Paskutinės eilės antibiotikai nebeveikia: kokie galimi sprendimo būdai? (1)

Atsparių bakterijų, ypač vadinamiesiems paskutinės eilės antibiotikams, atsiradimas ir plitimas kelia didelį nerimą ir grėsmę pacientų saugai. Antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusiems žmonėms dažniau nei įprastai išsivysto komplikacijos ir net iki trijų kartų padidėja mirties nuo infekcijos grėsmė.

Lietuvoje ir Europoje lapkričio 18 d. kasmet minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. O nuo 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva minima ir Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė. Pagrindinis jų tikslas – informuoti visuomenę ir medikus apie teisingą antibiotikų vartojimą,didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams grėsmę.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras šių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tiksline grupe pasirinko ligoninių personalą. Pasaulio sveikatos organizacija, minėdama Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę, siekia atkreipti dėmesį į infekcijų kontrolės bei rankų higienos svarbą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą.

Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas yra tiesiogiai susijęs su antimikrobinių vaistų vartojimu. Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus. Be to, neteisingas šių vaistų vartojimas gali pakenkti  ne tik juos vartojančių asmenų, bet ir kitų žmonių sveikatai, nes atsparios bakterijos lengvai plinta. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, stebimas vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES)  antimikrobinių preparatų vartojimas ligoninėse – 2,59 vidutinės terapinės dienos dozės 1000-čiui gyventojų per dieną (šis rodiklis svyruoja nuo 2,89 Maltoje, iki 0,9 – Olandijoje).

Lietuvoje bakterijų atsparumo situacija nėra palanki. Kvėpavimo takų infekcijas (K. pneumoniae, S. pneumoniae ) ir šlapimo takų infekcijas (E. Coli) sukeliančių bakterijų atsparumas nuolat didėja ir yra didesnis už ES vidurkį. Meticilinui atsparaus S. aureus (MRSA), kuris sukelia žaizdų infekcijas, sepsį, dažnis lyginant su ES vidurkiu nėra didelis, tačiau yra gerokai didesnis už Baltijos regiono šalių ir nemažėja.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo prisiimti turi tiek antibiotikus skiriantys gydytojai, tiek juos vartojantys pacientai, tiek už sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsakingi asmenys.

Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, neteisingas vaistų parinkimas ir dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, atsparius mikrobus vieni žmonės gali perduoti kitiems, juos galima pervežti iš vienos šalies į kitą.  Tik suderintos visame pasaulyje taikomos priemonės, įskaitant veiksmingesnę infekcijų prevenciją ir kontrolę asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat racionalesnis antibiotikų vartojimas, gali užtikrinti ilgalaikį šios problemos sprendimą.

Paminėdama Europos supratimo apie antibiotikus dieną ir Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę, Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas šių metų lapkričio 28 d. organizuoja konferenciją „Antimikrobinio atsparumo valdymas Lietuvoje“ kurios tikslas – atkreipti dėmesį į antimikrobinio atsparumo problemą ir jos grėsmes, supažindinti su antimikrobinio atsparumo situacija Europoje ir Lietuvoje, pristatyti Lietuvoje įgyvendinamas priemones ir pagrindines problemas, pasidalinti patirtimi ir gerąja praktika, aptarti būtinus veiksmus problemai spręsti.