A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai sovietai antrą kartą okupavo Lietuvą. Tačiau vienas dokumentas, kuriam šiomis dienomis sukanka 75 metai, įrodo, kad buvo visiškai priešingai – Lietuva labai garbingai laikėsi Hitlerio ir Stalino karštos draugystės, virtusios abipuse neapykanta, apnuodytoje Europoje.

Trijų politikų laiškas

Tais laikais, kai nenugalimoji Vokietijos karo mašina, seniai sutraiškiusi Vakarų Europą,   beveik nustūmė sovietų kariuomenę į Volgos upę, giliame Trečiojo reicho užnugaryje trys Lietuvos Respublikos, prieš metus paverstos nacionalsocialistinės Vokietijos generaline sritimi, žinomi politikai– buvęs valstybės vadovas Kazys Grinius ir du buvę žemės ūkio ministrai Jonas Pranas Aleksa bei Mykolas Krupavičius, jau nebejauni, silpnos sveikatos žmonės, 1942 m. lapkričio 9 d. pasiuntė registruotą laišką okupacinės administracijos vadovui, Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos funkcionieriui Teodorui Adrianui von Rentelnui (Theodor Adrian von Renteln) .

Memorandumas, ultimatumas

Trečiojo reicho Lietuvos generalinės srities valdytojas (1941 m. liepos 28 d. –1944 m.) Theodoras Adrianas von Rentelnas, kurio strategiją „Lietuva be lietuvių“ 10 metų po karo tęsė ir sovietai | Archyvinė nuotr.

Trečiojo reicho Lietuvos generalinės srities valdytojas (1941 m. liepos 28 d. –1944 m.) Teodoras Adrianas von Rentelnas, kurio strategiją „Lietuva be lietuvių“ 10 metų po karo tęsė ir sovietai | Archyvinė nuotr.

Tai buvo ne šiaip graudus prašymas ar maldavimas, bet memorandumas, ultimatumas. Trys lietuvių inteligentai viešai, argumentuotai pareikalavo liautis lietuviškas žemes apgyvendinti vokiečių kolonistais, tuoj pat nutraukti visų Lietuvos piliečių genocidą, nepriešinti lietuvių su kitataučiais Lietuvos gyventojais. Šią memorandumo vietą reikėtų išsamiau paaiškinti šiuolaikinei auditorijai – reikalas tas, kad generalinis komisaras T. A. von Rentelnas geriausių Lietuvos žemių (Suvalkijos, Vidurio Lietuvos) ūkininkus pavadindavo lenkais, iš jų atimdavo ūkius ir įkeldindavo ten vokiečių kolonistus. Panašiai Maskva ir Varšuva nutautino Vilniją.

Kiek divizijų turėjo?

Galima nuspėti, kad Trečiojo reicho įgaliotinį T. A. von Rentelną, kurį laiškas pasiekė tik po 5 dienų, 1942-ųjų lapkričio 14-ąją, apėmė tokie pat jausmai (pyktis ir pašaipi panieka), kaip Sovietų Sąjungos vadą Josifą Staliną, iš Prancūzijos užsienio reikalų ministro Pierre`o Lavalio 1935 m. išgirdusį, kad Romos popiežius Pijus XI meldžiasi už Rusijos bolševikų persekiojamus, žudomus katalikus. Stalinas iškošė: „O kiek tas popiežius turi divizijų?“ Trys Lietuvos šviesuoliai, neturėdami už savo nugaros nė vieno tanko, nelydimi jokio kareivio ar policininko, tvirtai pasakė antriesiems Lietuvos okupantams: „Lietuvių tauta negali pritarti tokioms priemonėms, lygiai kaip ji nepritaria priemonėms, taikomoms Lietuvos žydams.“

Vienodos tremties formuluotės

Prelatas Mykolas Krupavičius | Archyvinė nuotr.

Prelatas Mykolas Krupavičius | Archyvinė nuotr.

1940 m. Maskva teigė, kad sovietinę okupaciją, kuri „neprieštaravo tarptautinės teisės normoms“, džiaugsmingai sveikino lietuvių liaudis. Tokią pat demagogijos porciją šliūkštelėjo ir T. A. von Rentelnas. Sovietiniu stiliumi jis iš pradžių apkaltino J. P. Aleksą, K. Grinių, M. Krupavičių, kad šie kenkia lietuvių interesams, nes gina lenkus, rusus ir žydus, bando išardyti lietuvių ir vokiečių tautų draugystę. Generalinio komisaro atsakymo  pabaiga apskritai yra klasikinis pavyzdys, kaip bet kokių totalitarinių režimų veikėjai, nusimetę kantrių valdininkų kaukę, „humaniškai“ nubaudžia „vienintelės teisingos ideologijos“ priešininkus: T. A. von Rentelnas ištrėmė du „atskalūnus“ (J.P. Aleksą ir M. Krupavičių) iš Lietuvos generalinės srities į Vokietiją, bet suteikė jiems progą praktiniu darbu, „jei tokį sugeba dirbti“, įrodyti ištikimybę Trečiajam reichui. Visiškai tokios pat formuluotės būdavo ir sovietų tremtinių asmens bylose. Tik šiuo atveju reikėdavo išpirkti kaltę užrūstintai Maskvai.

Nė kuklaus paminklo

Šiandien girdime, kaip olandai išslapstė ir apgynė savo žydus (išskyrus mergaitę Annę Frank, kurios dienoraštis po jos mirties tapo masiškai perkama knyga), kokie uolūs žydų gelbėtojai buvo danai. Tai sakoma tokiu tonu, kad lietuviai susigėstų. Iki šiol įvairūs autoriai graudina skaitytojus pasakojimais kaip Danijos karalius Kristijonas X prisisiuvo sau ant krūtinės geltoną šešiakampę žvaigždę, kai šalį okupavę vokiečių nacionalsocialistai nusprendė pažeminti ir pradėjo persekioti Danijos žydus. Iš tiesų tai viso labo neistorinė legenda – Danijos karalius tik savo dienoraštyje išdrįsdavo papriekaištauti vokiečiams. Tačiau Izraelio „Jad Vašem“ holokausto aukų muziejaus Pasaulio tautų teisuolių alėjoje Danijos karaliaus garbei vis viena pasodintas medis – saldžiavaisis pupmedis. O tikriems žydų gynėjams lietuviams J. P. Aleksai ar M. Krupavičiui tame Jeruzalės parke nė kuklaus krūmelio nėra.

Pasielgė kaip pranašas

Vienas dalykas kišenėje rodyti špygą Adolfui Hitleriui, pasakoti savo svetainėse patikimiems draugams anekdotus apie Trečiojo reicho šulus, kaip per Antrąjį pasaulinį karą elgėsi dauguma Vokietijos okupuotų Vakarų Europos šalių politikų ir monarchų. Didžiausia bausmė – po to reikėdavo iš anksto nusiųsti savo viešų kalbų tekstus Trečiojo reicho tautos švietimo ir propagandos ministerijos cenzoriams.

AleksaO J. P. Aleksa su bendražygiais pasielgė kaip žydų pranašas Natanas iš Senojo Testamento Samuelio antrosios knygos (2 Samuel 12:7-14). Visas Izraelis tylomis smerkė karalių Dovydą, kuris suvedžiojo garsaus žydų karvedžio žmoną, o jį patį nužudė savo priešų rankomis. Bet tik vienintelis Natanas nuėjo pas Dovydą, papasakojo jam istoriją apie turtuolį, kuris iškėlė puotą papjovęs vogtą vargšo žmogaus paskutinę avį, o baigęs kalbėti pranašas sušuko karaliui: „Tu esi tas vyras, nusidėjęs Dievui ir žmonėms“.

Jaunimas klausėsi profesoriaus

Tik trys lietuvių politikai visoje Rytų Europoje išdrįso garsiai pasakyti Hitlerio statytiniui: „ Tu esi anas vyras, žudantis Lietuvos piliečius ir atiminėjantis jų turtą!“ Net buvęs sovietų Lietuvos marionetinio režimo vadeiva Antanas Sniečkus, per Antrąjį pasaulinį karą saugiai tupėjęs Maskvoje, pabūgo (negavo Stalino įsakymo?) viešai užstoti savo žmonos Miros Bordonaitės giminaičių, kuriuos vokiečių nacionalsocialistai suvarė į getus, šaudė Lietuvoje arba vežė į dujų kameras Lenkijoje. Trečiajam reichui užkariauti pasaulį padėjo SS korpusai, legionai „Danija“, „Nyderlandai“, net divizija „Rusija“ („Rusų tautos išsivadavimo armija“). Bet vokiečiams nepavyko sukurti nė menkiausio SS bataliono „Lietuva“, nes lietuvių jaunimas klausėsi J. P. Aleksos, o ne T. A. von Rentelno.

Gyveno ilgai ir laimingai?

Rusų istorikai teigia, kad buvęs vokiečių nacionalsocialistų okupuotos Lietuvos generalinis komisaras T. A. von Rentelnas, gimęs Rusijos imperijoje, vokiškai kalbėjęs su rusišku akcentu, pakartas 1946 m., bet jokie informacijos šaltiniai nenurodo, kokį mėnesį ir dieną įvykdyta egzekucija, kur surengtas T. A. von Rentelno teismas –pagal sovietų įstatymus turėjo būti teisiamas ir nubaustas ten, kur nusikalto – „buvusioje laikinai hitlerininkų okupuotoje Lietuvos SSR teritorijoje“. Apie tai jokių liudijimų neišliko. Vokiečių istorikas Christophas Dieckmannas tvirtina, kad buvęs generalinis komisaras T. A. von Rentelnas po karo pakliuvo į sovietų nelaisvę, bet po to dar gyveno ilgai ir laimingai, mirė nuo senatvės.

Maskva tęsė strategiją

Kremliui patiko T. A. von Rentelno strategija „Lietuva be lietuvių“, Maskva tęsė ją 10 pokario metų. Kaip teigė 1941 m. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nacionalsocialistinės Vokietijos pastangos išauginti lietuvių jaunimą ištikimą Hitleriui buvo tik „šešėlis“ audringų Maskvos žygių paversti lietuvių vaikus ir paauglius „komunistiniu jaunimu“, išauklėtu vergiškai tarnauti Stalinui ir Rusijai.

O gestapo tardytą, Vokietijoje kalintą pilietinės drąsos memorandumo signatarą J. P. Aleksą buvę vokiečių nacionalsocialistų idėjiniai draugai rusų bolševikai nužudė Sibire. Būtų nukankinę ir kitus du memorandumo signatarus, K. Grinių ir M. Krupavičių, bet šie spėjo pasitraukti į Vakarus.Profesoriaus J. P. Aleksos palaikai į Lietuvą sugrąžinti tik 1990 metais.

Geriausias įrodymas

Apokrifinė „Kristaus vaikystės Evangelija pagal Tomą“ pasakoja, kad kartą berniukas Jėzus kartu su kitais vaikais Nazarete žaidė ant namo stogo. Vienas vaikas nukrito ir užsimušė. Žuvusiojo tėvai, nematę nelaimės, apkaltino Dievo sūnų, kad jis nustūmė žaidimų draugą. Jėzus nulipo ant žemės, atsistojo šalia kūno be gyvybės ženklų ir garsiai paklausė: „Zenonai, ar tave numečiau?“ Mirusysis atgijo ir atsakė: „Ne, Viešpatie, tu mane pakėlei!“

Kazys Grinius | Archyvinė nuotr.

Kazys Grinius | Archyvinė nuotr.

1942 m. lietuvių memorandumas vokiečių nacionalsocialistų valdžiai– pats tikriausias įrodymas, kad lietuviai užjautė, gelbėjo žydus, nuožmiausiai nacionalsocialistų persekiotą buvusios Lietuvos Respublikos bendruomenę, užstojo lenkus, rusus ir nesidžiaugė, nebandė pasipelnyti iš jų nelaimių, kad ir ką bekalbėtų istorijos mitų griovėjai bei perrašinėtojai.

Toji diena, lapkričio 14-oji, kai memorandumas pasiekė adresatą, turėtų patekti tarp svarbiausių šimtmetį mininčios Lietuvos Respublikos istorinių datų.

Nebūtina gėdinti lietuvių

„XXI amžiaus Lietuva turėtų giliau apmąstyti šį memorandumą. Aštrėja ginčas su Kremliumi dėl istorijos. Maskva bando įtikinti Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, kad Baltijos tautos rėmė vokiečių nacionalsocialistų režimą. J.P. Aleksos, K. Griniaus ir M. Krupavičiaus memorandumas T. A. von Rentelnui įrodo, kad lietuviai parodė nagus hitlerininkams, nes nacionalsocialistinė Vokietija apgavo Lietuvą – neleido atkurti sovietų užgniaužtos nepriklausomybės. Nors 1942 m. pabaigoje vokiečiai jau buvo nebe tokie galingi, kaip 1941 m. birželį, gestapo kankinimo rūsiai veikė visu pajėgumu. Tie trys lietuvių inteligentai buvo labai drąsūs, narsūs žmonės. Prisimenant holokaustą, visiška nebūtina gėdinti lietuvių ir aukštinti danų, kaip daro poetas Tomas Venclova iš Amerikos“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Česlovas Laurinavičius.

Archyvinės nuotraukos

Prelatas Mykolas Krupavičius, profesorius Jonas Pranas Aleksa ir daktaras Kazys Grinius vieninteliai Europoje į akis vokiečių nacionalsocialistams išdrįso sukritikuoti Adolfo Hitlerio „arijų rasinio grynumo teoriją“, už tai vieną iš jų po karo sovietai nužudė, o kiti turėjo bėgti iš tėvynės.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

37 komentarai

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    “A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu?”

    Pasvarstykime. Zurofas ir Vanagaitė bando įpiršti, kad lietuviai yra žydšaudžiai. Tai ir galvoju, kaip čia taip atsitiko, kad lietuviai su žydais Lietuvoje taikiai suyveno apie 600 metų. O štai atėjo diena, kai jie staiga pasidarė žydšaudžiai, apie kokius 2000 iš visų. Tikslaus skaičiaus gal ir niekada nesužinosime, tuo labiau, kad prie jų priskiria ir Adolfą Ramanauską -Vanagą, nors tam nėra jokių duomenų. Tiesiog šmeižia.

    Toliau galvokime. Rusai okupuoja Lietuvą. Politikus sukiša į kalėjimus, tremia ūkininkus, mokytojus, karininkus ir t.t. Lietuviai mato kas tai daro ir tarp NKVD ir kompartinių daug žydų. Tai ar gali būti normalus žmogus pakantus trėmimams? To negana, įvyksta Rainių miškelio tragedija, kur nežmonišku žiaurumu pasižymi žydai Raslanas, Dušanskis ir kt. Toji informacija tampa vieša ir tampa labai rimtu ginklu. Kas gali pakęsti tokius, kurie išpjovę lytinius organus juos sukiša į burną? Labai natūraliai, kiekvienas gali sužvėrėti, o kartu ir privalo gintis.

    Tai gauname, kad po 600 metų taikaus sugyvenimo žydai įvykdė žvėriškus nusikaltimus, jie veikė okupanto naudai ir ne tiek svarbu, kad buvo žydai, svarbu, kad buvo OKUPANTAI.

    Taigi manyčiau, kad taikius, ramius lietuvius pasiekė toji žvėriška elgsena ir natūraliai prasidėjo tas kas prasidėjo.
    Tai manyčiau, kad zurofas su vanagaite galėtų pastatyti paminklą Dušanskiui su Raslanu tam, kad padėkoti už įvykdytą holokaustą. Jie prie to tikrai labai daug prisidėjo savo žvėriškumu.
    Taip galvoju, nes vis tiek turi būti PRIEŽASTIS ir ko gero tikrai ne viena, kad įvyktų tokios tragedijos…. Lietuvos gonocidas ir žydų holokaustas.
    Jei lietuviai būtų žydšaudžiai, tai jau tikrai nė vieno žydo į Seimą nerinktų. Net litvakė D.Grybauskaitė nebūtų buvusi išrinkta.

    Todėl darau išvadą, kad Zurofo ir Vanagaitės tikslas yra specialiai pykdyti dvi tautas, o tai yra naudinga kgbistams.

  2. mociute:

    Nuosirdus dekui autoriui uz si labai reikalinga rasini. Paliesta ir dar viena tema kuri viesai irgi labai nenoriai gvildenama – pagal Stalino & Hitlerio suokalbi 1940- 1941 is dabartines Lenkijos teritorijos Suvalku Punsko- Seinu- Baltstoges krasto priverstinai i Lietuva buvo iskeldinta daugiau nei 10 000 etniniu lietuviu seimu atemus is ju zemes, namus ir visa tureta turta isskyrus labai nedideli rysuleli su asmeniniais daiktais kuriu vertingesni buvo atimti tuo metu III-cio reicho ir cccp siena saugojusiu Rusijos kariskiu. Didele dalis siu istremtuju buvo apgyvendinti vokieciu ukininku kurie rusams okupavus Lietuva pasitrauke Vakaru pusen, ukiuose. iki WW2 Sakiu – Jurbarko, Vilkaviskio zemese nuo seno gyveno ir ukininkavo daug vokieciu. Mano tevai ir abeji seneliai is Punsko parapijos buvo isvezti i Lietuva 1941 ziema. Mama pasakojo kad pavasari pradejus tvarkytis vokiecio ukio kieme(susikasti zemes ankstyvoms darzovems ir sodinukams) kaip mat pritemus prisistatydavo vokietis – tos sodybos savininkas ir perspejo: nekiskit nagu as tuoj sugrysiu…… Ir gryzo, 22.06.1941 nors tvarkesi dar gerokai iki oficialios karo pradzios O is Lenkijos teritorijos atveztu lietuviu likima teko patirtyi asmeniskai……

  3. mociute:

    kadangi likimas taip pasitvarke kad Danija ir danus teko pazinti is labai arti, galiu pasakyti kad tai kas teigiama T.Venclovos ir zuroff’u negali buti tiesa. Visu pirma, Lietuviams reiketu pasimokyti is Danu kaip ginti (atstoveti) savo oruma ir savigarba ir iskelti daug auksciau nei kad yra dabar. (gal maziau ir emigruojanciu butu?) Zydai niekuomet nemego Danijos kadangi tenai niekas ir niekada negalejo ir negali buti “lygesnis uz lygesnius” todel daug zydu Danijoje nei buvo nei yra. O pasakos apie Danijos karaliu Christian X irgi nelabai tinka. Juk naciams okupavus Danija atsirado konclageriai Silkeborge ir Koldinge (yra issamus leidinys danu kalba) kur buvo patalpinti ne tik Danijos zydai atvezta zydu is Vokietijos ir kt. Kaip zinia ilgus simtmecius besitesianti danu ir vokieciu kova del Schlezwigo – Holsteino zemiu nebuvo isimtis ir WW2 metu. Is tos siu zemiu dalies kuri tuo metu buvo vokieciu valdoma, danai turejo vokiskus pasus ir visi buvo pasaukti i hitlerine armija ir daliai ju teko tanauti butent Silkeborge, Koldinge ir kt. Neziurint i tai 1945 metu pabaigoje tas pats Danijos karalius Christian X vokieciu armijoje (aisku ne savo noru) tarnavusiems danams suteike Danijos pilietybe. Nerado uztarimo Danijoje ir wisentalio-zuroffo centro paieskovai – atsakas buvo trumpas ir aiskus – Danija buvo naciu uzgrobta ir danai neprivalo atsakyti uz okupantu nusikaltimus.

    • JUOZAS:

      deja, Tomas Venclova praleido nuostabią progą patylėti. Kaip žinote (ne visi) , jis kilęs iš žymaus kolaboranto Antano Venclovos (jo tėvas) šeimos. Tai vienas iš tų veikėjų, kuris asmeniškai mums vežė “Stalino saulę” iš Maskvos. J.Baltušis , liaudies rašytojas, kartą draugų tarpe apie A.Venclovą pasakė :”labai mylėjo pinigus ir daug jų turėjo”. Jo prabangus namas Pamėnkalnio gatvėje ir šiandien daro įspūdį, apie tokius rūmus eilinis sovietinis žmogelis net pasvajoti nedrįso, kai buvo “deklaruojama visų lygybė”,jis maudėsi piniguose.
      Siūlau dar atkreipti dėmesį, kad į kalno šlaite stovintį Venclovos namą veda akmeniniai laiptai . Panašūs laiptai buvo pokaryje sumūryti ir į Tauro kalną. Priminsiu nežinantiems, kad jie buvo sumūryti iš žydų paminklų.

  4. tikras lietuvis:

    Būtina paminėti, kad “žydų” genocido laike Lietuvos valstybės nebuvo, todėl Lietuvos valstybei pretenzijų nepriimtų joks teismas.

  5. Vilnietis:

    Nereikia būti baisiai išmintingu, kad suprasti, jog iš už zurrrofffo ir vištaitės kyšo kremlinių putinoidų ausys…

  6. Saulius:

    Cha, Ane Frank dienoraštis jau seniai laikomas literatūrine klastote (didžioji dalis parašyta tušinuku (kuriuos naudoti pradėta nuo 1951 metų), o Visbadeno krininalinė laboratoija (Bundes Kriminal Amt) nustatė, kad nė vienas dienoraščio raštas neatitinka Anės Frank rašysenos. O jei dar prisimint, kaip žurnalistas Mejeris Levinas (Meyer Levin) 1956 – 1958 metais teisėsi su Frank tėvu dėl nesumokėtų $50000 už “parašytus dienoraščio dialogus”…
    Ir dar – juokingai atrodo “Olandijos teismo laboratorijos pareiškimas”, kad “abu dienoraščio variantai yra autentiški ir parašyti iki 1944 metų”, nors “dienoraščiai” parašyti skirtingu raštu. (ir dar – internete šito pranešimo nėra, bet visokie “ekspertai” jį pastoviai mini :).
    Beje, net Otto Frankas (Anės tėvas) prieš mirtį prisipažino, kad dienoraštį redagavo ir perrašinėjo Olandijos rašytojas.

    • Tvankstas:

      Be to ką parašėte, noriu pridurti, kad ‘dienoraštis’ vietomis yra rašytas tušinuku, kuris išrastas 1943 m. brolių Biro Budapešte. Tai iš kur kalinė gavo tušinuką ?
      A. Frank mirė britams išlaisvinus Bergen-Belseno konclagerį nuo šiltinės po dviejų savaičių, mat vokiečiai nepasirūpino britams palikti Zyklon-B dujų (techniškai nebuvo įmanoma žudyti jomis žmonių dujų kamerose, tai kalbėta dar Niurnbergo procese 1945-46 metais, taip kad negalėjo dujų kameros išvis egzistuoti II pasauliniame kare Niekur) utėlėms ir kitiems parazitams naikinti.
      Tai visų išlaisvintų konclagerių bėdos ir masinės mirtys po išlaisvinimo – beveik jokio maisto, jokios dezinfekcijos ir nuo parazitų įsisiautėjusi šiltinė, tai baisiausias kalinių laikas per visą kalėjimą, kai žmonės mirė masiškai. Tenka galvoti, kad taip išlaisvintojai elgėsi tyčia.

  7. Gražina:

    Ačiū gerb. autoriui Arnoldui Aleksandravičiui už puikų straipsnį.

  8. Gražina:

    Įdomu, kuriuos mūsų valdžios vyrus ar moteris dabar galima būtų bent iš dalies prilyginti prie straipsnyje paminėtų trijų Lietuvos Inteligentų?

    • Arūnas:

      Labai jau subtilus jūsų jumoras, gerbiamoji. Mūsų valdžios vyrai ir moterys juk nekvaili, mato kaip baigėsi šiems trims inteligentams ir kitiems dvasios didziūnams, išdrįsusiems elgtis pagal sąžinę, o ne pagal vergiškus instinktus. Mūsų laikais į valdžios olimpą prasibrauna tik tokie asmenys, kaip straipsnyje minėtas, tūlas von Rentelnas. Va, su juo tai drąsiai gali lygintys mūsų valdžios atstovai.

  9. Tvankstas:

    “Šiandien girdime, kaip olandai išslapstė ir apgynė savo ž….”
    Noriu pasakyti autoriui, kad ž… po išlaisvinimo iš konclagerių (1941-45 m.) grįžę namo, turėjo užmokėti visus mokesčius už sklypus ir namus, kuriuose tuo laiku gyveno vokiečiai valdininkai ar nyderlandai kolaborantai.
    Judofobai Nyderlandų Karalystės valdininkai, kurių 90 % nuo 1940 m. gegužės tebebuvo savo kėdėse ir po 1945.05.08, galėjo švęsti pergalę – privertė ž…. susimokėti už konclagerius karalienės Vilhelminos vardu.
    Po beveik 70 metų tuos mokesčius jau grąžino Amsterdamas (12 mln. eurų žydų bendruomenei), Haga, taip ir risis ta banga per Nyderlandus.

    • Vilnietis:

      Eikit na… Štai tau ir olandai… O lietuviai – žydšaudžiai?! Be komentarų!!!

      • Tvankstas:

        Judofobija Nyderlandų žmonėse yra tikrai gili, kaip ir senų, taip ir jaunų, atvirai besidžiaugiančių nacional-socialistų nuveiktais darbais kaip pavyzdiniais.
        Karo metais įskųsti slapstomus ž… buvo virtę pareiga tėvynei, kažkodėl tai nutylima.
        Nyderlandai jaunuoliai ėjo savanoriais į Wehrmacht, SS, įspūdingi skaičiai – lyg tai 200, lyg tai 500 tūkstančių vyrų.
        Dalis po karo norėdami pasislėpti nuo SS ar karinės tarnybos Reichui, ėjo, tiksliau plaukė, savanoriais kariauti į kolonijinį karą Indonezijoje, ten pasižymėjo šaudydami civilius savo šaulio formai palaikyti, prievartavo jaunas indonezietes, kas buvo slepiama beveik 70 metų po įvykių, ir už visą šitą didvyriškumą buvo apdovanoti tiek karalienės Vilhelminos, tiek karalienės Julianos vardu.

  10. Citata:

    iš sovietinio filmo, deja, šiandien ir pas mus daug kam pritaikoma:
    „Ты скажи мне, гадина, сколько тебе дадено”

  11. Žemyna:

    © Lietuvos žinios
    „Nuo partizanų nukentėjusio Dainiaus Kepenio draugo šeimos nariai – stribai”

    Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/nuo-partizanu-nukentejusio-dainiaus-kepenio-draugo-seimos-nariai-stribai/254383

  12. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Ačiū autoriui ir komentatoriams už INFORMACIJĄ. Naudingą.

  13. Romas:

    Taip, iš tikrųjų informacija labai naudinga ir straipsnyje, ir komentaruose. Tik viena visame šitame holokausto ar Vanagaitės skandale man nepatinka. Tai ginimasis nuo kritikos, jos visiškas nepriėmimas. Taip elgiasi silpnieji… Didžiausia klaida buvo Vanagaitės knygų išėmimas iš knygynų ir bibliotekų. Tai mūsų silpnumo pademonstravimas visam pasauliui…

    Kaip reikėtų elgtis (mano nuomone), kaltinimų holokaustu akivaizdoje ateityje? Visų pirma pripažinti dalinę tiesą, kad dalis lietuvių kolaboravo vokiečių okupantams, kaip ir tai, kad dalis žydų (dar prieš lietuvius) kolaboravo rusų okupantams. Pirmajame komentare tai labai aiškiai išdėstyta.
    Su Vanagaite ir Zurofu reikia kalbėtis jų pačių kalba:
    – Ar pripažįstat, kad prieš 1941 metus buvo 1940- ji? Kad dalis žydų rusų tankus pasitiko su gėlėmis? Kad dalis jų trėmė, kankino ir naikino lietuvius, ar pripažįstat?
    Kodėl didelė dalis žydų rusų okupaciją 1940 metais priėmė palankiai? Todėl, kad jie jau žinojo Gitlerio politiką (programą). Rusų okupacijoje jie matė savo išsigelbėjimą…

    Didžiausia kaltė, dėl holokausto krenta ant tų, kurie pradėjo antrąjį pasaulinį karą, pasirašydami tarpusavio nepuolimo sutartį su slaptaisiais protokolais…. Todėl rusams reikėtų patylėti ” в тряпачку”, nes jų kaltė nepalyginamai didesnė nei lietuvių.

    • mociute:

      butent todel ir butinas Niurnberg-2 komunizmo nusikaltimams. Ir visai nesvarbu kad po daugiau nei 70 metu. Kol ne visi liudininkai dar ismire….

    • Vilnietis:

      Gerb. Romai, ta “dalinė tiesa” jau seniai pripažinta – a/a prezidentas A.M.Brazauskas lietuvių tautos vardu Izraelyje oficialiai atsiprašė žydų už keliolikos lietuvių išsigimėlių-žydšaudžių nusikaltimus. Lietuvos kaip valstybės, beje, kaltinti niekaip negalima, nes nuo 1940 iki 1990 metų Lietuva kaip valstybė neegzistavo. O kad tos “rašytojos” knygos išimtos iš knygynų, tai labai teisingai, nes tie jos “opusai” – tai Lietuvoje vykusių įvykių sąmoningas iškraipymas, o paprasčiau tariant – šmeižtas, už kurio kyšo kremlinių putinoidų ausys. O šmeižtas, kaip sakoma, ir Afrikoje yra šmeižtas ir čia, manau, mūsų valstybė kaip tik parodė, kad ji save gerbia. Tarp kito, Lenkijoje tokie zurrrofffų ir vištaičių išsidirbinėjimai būtų labai greitai ir labai griežtai “nugesinti”. Visokie zurrrofffai tą gerai žino ir todėl prieš Lenkiją bijo net prasižioti nors Lenkijoje žydų buvo sunaikinta kur kas daugiau negu hitlerininkų okupuotoje (!) Lietuvoje. Taigi, sakyčiau, būkim biedni, bet teisingi ir liaukimės vieną kartą barstytis galvas pelenais už nusikaltimus, kuriuos organizavo vokiečių esesininkai ir gestapininkai.

    • JUOZAS:

      Romai, jei esi toks naivus ir nepatyręs, tai priminsiu, kas iš tiesų sakė teisybę apie tų laikų įvykius. Tai gerbiamas rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Mikelinskas. Paskaitykite jo knygą “Kada kodėl taps todėl”. Nežiūrint to, kad jis turėjo artimų draugų rašytojų, šviesuolių, žydų tarpe, po šios knygos jis buvo išstumtas iš visuomenės akiračio, apie jį – mirtina tyla, niekas iš propagandos ar valdžiažmogių jums nieko nesakys. Deja, šiandien irgi reikia turėti daug drąsos sakyti tiesą, nes globalistai veikia žiauriai ir globaliai.

  14. mociute:

    butent todel ir butinas Niurnberg-2 komunizmo nusikaltimams. Ir visai nesvarbu kad po daugiau nei 70 metu. Kol ne visi liudininkai dar ismire….

  15. sarunas:

    Puikus straipsnis. Štai tokias istorijas reikia priešpastatyti Zurofo tipo medžiotojams ir Vanagaitės tipo viešųjų ryšių specialistams, apsimetantiems istorikais.

  16. Romas:

    Be kritikos, be savikritikos neįmanomas tobulėjimas, neįmanoma demokratija. Tai, kaip du kart du – keturi…

    Dar Gebelsas yra pastebėjęs, kad 100 % -nis melas (ar šmeižtas) neveikia. Gerai propagandai reikalingas tiesos ir melo kokteilis…
    Tokio “kokteilio” negalima uždrausti, nes parodai savo silpnumą ir (slepi) kaltę. Jį reikia – demaskuoti, atskirti deda – mases.

    • Vilnietis:

      Gerb. Romai, gal aš klystu, bet man atrodo, kad Jozefas Gebelsas pasakė priešingai. Tiksliai netsimenu, taigi jo mintį pamėginsiu perpasakoti: “Jei kažkiek pameluosi, žmonės gali ir nepatikėti, bet jei meluosi 100% , žmonės manys, kad negali būti 100% melo (!) ir priims tą šimtaprocentinį melą kaip tiesą”… Filosofijos daktaras J.Gebelsas buvo, pasirodo, ir neblogas psichologas.

  17. Romas:

    Dar klausimėlis “vilniečiui” apie kitus ko laborantus (lietuvius). Kiek, jūsų manymu, buvo stribų?

    • Vilnietis:

      O iš kur aš galiu žinoti?! NKVD buhalterijoje nedirbau! Manau, kad jų buvo labai daug. Beje, žodis “stribai” yra darinys iš rusiško “istrebitelnyje bataljony” (naikinimo bataljonai). Žinant, kiek viename sovietiniame bataljone buvo karių ir žinant, kiek Lietuvoje buvo dislokuota tų bataljonų, galima paskaičiuoti… Deja, aš tokių duomenų neturiu. Manau, kad tokių naikinimo bataljonų Lietuvoje buvo tikrai ne vienas ir ne du…

  18. Romas:

    Ankstesniame komentare rašėte, kad A.M.Brazauskas Izraelyje, tautos vardu atsiprašė žydų už keliolikos lietuvių “išsigimėlių – žydšaudžių” nusikaltimus.
    Iš kur paėmėt tą skaičių “keliolika”? Juk nedirbote vokiečių administracijoje.

    Logika paprasta. Šaudyti partizanus buvo daug didesnė rizika, negu beginklius, nesipriešinančius žydus. Ir mažiau pelninga… Todėl išsigimėlių – žydšaudžių turėjo būti daugiau, negu lietuvių – stribų…

    • Vilnietis:

      Pirma. Keliolika, keletas, kažkiek – tai nėra skaičiai. Antra. Kažkur anksčiau buvau skaitęs ar girdėjęs, kad tų konkrečių žydų žudikų buvo tikrai nedaug. Gal A.Brazauskas savo atsiprašymo kalboje apie tai sakė… Neatsimenu. Trečia. Visiškai nesupratau Tamstos sakinio “Šaudyti partizanus buvo daug didesnė rizika negu… žydus”. Tai kas ir kokius partizanus šaudė ar nešaudė vietoje žydų?! Ketvirta. Žydšaudys arba žmogžudys, mano galva, faktiškai yra vienas ir tas pats. Sveiku protu nesuvokiama, kad Lietuvoje buvo labai daug žmogžudžių (?!)… Penkta. “Stribai” – tai buvo savanoriai ir šauktiniai NKVD kariuomenės kariškiai ir Lietuvoje jų dislokuota tikrai turėjo būti daug, nes sovietų valdžios tikslas buvo kuo greičiau sunaikinti “buržuazinius lietuviškuosius nacionalistus”. Tikslaus “stribų” skaičiaus nepasakysiu, kaip ir nepasakysiu, kiek jų tarpe buvo lietuvių. Žinau, kad buvo ir lietuvių, ir žydų, ir vietinių bei komandiruotų rusų ir kitų tautybių žmonių. Iki “rašytojos” Vištaitės “opusų” nei žydšaudžių, nei “stribų” tema anksčiau nesidomėjau. Komentaruose reiškiu arba savo asmeniškus pamąstymus, arba istorikų duomenis. Be abejo, jie nėra paskutinė instancija! Jei Tamstą domina tikslūs skaičiai, galėtum pats patyrinėti šią temą. Man šita žydšaudžių tema visiškai neįdomi.

  19. Romas:

    Keliolika yra nuo 10 iki 20 – pakankamai apibrėžta ir aišku. Tiek pagal tamstą buvo žydšaudžių. O lietuvių – stribų (klausiau tik apie lietuvius) – keli batalionai… Nei logikos, nei sveiko proto.

    ” Man šita žydšaudžių tema visiškai neįdomi”. Tai, kodėl tada tiek prirašei? O svarbiausia, kad taip kategoriškai ir vienpusiškai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: