Klaipėdoje bus pristatyta knyga bei kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ (0)

Renginio iliustracija | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Renginio iliustracija | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Lapkričio 16 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) įvyks knygos ir kompaktinės plokštelės – „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ pristatymas. Dalyvaus: sudarytojai: L. Petrošienė, A. Nakienė, J. Bukantis, folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“.

Suvienijus trijų institucijų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – mokslininkų pajėgas bei folkloro archyvų medžiagą, išleista knyga ir kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto dainos ir muzika(Vilnius, LLTI, 2017). Skelbiamos 34 dainos bei 4 instrumentiniai kūriniai, 1935-2000 metais įrašyti Lietuvoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jų

transkripcijos, komentarai, nuotraukos. Leidinyje publikuojamos karinės-istorinės dainos ir pamario kraštui būdingos žvejų dainos, po jų – meilės, vestuvinės ir šeimos dainos, o pabaigoje – kelios vaikų ir humoristinės dainos. Įvadinio straipsnio autoriai ir sudarytojai: Lina Petrošienė, Austė Nakienė, Jonas Bukantis, Gaila Kirdienė.

XVIII-XIX a. lietuvininkų liaudies dainos atvėrė lietuvių kalbai ir kultūrai kelią į Vakarų Europą. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos suburtas tautosakos rinkėjų tinklas sukrovė neįkainojamą lietuvių dvasinės kultūros aruodą, kurį daugybė žmonių pildė bemaž du šimtus metų. Ir XX a. įvairiuose tautosakos archyvuose buvo sukaupta vertingos medžiagos, šimtmečio viduryje dar būta pateikėjų, galinčių  padainuoti lietuvių liaudies dainų.

Leidinio pristatymo plakatas | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Leidinio pristatymo plakatas | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Tačiau per visą praėjusį amžių, Lietuvoje taip ir nepaskelbtas nė vienas autentiškos lietuvininkų dainos ar instrumentinio kūrinio garso įrašas. Tai lėmė dėmesio stoka, XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės, o vėliau – sovietinio režimo politinės peripetijos. Tik XXI a. pradžioje imta publikuoti klaipėdiškių dainų garso įrašus. Viena 1935 m. įrašyta Martyno Jankaus daina – „Prieš kalną beržai, pakalnėj klevai“ – įtraukta į leidinį „Suvalkijos dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2003). Gausiausias Klaipėdos krašto garso įrašų pluoštas publikuotas vienos žinomiausių daini­ninkių Anos Mažeivos dainų kompaktinėje plokštelėje „Eit mergeli pajūriais (Klaipėda, KU, 2006).

„Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ – naujas indėlis į lietuvininkų kultūros aruodą. Tuo pačiu klaipėdiškių muzikinis folkloras garbingai stoja į vieną gretą su kitų Lietuvos regionų dainomis ir muzika. Pagaliau visi galėsime išgirsti autentišką skambesį to, ką daugelis pažįstame iš raštuose sustingusių žodžių, gaidų arba jų interpretacijų.

Save

Kategorijos: Etninė kultūra, Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *