Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017 11 16 15:00
8
0
SHARES
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kam teko derinti styginį muzikos instrumentą, tas žinos: įtempsi per mažai – prastai skambės, pertempsi – nutrūks. Dažnu atveju tai galioja ir politikai, ir apskritai – žmogaus būčiai. Tiek santykiams tarp žmonių, tiek santykiams tarp idėjų.

Viena didžiausių klaidų idėjų pasaulyje – įsivaizdavimas, kad viena idėja galima paaiškinti visą žmogaus ir pasaulio būtį. Ar tai būtų individo, ar tautos, ar žmonijos, ar religijos, ar mokslo, ar tvarkos, ar vienybės, ar laisvės idėja. Kraštutinis užsiangažavimas ties viena idėja reiškia ribotumą ir priveda prie žmogiškosios būties bei sąmonės skaidymo. Pavyzdys – klausimas lietuviui: ar jis pirmiau lietuvis, ar tam tikros religijos atstovas. Tai – tas pats, kaip klausti vaiko, ar jis labiau myli tėtį, ar mamą.

Sveika vidurio pozicija – tai darna ir pusiausvyra tarp skirtingų idėjų, išreiškiančių vienos visumos aspektus. Šiuolaikiniame politikos pasaulyje tai – tautinis socialinis konservatizmas su švelniai žaliu atspalviu. Konservatizmas be socialinio dėmens – beširdis. Socializmas be konservatyviojo dėmens – beprotis. Jie abu be tautinio dėmens – bekraujai.

Socialiai abejingam konservatoriui vis vien, kad žmogus gyvena skurde ar net miršta badu, kad tik būtų galima jam pamokslauti iš aukšto bokšto apie moralę, kultūrą ar patriotizmą. Socialistui, stokojančiam konservatyvios sąmonės, visuomenė – eksperimentų laukas, žmogus – tiktai sraigtelis materialiame valstybės mechanizme, o dorybės – lengvai keičiami konstruktai. O jiems abiems be tautos – be konkrečios prigimtinės ir dvasinės bendruomenės – politika lieka tiktai abstrakcija be aiškios jungties ir be tapatybės.

Dėl žaliojo sando, tai – tas pats socialinio jautrumo principas, išplėstas nuo žmonijos iki gamtos. Vis daugiau Vakarų tautininkų – nuo Nacionalinio fronto Prancūzijoje iki Danų tautos partijos – iš naujo atranda šį esminį humanistinės pasaulėžiūros elementą. Mums gi, baltams, tai nėra kažin kas naujo. Kad ir kokiai religijai save priskirtume, baltiškosios pasaulėžiūros darna su gamtos pasauliu glūdi mūsų prigimtyje ir dar gyvoje istorinėje atmintyje.

Aukso vidurys politikoje, filosofijoje, moralėje ir kultūroje reiškia pasaulėžiūrinę pilnatvę. Tinkamai įtemptą stygą, kuria išgaunamas švarus ir grynas garsas be falšo. Bet yra ir kitokių vidurio pozicijos atvejų. Kai vietoje ir / ir turime nei / nei.

Santykiai su Rusija – tipinis atvejis. Prezidentės lūpomis ištartas fundamentalus teiginys: Rusija – teroristinė valstybė. Teisingas teiginys. Bet po to vienintelė nuosekli išvada būtų visiškas diplomatinių santykių nutraukimas, kaip tarpukario Lietuva buvo nutraukusi santykius su Vilnių užgrobusia Lenkija. Na, mažų mažiausiai – tranzito į Karaliaučių nutraukimas.

Ne ką geresnis atvejis – santykiai su Lenkija. Viena vertus leidžiamės šantažuojami dėl „lotyniško“ raidyno raidžių, nors lotynų abėcėlėje nėra raidės w, tarsi nuolaidžiaudami savo lenkakalbių piliečių bendruomenei, nors jų raidyne nėra raidės q. O čia pat smerkiame Lenkijos savarankiškumo politiką šeimos, migracijos, teismų reformos ir valstybingumo klausimais, palaikydami Briuselio viršvalstybinę biurokratiją.

Istorinės atminties klausimu suskatome ginti apšmeižtą partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, bet leidžiame toliau taršyti Joną Basanavičių, Antaną Smetoną, Kazį Škirpą ir kitus mūsų valstybingumo kūrėjus bei kovotojus. Taip nei įtinkame tiems, kurie norėtų mūsų istoriją perdirbti pagal savus vertinimo kriterijus, nei išlaikome savo tautinį orumą. Apie tokius atvejus sakoma: nei Dievui žvakė, nei velniui žarsteklis.

Panaši padėtis ir kultūroje, ir socialiniame gyvenime. Viena vertus kuriami tikrai gražūs istoriniai filmai apie savanorius ir partizanus, kita vertus kitais filmais propaguojami iškrypimai. Priimamas Darbo kodeksas, faktiškai įteisinantis baudžiavą, valstybės valdžiai nusiplaunant rankas dėl augančių kainų, kita vertus – siūlomi grašiai valstybės išmokų pavidalu.

Visi šie atvejai liudija greičiau pusėtiną poziciją blogąja prasme, nei aukso vidurį gerąja. Kultūros srityje apskritai trūksta aiškios paradigmos, joks modelis nėra įgyvendinamas iki galo.

Socialinis modelis kuria išnaudotojus, priklausomus proletarus ir parazituojančius „bomžus“. Istorinės atminties požiūriu dergiamės iš savo didvyrių, bet vis tiek esame laikomi šovinistais. Rusiją tiktai erziname, atsisakydami rimtos kovos su šia banditine valstybe. Lenkiją taip pat erziname, užuot parėmę ją kaip tik ten, kur glūdi mūsų bendri interesai.

Nesame nei tautininkai, nei kosmopolitai, nei socialistai, nei kapitalistai, nei konservatoriai, nei liberalai. Jau blėstant Sąjūdžiui kai kas taikliai pastebėjo: sovietų laikais buvo vienos idėjos kultas, dabar – beidėjiškumo kultas. Vargu, ar įmanoma stebėtis, kai vakarykščiai komunistai ir komjaunuoliai iš pradžių tapo aršiais patriotais, o po to – liberalais ir kosmopolitais. Iš tiesų jie nebuvo nei vienais, nei kitais, nei trečiais. Tai – tiktai kaukės tuštybei pridengti.

Aukso vidurys, kaip jau minėta, glūdi skirtingų pozicijų darnoje, ne tuštumoje. Tautiškumas puikiai dera su pagarba žmogaus asmeniui ir bendražmogiškąja dora. Kultūrinis konservatizmas dera su socialinio solidarumo principais. Galimybė dirbti ir užsidirbti pagal savo išsilavinimą ir gabumus – su parama tiems, kuriems trūksta galimybių. Nacionalinis suverenumas – su darnia tarptautine politika, atspindinčia bendrus interesus ir tarptautinį teisingumą.

Nuosekliai įgyvendinama bloga pozicija – mažesnis blogis, nei pusėtinumas. Nuo nuoseklios pozicijos galima atsispirti, galima prieš ją sukilti, o dviejų ar daugiau pusėtinų pozicijų mišinys sudaro klaidingą įspūdį, jog viskas nėra taip jau blogai. Čia tinka dviejų varlių įvaizdis. Viena varlė įkrito į karštą vandenį, iššoko ir liko gyva. Kitai varlei vanduo buvo kaitinamas palaipsniui – ji po truputį priprato, aptingo ir galiausiai – išvirė.

Atrodo, panašiai esame kaitinami ir mes. Truputis patriotizmo, truputis kosmopolitizmo, truputis konservatizmo, truputis liberalizmo, bet visko – po truputį. Palaipsniui liberalizmo ir kosmopolitizmo dozės didinamos, o konservatizmo ir patriotizmo – mažinamos. Taigi, pusėtinumas – apgaulingas, anksčiau ar vėliau jį turi pakeisti nuoseklumas arba į vieną, arba į kitą pusę. Tai neišvengiama, toks būties ir sąmonės dėsnis.

Tikrasis aukso vidurys atsiskleidžia tik per jungiamų pozicijų nuoseklumą ir atsvarų sistemą. Tą atsvarų sistemą sukuria bendrybės, glūdinčios kiekvienos pozicijos viduje, o ne kiekybinis tų pozicijų ribotumas. Sveikas internacionalizmas atsveria galimus nacionalizmo kraštutinumus todėl, kad sveikas nacionalizmas yra internacionalinis, o ne dėl to, kad viena kitam prieštarautų. Kultūrinė dešinė dera su socialine kaire todėl, kad abi šios pozicijos išreiškia rūpestį ta pačia bendruomene, pirmoji – dvasiniais, antroji – medžiaginiais jos poreikiais.

Klasikinė dešinės ir kairės skirtis, dešinėje siejant nacionalizmą ir liberalizmą, o kairėje – socializmą ir kosmopolitizmą, yra dirbtinė, o mažų mažiausiai – atgyvenusi. Jei apskritai galima rasti logiką tokiuose deriniuose. Kalbėti apie konservatyvias dorybes, tautinę tapatybę ir socialinę vienybę atskirai nėra nuoseklu, o dažnu atveju – ir veidmainiška.

Tiesa yra daugialypė, tačiau ne viskas yra tiesa. Dirbtinis skirtingų pozicijų jungimas nėra aukso vidurys. Derinti galima tik tai, kas iš tiesų dera. Šiandien rimčiausia politinė, kultūrinė, socialinė ir moralinė skirtis – ne tarp klasikinės, dogmatiškai suprastos dešinės ir kairės, o tarp liberalizmo ir normatyvizmo, tarp savanaudiškumo ir atsidavimo, tarp žmogaus sau ir žmogaus kitam. Prieš liberalizmą šiandien stoja tiek nacionalizmas, tiek konservatizmas, tiek socializmas, tiek žalioji ideologija. Ši skirtis nėra situacinė. Keturias išvardytąsias ideologijas vienija bendri gėrio supratimai, besiskiriantys tiktai šio gėrio aspektais.

Susivokimas savyje, savoje tautoje ir valstybėje, atitinkamai sąlygoja tarptautinius santykius. Jei pripažįstame savo tautos teisę kurti savo valstybę ir savarankiškai spręsti savo reikalus, tai nuoseklu šią teisę pripažinti kiekvienai tautai, ar tai būtų Kinijos okupuotas Tibetas, ar nuo Ispanijos siekianti atsiskirti Katalonija. Žinoma, jei tai – tautos daugumos valia.

Atitinkamai Lenkija turi teisę kurti savo visuomenei bendrąjį gėrį pagal savo supratimą, be direktyvų iš šalies, kol tai dera su teisingumo principais kiekvienos tautinės bendrijos atžvilgiu. Tikslinga ir teisinga remti Lenkiją kovoje su Briuselio biurokratais, kaip ir pasakyti mandagų „Ne“ jos kišimuisi į Lietuvos ar kitų šalių vidaus reikalus.

Rusija turi teisę tapti normalia tautinės demokratijos valstybe savo istorinėse žemėse, leisdama okupuotoms šalims atsiskirti, jeigu tik jos to sieks. Bet kuriuo atveju, laikant šią valstybę teroristine, kvaila ir bailu elgtis su ja, tarytum su normalia valstybe. O jeigu jau elgiamės su ja, kaip su tokia, tuomet aštrūs žodžiai jos atžvilgiu skamba veidmainiškai.

Tebūnie mūsų „Taip“ – „Taip“, o „Ne“ – „Ne“. Būkime garbingi sau ir kitiems. Tik tada galėsime teisėtai tikėtis pagarbos sau iš kitų.

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  2. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  3. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  4. M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės
  5. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  6. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  7. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  8. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  9. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  10. M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją?
  11. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  13. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  14. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  15. M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva
  16. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  17. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  18. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  19. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  20. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  21. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  22. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  23. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  24. M. Kundrotas. Dešinės ir kairės pasaulėvaizdžiai
  25. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)
  26. M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė?
  27. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  28. M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai?
  29. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?
  30. M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Comments 8

  1. Gražina says:
    3 m. ago

    Supratau. Labai teisingai… Taip ir man atrodo – jau pro močiutei. Nežinau, kiek reiks tokių vertingų pamokų, kad tai pagaliau suprastų ir pagal tai pasikeistų mus valdantieji. Nebus lengva. Tikiuosi, kad jie pirmą pamoką priėmė…

    Atsakyti
  2. Pone, Kundrotai, says:
    3 m. ago

    Europoje nėra tautininkų, o yra nacionalistai. Tautininkai (jeigu ką) yra tik Lietuvoje.

    Atsakyti
    • T0mas J. says:
      3 m. ago

      Tai tas pats.

      Atsakyti
  3. markas says:
    3 m. ago

    // M. Kundrotas: “Tebūnie mūsų „Taip“ – „Taip“, o „Ne“ – „Ne“. Būkime garbingi sau ir kitiems. Tik tada galėsime teisėtai tikėtis pagarbos sau iš kitų.” // —————- Tikėtis pagarbos už garbingą elgesį… Teisėtai tikėtis… Tikiu, kad ateities pasaulis kada nors bus toks.

    Atsakyti
  4. markas says:
    3 m. ago

    // M. Kundrotas: “Jei pripažįstame savo tautos teisę kurti savo valstybę ir savarankiškai spręsti savo reikalus, tai nuoseklu šią teisę pripažinti kiekvienai tautai, ar tai būtų Kinijos okupuotas Tibetas, ar nuo Ispanijos siekianti atsiskirti Katalonija.” // ———- Ir vėl ta Katalonija… Ir ryšium su ja kvietimas būti sąžiningos ir teisingos politikos šalininkais… Leisiu sau šiek tiek pafilosofuoti. O kas gi yra nuoseklumas Katalonijos atžvilgiu autoriaus nuomone? Turbūt, tai veikimas, kai laikomasi vieno ir to paties “sąžiningo” principo. Kai visada, bet kokiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant nė į nieką – naudinga ar nenaudinga – vadovaujamasi “teisingu” lygybės ir lygiavertiškumo principu: jei mes turime teisę, tai ir katalonai turi tokią pat teisę. Mano požiūriu, visų pirma, neįrodyta, kad jie turi tokią pat teisę, antra, neįrodyta, kad tai sąžiningas principas ir trečia… O juk tai mechaninis veikimas. Schemos vergų veikimas. Tai būdinga žmogaus valdomai technikai. Yra užprogramuotas veikimas ir technika veiks, net jei jai tai pražūtinga ir gresia, pvz., sulūžimu, perdegimu ar virusu. Perkeliant šitą principą į tarptautinius santykius, matyti, kad toks nuoseklumas apriboja, daro nuspėjamais, atima laisvę manevrui. Tai per didelė prabanga neskaitlingai tautai. Tai pražūtinga bet kuriai tautai. Net ir supervalstybei ilgalaikėje perspektyvoje tai pragaištinga. Pagrindinis principas turėtų būti: gera ir tikslinga tik tai, kas į naudą mano tautai. Manau, jeigu tautai iškilo gyvybiška būtinybė tam tikroje pavojingai lemtingoje situacijoje susidėti kad ir su pačiu velniu – tai reikia padaryti ir tai pateisinama. Taip daro Lenkija ir dauguma tautų. Manau, kad niekas negali ir neturi teisės mokinti principingumo, nepateikdamas prieš tai konkrečios naudos mūsų tautai dėl Katalonijos palaikymo. Kitaip tariant, moralizuotojas turi paaiškinti: o ką mes iš to “paturėsime”? Man moralizavimai Katalonijos atveju primena mūsų “intelektualų”, politikų talkinimą Lenkijai, Izraeliui ir kitoms valstybėms, kai prisidedama prie lietuvių tautos auklėjimo, “dorovinimo”, gėdinimo mėginant užprogramuoti ateičiai, būsimiems įvykiams tam tikrą minties stereotipą ir elgesio standartą. Juk ne šiaip sau žydai, lenkai, rusai ir kiti svetimtaučiai kelia lietuvių tautai tokius labai aukštus dorovingumo, idealizmo ir moralinius reikalavimus  patys istoriškai nesivarginę jų laikytis. Taip diegiamas nepilnavertiškumo kompleksas, atrofuojamas savisaugos instinktas, kad tauta prarastų savo interesų orientyrus, visoms tautoms būdingą sveiką egoizmą ir taptų parankiu naudingos laikysenos geopolitiniu žaidėju. Taptų tokiu nuosekliai nesavanaudišku sąjungininku bet kokiose kitų tautų vykdomose tarptautinėse akcijose. O jie, gudručiai, kritiniu momentu elgsis atmesdami bet kokius varžančius moralinius skrupulus. Todėl raginimai laikytis ypatingai aukštų moralinių kriterijų užsienio politikoje iš pažiūros yra gražu, tačiau tai reiškia, jog kritinėje situacijose bus tik vienas veikimo būdas. Tik vienas variantas, apie kurį visi aplinkiniai iš anksto žinos.  Galbūt, ir labai kilnus visiems aplinkiniams, bet tuo pačiu labiausiai pražūtingas sau. Tad, tegu lenkai, žydai ir kiti šturmuoja moralines viršukalnes ir imasi kilnių misijų pripažinti katalonijas ar užsiimti kita nesavanaudiška tarptautine veikla. Ar jie kada nors taip darė? Ne, jie pirmiausia žiūri, kaip išpešti maksimalią naudą iš susiklosčiusios situacijos. Kodėl lietuviai turėtų būti kitokie? Kodėl jie turi būti moralesni už lenkus, žydus, rusus ir kitas tautas užsienio politikoje? Visų pirma, tai nerealu. Jokia tauta tokio savęs suvarymo į dirbtinai pastatytą moralinį aptvarą nevykdė. Kodėl būtent lietuviams diegiamas savižudiškas idealizmas, kažkokios tobulybės siekis? Kurio iš tikro neįmanoma realybėje įgyvendinti. O juk žmonės, išsikėlę sau neįgyvendinamus idealus ir aplinkui nerasdami :tobulo” pasaulio, būna, ir “perdega”, ir puola į frustracijas, į depresijas, bėga nuo artimųjų ir šalinasi aplinkinių. Emigruoja. Pvz., į visokias anglijas, kur neva tobula valstybė ir visuomenė, kur visi laikosi neva garbingumo ir kur pagaliau galima sukurti gerovę. Man atrodo, kad tai kažkam naudingas sadomazochistinis projektas, kad žmonės patikėtų ir įsivarytų sau savo netobulumo, nepilnavertiškumo ir pastovios kaltės prieš aplinkines tautas, sąžinės graužaties dėl neva istorinių klaidų ir dabartinio jų neišpažinimo kompleksą. Tad, gal tetraukia velniai tas katalonijas – mūsų žmonės geriausi!

    Atsakyti
  5. markas says:
    3 m. ago

    // “Jūsų komentaras laukia patvirtinimo” // ————- Tebelaukia… Ilgai laukęs dar palauk. Prisipažinsiu, tai vienas iš pačių nepakančiausių, ekstremistiškiausių, provokatyviausių, chuliganiškiausių, įžeidžiamiausių, vulgariausių, necenzūriškiausių, “vatniškiausių” mano komentarų, kuriuos kada nors esu rašęs.

    Atsakyti
  6. tikras lietuvis says:
    3 m. ago

    Su ta Katalonija jis visai nusigrybavo – jei tokie Lietuvą valdytų, tai jau seniai Lietuvai būtų buvę amen. Ne dėl visko, kas nepatinka ar net piktina, Lietuvai naudinga su kitais pyktis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Prie to paties: gal kas žinot, ar laisvės kovotojų sąjunga apskundė teismui prokuratūros sprendimą, palankų Vanagaitei?
      Jei ne, tai reikia paskubėti ir būtina tai padaryti, sujungiant kaltinimus jai, kad šmeižė lietuvių tautą, Lietuvos valstybę, o ne tik Vanagą. Nuorodas su raktiniais sakiniais nesunku rasti internete, o dar yra feisbuke, Balkaus sienoje.

      Atsakyti

Komentuoti: markas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
D. Trampo šalininkai šturmavo Kapitolijų | Alkas.lt ekrano nuotr.

O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video)

2021 01 08
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

K. Stoškus. Skaitome Vyriausybės programą: entuziazmas, galimybės ir valingos utopijos

2020 12 28
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
6
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video)

by daiva
2021 01 08
37
D. Trampo šalininkai šturmavo Kapitolijų | Alkas.lt ekrano nuotr.

Demokratai kaltina Donaldą Trampą, neva jis savo kalbomis užsiundęs savo rėmėjus ant Kapitolijaus. Tačiau, manau, jei Kapitolijaus šturmą būtų inicijavęs...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 03
48
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Liberaliosios srovės atstovai dažnai teigia, jog atstovauja laisvam žmogaus pasirinkimui. Jų žodžiais tariant visuomenė liberalėja, o liberalūs politikai – tik...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

by daiva
2020 12 30
13
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Laikotarpis tarp šv.Kalėdų ir Naujų Metų visada būdavo lyg nesibaigianti šventė. Šv.Kalėdos, bent  Lietuvoje, daugiau šeimos šventė, o Naujieji –...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3839; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1776; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1632; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1419; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1352; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1332; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

2018-ieji paskelbti Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai