrindinių tendencijų Rytų Europoje, kur atgimsta tautinės kultūros veikia nacionalistinės partijos. Jaučiu, kad jos ir Kultūros ministrės dienos suskaičiuotos, na dar palauksime kaip baigsis balsavimas dėl Vyčio skulptūros ir Aukštojo mokslo reformos. Užteks G. Soros klausyti, nes ir JAV jo atsikrato – tai liberalmarksistų užkrato puoselėtojas.

    • Arūnas:

      Optimistas esate tamsta, švelniai tariant. Liaudyje, šiaip, tokius nepataisomus optimistus durniais vadina.
      Beje, o jūs tikrai Lietuvoje gyvenate, kad Rytų Europą(Vengriją su Lenkiją ko gero turėjote omeny) su šviesaus komunizmo statytojų Lietuva lyginate.
      Visiškai natūralu, kad ponia švietimo ministrės kėdėje ilgai nesėdės. Matydamas tokius gabumus šeiminykas suras jai solidesnį panaudojimą.
      Naivu manyti, kad “man panorėjus, lydekai paliepus” taip imsime ir liberalmarksistų atsikratysime. Per daug jie ant kortos pastatę viso pasaulio mąstu. Jei ir ivyks ženklus pasikeitimas, tai tik su kraujo upėmis…

    • Tvankstas:

      G. Soros palieka 20 mlrd. usd toliau vykdyti jo diriguojamų liberal-marksistų veiklai – genderizmui, narkotizacijai ir islamizacijai, tai švietimo ir kultūros ministrės Lietuvoje įrodo darbais – kam reikalingi lietuvių rašytojai lietuvių kalbos egzaminuose ir Vytis Lukiškių aikštėje Lietuvoje.
      20 mlrd. usd daro savo įtaką.

    • Tvankstas:

      Pasižiūrėkime į diskusijų festivalio ‘Būtent’ proramą š.m. rugsėjo 8-9 dienomis – ten pamatysime daugybę mokslo ir kultūros žmonių, bet kuris iš jų, kiek iš jų pasisako prieš QWX, ištautinimo politiką Lietuvoje ?
      Labai smagu jiems būti mandarinu Lietuvoje, tai atveria karjeros galimybes – pardavinėti Lietuvą mažmenomis ir didmenomis.

  4. Ministrė suįžūlėjo:

    Tai skandalas – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą leido laikyti neskaičius privalomų lietuvių autorių kūrinių. To nedrįso daryti net liberalas Steponavičius. Tai gal lenkiškų mokyklų vaikai skaitys lenkų autorius, o rusiškų – rusų autorius.
    Nusiritome visai Kalbos kultūros metais, išdavėme savo rašytojus, savo mentalitetą, savo atmintį.
    Būtinos įvairios akcijos , reikia skubiai stabdyti tokius veiksmus

  5. LosAngeles:

    Lietuviu literaturos egzaminas be lietuviu literaturos klasiku??? Ir visa tai vadinama ‘ne esminiais’ pakeitimais??? Kam jus atstovaujate, ministre? Apie sarmata cia jau nelieka vietos kalboms. Tai samoninga provokacija ir pasityciojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: