G. Grigas. Raidės QWX verslo varduose (35)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuviškuose įmonių pavadinimuose logiška vartoti lietuvių kalbos abėcėlės raides. Tai patvirtinta ir įstatymuose. Tačiau kartais pasigirsta siūlymų leisti vartoti ir raides Q, W, X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Atseit, verslininkui, parduodančiam prekes, reikia taikytis prie pirkėjo. Todėl verta pasvarstyti šių raidžių poveikį verslui.

Esame Europos Sąjungoje ir daugiausia bendraujame su jos narėmis. Europos Sąjunga daugiakalbė. Jos oficialiomis kalbomis pripažintos 24 kalbos. Iš jų 22-jose vartojami lotyniško pagrindo rašmenys. Taigi, reikia derintis prie įvairių kalbų. Kiek minėtos trys raidės svarbios kalbantiems šiomis kalbomis?

Išvardysime kalbas ir jų abėcėlėse esančias raides QWX taip, kaip nustatyta tarptautiniuose standartuose ETSI ES 202 130 ir ISO 12199. Nesančių vietas užpildysime juodais stačiakampiais.

Kalba     QWX

Airių       ███

Anglų    QWX

Čekų      ███

Danų     QWX

Estų       ███

Ispanų QWX

Italų       Q██

Kroatų  ███

Lenkų    █W█

Latvių    ███

Lietuvių   ███

Maltiečių  QWX

Olandų      QWX

Portugalų  QWX

Prancūzų QWX

Rumunų QWX

Slovakų   ███

Slovėnų   ███

Suomių    ██X

Švedų   QWX

Vengrų   ███

Vokiečių  QWX              

Matome, kad maždaug pusės kalbų abėcėlėse raidžių QWX nėra. O jeigu nėra raidžių, tai nėra ir juos atitinkančių garsų. Vadinasi, vardai, turintys tokių raidžių, tomis kalbomis kalbantiems būtų svetimi.

Neatsitiktinai šios raidės neįtrauktos į esperanto kalbos abėcėlę. Raidės W nėra ir lotynų kalboje (žr. K. Kuzavino Lotynų – lietuvių kalbų žodyną, MELI, 1996).

Išskirtinę vietą užima anglų kalba. Pasauliniu mastu kalbų svarba internetinėje erdvėje vertinama T indeksu. 2017 m. anglų kalbos T indeksas buvo 43,2 procento. Tai reiškia, kad tokį procentą sudaro anglų kalbos potencialas internetinėje prekyboje. Prognozuojama, kad 2021 m. jis sumažės iki 34,7 proc., tačiau anglų kalba išliks dominuojanti. Todėl apie ją verta pakalbėti atskirai.

Apie angliškų verslo vardų parinkimą parašyta nemažai straipsnių. Patariama kokias raides parinkti varduose, kad jie būtų vienareikšmiškai ir lengvai tariami, kad būtų juos lengva įsiminti, kad priduotų skambesį ir neišnyktų tarime. Raidės QWX reitinguose pagal įvarius kriterijus rikiuojasi sąrašų pabaigose ir dažniausiai patenka į paskutinį penketuką. Tarp jų įsimaišo Y ir J. Taip patariama jų vengti.

Taigi, bet kuriuo atveju nelogiška raides QWX įtraukti į leistinų sąrašą, o po to aiškinti, kad jos nerekomenduotinos. Todėl dabartinės Lietuvos Vyriausybės siūlymas leisti jas čia vartoti nėra racionalus. Reikia tikėtis, kad Seimas jam nepritars.

Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

35 komentarai

  1. Žemyna:

    Bet kokie keistuoliai tie anglai – kūrė kūrė tą programavimą, kompiuteriją, kibernetiką (ir nežinia ką dar stalčiuose užslėptą laiko), tačiau, užuot taikę viską kokioms nors svetimoms, super pažangioms raidėms, kažkodėl tik savoms viską pritaikė, savo tautos raštu rašė!
    Kokie jie atsilikę, kokie nešiuolaikiški, kokie provincialūs – taip įsikibus savų rašmenų laikytis…
    Tačiau, kai apsižiūriu, tai ir Europos tautos kažkodėl ne svetimomis, bet savomis raidėmis rašo! Kokia provincija, koks atsilikimas! Na, nebent kokie šiuolaikiški vyrukai ir panytės, kur ant tvorų įrodinėja didžiai išsilavinę esą: net tris raides parašyti moka… Tiktai tos trys raidelės, tik tosios – jos mums visą raidyną atstoja…
    Štai iš lietuvių elito pasimokytų – jis ne smulkmeniškas, jis svetingas, jis bet ką į savo žodyną ir raidyną įsileistų.
    O gal jis taip kuria savo slaptaraštį, kurį supras tik šis uždaras „intelektualiojo elito” ratelis? Gal taip kuriama naujojo elito ložė, susirašinėsianti trimis raidėmis?

  2. Žemyna:

    Vaido Jauniškio komentaras apie pakantumą ir jo ribas
    Kultūros savaitėje nuo 55 min.
    lrt.lt/mediateka/irasas/1013679291/kulturos_savaite_2017-11-18_09_05

    Ar supras nuo per ilgo sėdėjimo Seime nuQWXėjusieji, kad čia ir jiems sakinių esama?
    Gal laikas jiems sugiedoti: partijų nariai
    nariai, nariai, sakau jum stačiai:
    suvalgėt pyragų, primynėt padlagų –
    keliaukit šain!
    ir neškite tas tris raides, kurias pagaliau išmokote

  3. Vilnietis:

    Gerb. autorius apeliuoja į valdžiažmogių protą ir sąžinę… O ar jie tai turi?!

  4. Šiaipp:

    Gaila, kad profesorius pasiduoda kvailai agitacijai ir kompromituoja savo gerą vardą tokiuose metuose.

    • Pikc:

      Profesorius pasisako PRIEŠ kvailą (čia dar švelniai tariant) nepilnavertiškumo kompleksuose paskendusių provincialų, idiotiškai bandančių įrodyti savo “progresyvumą”, agitaciją. 😉

    • Vilnietis:

      Čia, Šiaippai, kaip toje rusiškoje komedijoje apie Šuriko nuotykius: “Profesor – lopuch” (rus. – “Profesorius – kvailys”). Taip? Tik paskui pasirodė, kad studentas buvo kvailys!

    • Gražina:

      Profesorius nepasiduoda jokiai agitacijai. O tamstai tikrai trūksta sveiko mąstymo. Matyt, panašių į jus yra ne taip mažai, kad tiek laiko veltui gaištama. Daug triukšmo dėl nieko.
      Jokių papildomų raidžių! Įvesdami jas, diskriminuosite kitas tautas, kurios norėtų, kad ir jų raidės nebūtų “paniekintos”. Tai gal praplėsite Lietuvos raidyną visomis pasaulio abėcėlėmis? Atsipeikėkit!

    • Žemyna:

      Bet ir suomiai – koks necivilizuotas kaimas!
      Ne vienos jų stambios, filialų užsieniuose turinčios įmonės vardą mačiau, sudarytą iš tarptautinių žodžių, bet jie užsispyrę rašo jį tik savo raidėmis…
      Na, nžn, nžn… Tai gal jau nė X sukryžiuoti nemoka? Ar gal šaiposi iš užsieniečių, galvodami, jog tie nemokės KS perskaityti, jei ne X parašyta?

      • Šiaipp:

        Kaip ir seniai įtariau – kvaila ta Žemyna: šneka nesąmones ir neraudonuoja. O gal raudonuoji, vaikeli? Bet užsakovai liepia taip šnekėti. O gal angliškai nepaskaitai – išsilavinimo spragos irgi kvailumo rodiklis. Suomiai ne tik tas prakeiktas raides turi, bet ir ŠŽ įsivedė, kad mus, durnus, galėtų užrašyti.

        Suomių:
        https://en.wikipedia.org/wiki/Finnish_orthography

        • Tvankstas:

          Nesiputok.
          Lietuvių kalbos statusas yra kalbų Motinos statusas, vertas UNESCO paveldo ir tokie lenkiški ir angliški ‘pagerinimai’ QWX gali tik pabloginti lietuvių kalbos padėtį, griauti dešimčių tūkstančių metų paveldą.

          • Šiaipp:

            Dėve, Dėve, užkliuvome už varčios, ir vėl iš pradžios. negi bukumas įgimtas. Pamėginkime dar kartą – jokių pagerinimų čia nėra. Buvo tos raidės Kudirkos paminėtos Statrašos ramščiuose, buvo tarpukaryje, per karą, po karo ir atgavus nepriklausomybę. Dabar jaukiai įsitaisiusios Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos puslapiuose. Kur kas čia ką gerina?

  5. Eirimas:

    Aha, o kaip tada su parduotuvių tinklu „Maxima“ ir LITEXPO parodų rūmais? Beje, abi – lietuviškos įmonės 🙂

  6. jo:

    Puikus įrodymas, kad nėra logikos tuose vyriausybės rūpesčiuose oficialiai įteisinti tas nelietuviškas raides. Logika tik tokia, kad liberastai uoliai tarnauja Lenkijos nacių šovinistinėms užgaidoms, todėl per visus galus bando įteisinti ir sukurti teisinius precedentus vartoti tas raides. O paskui rėks, kad precedentas jau yra, todėl ir pavardėse galima, o paskui – ir Lietuvos vietovardžiuose…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *